Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-1548-872/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-16
Bylos Nr.: eI2-1548-872/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04189-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos švietimo, .Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Atsakovas: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-1548-872/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04189-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panakinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (20)-SI-3)SP-90 „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu teikiant kandidatūras Meilės Lukšienės premijai gauti tyrimo“ (toliau – Sprendimas).

2. Savo pateikto skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:

2.1. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-1147 „Dėl Meilės Lukšienės premijos“ įsteigta Meilės Lukšienės premija (toliau – ir Meilės Lukšienės premija, ir premija). Tokia premija įsteigta aktualizuojant pasaulinio lygio mokslininkės idėjas ir darbus, pabrėžiant jaunųjų pedagogų lyderystės ir švietimo reformų tvarumo svarbą bei siekiant pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą.

Skundžiamu Sprendimu konstatuota, kad Meilės Lukšienės premijos skyrimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-1147„Dėl Meilės Lukšienės premijos“ (toliau – Nuostatai), įtvirtintas amžiaus apribojimas būti teikiamais kandidatais Meilės Lukšienės premijai gauti yra tiesiogiai susijęs su žmogaus tapatybės požymiu – amžiumi ir tai prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigai pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, nepaisant inter alia amžiaus.

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Sprendimu, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Mano, kad atsakovė Sprendime konstatuodama, jog Nuostatuose įtvirtintas amžiaus apribojimas būti teikiamais kandidatais Meilės Lukšienės premijai gauti yra tiesiogiai susijęs su žmogaus tapatybės požymiu – amžiumi, neatsižvelgė į aktualią Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nevertino diferencijuoto reglamentavimo jaunųjų mokytojų (iki 35 metų amžiaus) atžvilgiu pagrįstumo.

2.3. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje skelbiama, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Aiškindamas šias Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą. Europos Sąjungos teisė taip pat numato atvejus (išimtis), kada leidžiama nukrypti nuo diskriminacijos draudimo (skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jeigu jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtus užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus (Užimtumo direktyvos 6 straipsnio 1 dalis)). Pareiškėja, atsižvelgdama į tokią teismų praktiką, mano, kad Nuostatuose įtvirtintas kandidatų Meilės Lukšienės premijai gauti amžiaus apribojimas iki 35 metų amžiaus yra objektyviai pateisinamas, adekvatus ir proporcingas.

2.4. Taip pat teigia, kad Meilės Lukšienės premija yra viena iš jaunų mokytojų skatinimo priemonių ir, be kita ko, skirta pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą. Tokios priemonės reikalingos, nes stebimas mokyklose dirbančių mokytojų „senėjimas“. Kasmet į mokyklas patenka vis mažiau tik baigusių studijas jaunų specialistų. Šiuo metu tik mažiau nei 10 proc. pedagoginį išsilavinimą ir pedagogo profesinę kvalifikaciją įgijusių Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina mokykloje. Pažymi, kad jaunų mokytojų skatinimas įtvirtintas valstybės strateginiuose dokumentuose. Be to, įstatymų leidėjas, patvirtindamas Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategiją (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“), nurodė, kad svarbi parama jaunam, pradedančiam veiklą mokytojui ir dėstytojui sukuriant palankias sąlygas karjerai. Atkreipia dėmesį, kad bendra valstybės politika iš esmės yra nukreipta į jaunimo per se skatinimą: ne tik į jaunus mokytojus švietimo srityje, bet apskritai į jaunus žmones visuose sektoriuose (pvz., socialinės apsaugos, mokslo, užimtumo ir kt.).

2.5. Taip pat pareiškėja tvirtina, kad pagal Nuostatus vienas iš premijos tikslų yra skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Premijos idėja yra nukreipta į jaunosios kartos stiprinimą bei įgalinimą, kas dera su bendra šalies politika ir strategija jaunimo atžvilgiu. Meilės Lukšienės premijos skyrimas mokytojams iki 35 metų amžiaus įgyvendina valstybės strateginių dokumentų, susijusių su jaunų mokytojų skatinimu, nuostatas ir tuose dokumentuose išsikeltus esminius švietimo sistemos tikslus ateičiai. Mano, kad tokiu atveju jaunų mokytojų skatinimas, pagrįstas objektyviais kriterijais ir yra pačios valstybės įvardijamas kaip tam tikras prioritetas, neturėtų būti traktuojamas kaip diskriminacinis, kaip teigia atsakovė.

2.6. Pažymi, kad vertinant Meilės Lukšienės premijos skyrimo asmenims iki 35 metų amžiaus pagrįstumą, svarbu tai, kad Ministerija skatina ne tik jaunus specialistus. 1998 m. siekiant įvertinti Lietuvos mokytojų profesinės veiklos rezultatus ir skatinti juos kūrybinei iniciatyvai buvo įsteigta Metų mokytojo premija. Ji skiriama vadovaujantis Metų mokytojo premijos skyrimo nuostatais, patvirtintais švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-132 „Dėl Metų mokytojo premijos skyrimo nuostatų patvirtinimo“ mokytojams už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų nuopelnus profesinėje veikloje, mokinių pasiekimus ir pažangą, darbus švietimo srityje, visuomenės demokratinės kultūros, bendražmogiškųjų ir pilietinių vertybių ugdymą. 2017 m. įsteigta Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija, skiriama mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą užsienyje, vadovaujantis Asmenų, vykdančių ar vykstančių vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, rėmimo ir skatinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1752 „Dėl Asmenų, vykdančių ar vykstančių vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, rėmimo ir skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sistemiškai vertinant premijas, skirtas skatinti mokytojams, galima teigti, kad yra sudaromos galimybės kiekvienam pedagogui būti įvertintam dėl jo profesinių pasiekimų. Metų mokytojais dažniausiai tampa pedagogai, turintys ilgametę patirtį, tuo tarpu – Meilės Lukšienės premija, kuri teikiama tik vienam mokytojui per metus, nustačius amžiaus cenzą, sudaro lygias galimybes būti įvertintiems visų amžiaus kategorijų specialistams. Taigi tokios premijos pagalba užtikrinamas faktinis jaunų mokytojų lygiateisiškumas (realios lygios galimybės) į valstybės lygio materialinį paskatinimą, nes be amžiaus limito, premijas iš esmės laimėtų ilgametę patirtį turintys mokytojai.

2.7. Nesutinka su atsakove, kad Ministerijos paaiškinimas dėl Meilės Lukšienės premijos skyrimo tikslų nėra nuoseklus ir keliantis tam tikrų prieštaravimų. Pareiškėjos teigimu, Ministerijos 2020 m. spalio 27 d. rašte akcentuojamas visai kitas šios premijos skyrimo tikslas, t. y. kad „Premija patvirtinta, atsižvelgiant į pasaulinę tendenciją pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą“; kad „jaunimas nėra linkęs rinktis pedagoginių studijų ar ilgiau pasilikti dirbti švietimo sistemoje“, o šis tikslas jau yra siejamas su užimtumo politika, jaunų žmonių pritraukimu į švietimo sistemą. Pagal Nuostatų turinį premija nėra tapatinama su jaunų žmonių užimtumo skatinimo priemone. Lygių galimybių kontrolierius nepagrįstai teigia, kad Meilės Lukšienės premijos tikslas – jauno mokytojo skatinimas už sėkmingą darbo pradžią – prieštarauja Ministerijos nurodytam vienam iš tikslų – pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą. Jaunų mokytojų skatinimo ir motyvavimo priemonės yra jų darbo sąlygų dalis ir neabejotinai prisideda prie mokytojo profesijos patrauklumo ir prestižo gerinimo, o tai yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių jaunų žmonių profesijos pasirikimą. Meilės Lukšienės premijos tikslas neprieštarauja Nuostatuose įvardintiems tikslams, o juos papildo.

2.8. Taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad Nuostatų II skyriaus 8 punktu nustatyti kandidatų premijai gauti atrankos kriterijai apskritai yra neutralūs amžiaus požiūriu ir nėra siejami išskirtinai tik su jaunesnio amžiaus tam tikromis pedagogų savybėmis, t. y. tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus pedagogai gali atitikti kandidatams nustatytus kriterijus premijai gauti. Tokią išvadą, pasak pareiškėjos, atsakovė priėmė sistemiškai neįvertinusi Nuostatuose įtvirtintų premijos atrankos kriterijų. Premijos skyrimas įvertina pradedančiojo mokytojo pasiekimus (gera pedagoginio darbo pradžia ir tolesnė veikla, orientuota į ugdymo demokratizavimą ir modernizavimą (8.1 papunktis) ) ir paskatina veikti toliau (veiklos perspektyva, orientuota į asmens brandinimą kultūrai ir Lietuvos ateičiai (8.8 papunktis)). Nors yra galima situacija, kurioje asmuo pradeda savo karjerą švietimo sistemoje būdamas jau virš Nuostatuose įtvirtintos amžiaus ribos, tačiau, anot pareiškėjos, įvertinant bendrą šalies politiką jaunųjų piliečių atžvilgiu galima pagrįstai teigti, kad kandidato amžius siejamas su pradedančiojo specialisto statusu.

2.9. Nesutinka, kad Ministerija, teigdama, jog Meilės Lukšienės premija pabrėžia jaunųjų pedagogų lyderystės ir švietimo reformų tvarumo svarbą, gali formuoti nuostatas, jog tik jauni pedagogai gali užimti lyderių pozicijas ir užtikrinti švietimo reformų tvarumą, nes galimai vyresnio amžiaus pedagogai yra pajėgūs tik sekti naujų lyderių idėjas, bet neužtikrinti progreso švietimo sistemoje bei jos atsinaujinimo. Pareiškėja pabrėžia, kad Meilės Lukšienės premija tikslingai įsteigta kaip jaunų mokytojų skatinimo priemonė ir pagal savo esmę ji galėtų būti vadinama jaunojo mokytojo premija, nes Meilės Lukšienės vardas siejamas su pačia Meilės Lukšienės asmenybe, kuri ypatingai vertino jaunosios kartos atstovus ir kuri daug dėmesio skyrė jaunos asmenybės potencialo skleidimui. Atsižvelgiant į tokios premijos paskirtį, pagrįstai teigiama, jog ja pabrėžiama jaunųjų pedagogų lyderystės ir švietimo reformų tvarumo svarba, tačiau dėmesys jauniems specialistams nenuneigia skirtingo amžiaus pedagogų darbo svarbos ir rezultatų vertinimo. Tai patvirtina Ministerijos įsteigtų premijų sisteminis vertinimas. Skatinimo premijomis visuma sudaro galimybes kiekvienam pedagogui būti įvertintam dėl jo profesinių pasiekimų nacionaliniu mastu ir paneigia atsakovės prielaidas dėl galimos vyresnių mokytojų diskriminacijos ir minėtų teiginių (galimai vyresnio amžiaus pedagogai yra pajėgūs tik sekti naujų lyderių idėjas, bet neužtikrinti progreso švietimo sistemoje bei jos atsinaujinimo) pagrįstumo.

2.10. Tvirtina, kad Nuostatuose nustatytas reglamentavimas yra objektyviai pateisinamas, nes Meilės Lukšienės premijos skyrimu mokytojams iki 35 metų amžiaus siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų ir tai yra adekvati ir proporcinga priemonė minėtiems tikslams pasiekti. Esant tokiai situacijai, atsakovė priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Dėl teisinės diferenciacijos paaiškina, kad pareiškėjos nurodyti Konstitucinio teismo nutarimai, kuriuose pasisakoma dėl galimybės taikyti diferencijuotą teisinį reguliavimą atskirų asmenų grupių atžvilgiu, yra tiesiogiai ir nedviprasmiškai siejami su išimtine įstatymų leidėjo prerogatyva taikyti skirtingą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų atžvilgiu, t. y. su galimu skirtingo teisinio reglamentavimu įvirtinimu įstatymuose, bet ne vykdomosios valdžios priimamuose teisės aktuose.

3.1.1. Pareiškėja, būdama įstatymų vykdančiąja institucija, privalo savo kompetencijai priskirtus teisės aktus priimti vadovaudamasi Konstitucija ir paklusdama įstatymams. Tačiau tyrimo metu pareiškėja nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministrui įstatymu yra deleguota teisė savo įsakymu įtvirtinti teisinį diferencijavimą asmenų, pretenduojančių gauti premiją atžvilgiu, atsižvelgiant į pretendentų - dirbančių mokytojų amžių. Iš Nuostatų nėra aišku, kokių visuomeniškai svarbių tikslų siekiama vienkartinės premijos skyrimu išskirtinai mokytojui iki 35 metų amžiaus. Aplinkybė, kad Meilės Lukšienės premijos skyrimas mokytojui iki 35 metų yra ne tęstinio, bet vienkartinio pobūdžio veiksmas, vykdomas vieną kartą per metus, mokytojų kandidatūros yra teikiamos ir parenkamos nustatytu atrankos būdu, kiekvienais metais išrenkant skirtingą premijos laimėtoją, negali būti vertinama apskritai kaip valstybės taikoma priemonė, kuria siekiama visuomenei pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Pats Meilės Lukšienės premijos skyrimas nepaliečia visos plačios visuomenės, nes kiekvienais metais skiriama viena premija ir nedaro bei negali daryti reikšmingos įtakos visos Lietuvos visuomenės gerovei, taip pat kitoms konstituciškai reikšmingoms aplinkybėms.

3.1.2. Pabrėžia, kad iš Nuostatuose nustatyto reglamentavimo dėl premijos skyrimo nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad mokytojai iki 35 metų amžiaus bei vyresni nei 35 metų amžiaus mokytojai yra priskiriami skirtingoms socialinėms kategorijoms amžiaus prasme, kad tarp jų teisinės, socialinės padėties yra tokio pobūdžio ir tokios apimties objektyvių skirtumų, kuriais būtų pateisinamas jiems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Pasak Tarnybos, tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad mokytojai iki 35 metų amžiaus yra laikoma labiau pažeidžiama visuomenine grupe, kuriems būtų būtina ir neišvengiama bei pateisinama valstybėje taikyti finansinio pobūdžio skatinančias priemones, susijusias su jų darbinės veiklos premijavimu.

3.1.3. Akcentuoja, kad remiantis konstitucine doktrina, tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas įstatymais gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą. Pozityvūs tikslai, kurių valstybė gali siekti diferencijuotu teisiniu reguliavimu, yra sietini su visuotinai svarbiais valstybės keliamais tikslais, kuriais siekiama užtikrinti valstybėje gyvenančių asmenų gerovę, sureguliuoti tam tikrus santykius, siekiant pasiekti valstybei ir visuomenei svarbių rezultatų. Atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą.

3.2. Dėl išimtinių diskriminacijos pateisinimo atvejų pagal Lygių galimybių įstatymo nuostatas paaiškina, kad pareiškėja, neteisingai įvertinusi Europos Sąjungos teisėje nustatytą reglamentavimą dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu pateisinimą bei ES teisės nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę specifinį reglamentavimą, teigia, kad Nuostatais įtvirtintas amžiaus apribojimas premijai gauti yra leidžiamas Europos Sąjungos teisėje. Europos Tarybos 2000 m. lapkričio 27 d. direktyvos 2000/78/EB (toliau – Užimtumo direktyva). Atsakovės manymu, akivaizdu, kad nevienodas traktavimas dėl inter alia amžiaus gali būti pateisinamas ne absoliučiai, bet tik tokiais atvejais, kurie yra reglamentuoti nacionalinėje teisėje.

3.3. Taip pat nurodo, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 9 dalies nuostatas diskriminacija kildinama iš palyginamųjų asmenų arba jų grupių nevienodo traktavimo, pagrįsto to asmens arba grupės asmenų tam tikrais tapatybės požymiais ar priskirtinomis savybėmis. Taigi tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą yra atliekamas palyginimas ir vertinama, ar žmogus dėl jį apibūdinančio požymio (draudžiamo diskriminavimo pagrindo; šiuo atveju – amžiaus) panašiomis aplinkybėmis buvo vertinamas vienodai su kitais asmens tapatybės požymiais pasižyminčiais asmenimis, ar žmogaus tapatybės požymis lėmė tikslingą mažiau palankų traktavimą, ar palyginamieji asmenys buvo panašiose aplinkybėse.

3.4. Pažymi, kad Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnio 1 punktu yra nustatytas išimtinis atvejis, kada tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus gali būti pateisinama, t. y. kai apribojimai dėl amžiaus yra nustatyti įstatymu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Nuostatai teisės aktų hierarchijoje neturi įstatymo galios, todėl Nuostatais nustatytu apribojimu, kitaip sakant, įtvirtintomis apribotomis galimybėmis vyresnio nei 35 metų amžiaus asmenims būti teikiamu kandidatu premijai gauti 35 metų amžiaus ribą perkopusiems asmenims nesudaromos lygios galimybės konkuruoti su jaunesnio amžiaus pedagogais. Žmogaus tapatybės požymis – amžius neturi būti vertinamas kaip labiau (mažiau) palankus, valstybės mastu jam suteikiant tam tikras garantijas arba lengvatas. Atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą.

3.5. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 6 punkte įtvirtinta dar viena galimybė įstatymų leidėjui taikyti specialias pozityvaus pobūdžio priemones faktinei lygybei pasiekti, t. y. tik išimtinai įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui inter alia amžiaus pagrindu. Tokios priemones yra teisėtos, jeigu jos yra įtvirtintos įstatymu, bet ne ministro įsakymu (kaip nagrinėjamu atveju), yra laikino pobūdžio ir taikomos siekiant pasiekti lygybės ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui. Pareiškėja nepagrindė, kodėl jaunesnio nei 35 metai amžiaus mokytojai yra nevienodoje padėtyje su vyresnio nei ši amžiaus riba mokytojais, kokius sunkumus jie patiria realizuodami savo darbines teises bei kodėl išimtinai jiems nustatyta galimybė gauti premiją. Be kita ko, pačios premijos skyrimo įtvirtinimas Nuostatuose neturi specialioms priemonės lygybei pasiekti būdingo laikinojo pobūdžio. Šioje situacijoje būtina vadovautis konstitucine doktrina dėl žmogaus teisių ribojimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pabrėžia, kad pagal Konstitucinio Teismo praktiką tik įstatymu gali būti nustatomas diferencijuotas teisinis reglamentavimas, kuriuo ribojamos tam tikrų asmenų grupių žmogaus teisės ir laisvės. Taigi iš esmės diferencijuotą teisinį reglamentavimą nustatyti gali tik Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu.

3.6. Dėl pareiškėjos skunde nurodomų užimtumo politikos skatinimo motyvų ir jaunų darbuotojų pritraukimo į švietimo sistemą premijos skyrimo pagalba paaiškina, kad negali sutikti su pareiškėja dėl argumentų, jog premija yra viena iš jaunų mokytojų skatinimo priemonių ir, be kita ko, skirta pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą, kad tokios priemonės reikalingos, nes stebimas šalies mokyklose dirbančių mokytojų „senėjimas“, nes toks argumentas ir paaiškinimas ginčytinas, kadangi neatitinka Nuostatuose įtvirtintų premijos skyrimo tikslų. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 3 punkte yra įtvirtinta nuostata apie tai, kad premijos tikslas yra skatinti jaunus pedagogus įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Nuostatų I sk. 4 punkte nustatyta, kad premija skiriama pedagogams už demokratiškumo, humanizmo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą, o to paties skyriaus 5 punkte nustatyta, kad premijos laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas ir dalyvauti pažangiausių mokytojų sambūryje. Taigi pareiškėjos argumentas, kad vienas iš premijos skyrimo tikslų yra pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą, nes stebimas dirbančių mokytojų „senėjimas“, yra tiesiogiai siejamas su užimtumo politika, ir tai prieštarauja Nuostatų I sk. 4 punktui, kuriuo aiškiai deklaruojama, kad premija skiriama pedagogams už demokratiškumo, humanizmo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Premija pagal Nuostatų turinį nėra tapatinama su jaunų žmonių užimtumo skatinimo priemone, nes ji yra skiriama jau dirbantiems mokytojams už demokratiškumo, humanizmo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą (Nuostatų I sk. 4 punktas). Tokiu būdu yra nustatomi amžiaus pagrindu neutralūs kriterijai visiems pedagogams nepriklausomai nuo jų amžiaus pretenduoti gauti premiją, nes tiek jaunesnio amžiaus, tiek 35 metų amžiaus ribą perkopę pedagogai objektyviai gali atitikti nustatytus kriterijus pretendentui premijai gauti, nes kriterijai yra siejami su pedagogo kompetencija, noru dirbti, dalykinėmis savybėmis, bet ne amžiumi. Pačios Premijos skyrimo tikslai yra siejami su pedagogo gebėjimu puikiai atlikti pavestas funkcijas, kūrybiškumu, demokratijos ir humanizmo idėjų vystymu, kas suvokiama kaip puiki kompetencija, noras ir ryžtas dirbti, ir šios savybės negali būti tiesiogiai siejamos su žmogaus amžiumi. Todėl ir tie pedagogai, kurie yra vyresni nei 35 metai amžiaus ir atitinka Nuostatuose numatytus kandidatų premijai gauti atrankos kriterijus, privalo įgyti teisę gauti šią reikšmingą premiją.

3.7. Atsakovė nesutinka su pareiškėja, kuri netiesiogiai akcentuoja būtent jauno pedagogo švietimo sistemoje svarbą, atsižvelgiant į jo amžių, tačiau ne į turimą kvalifikaciją, kompetenciją, patirtį, norą dirbti Lietuvos švietimo sistemoje, tėvų atsiliepimus apie pedagogo perduodamų žinių būdą, gebėjimą bendrauti su mokiniais, ir taip paneigdama bei galimai menkindama vyresnio amžiaus pedagogų patirtį, kvalifikaciją, nevertinant vyresnio amžiaus pedagogų gebėjimų ir turimų įgūdžių.

3.8. Taip pat atsakovė pateikia savo paaiškinimus dėl jauno žmogaus sampratos, tvirtindama, jog pareiškėja nepagrindė, kodėl Nuostatų 10 punktu yra įtvirtintas premijos gavėjo amžius iki 35 metų. Vertinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, kuriomis, be kita ko, remiasi ir pareiškėja, 25 straipsnyje numatyta, kad darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų (5 punktas) ir bedarbiai iki 29 metų (8 punktas). Būtent šioms 2 įstatymu apibrėžtoms jaunesnio amžiaus asmenų grupėms valstybė taiko diferencijuotą teisinį reglamentavimą, nustatydama tam tikras papildomas užimtumo rėmimo ir paramos priemones darbo rinkoje, t. y. ekonomines ir socialines priemones, taikomas siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes. Tokio pobūdžio sisteminės įstatymu nustatytos priemonės, priešingai nei pareiškėjos nurodyta skatinamoji premija, kuri savo pobūdžiu yra vienkartinė (skiriama kartą per metus) ir orientuota į jau dirbančius, bet ne darbo ieškančius asmenis, yra laikytinos užimtumo rėmimo priemonėmis.

Šalies argumentai

3.8.1. Pareiškėja savo skundo teiginiais patvirtina, kad valstybėje yra identifikuota problema pritraukti asmenis rinktis mokytojo profesiją, pritraukti daugiau asmenų dirbti švietimo įstaigose, kelti mokytojo prestižą, bet tokių tikslų jokiu būdu nepateisina ir negali pateisinti Nuostatuose numatytas Premijos skyrimas asmenims iki 35 metų amžiaus, nes tai nėra sisteminis veiksmas.

3.9. Mano, kad skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsakovė nusprendė kreiptis į švietimo, mokslo ir sporto ministrą ir siūlyti pakeisti Nuostatų atitinkamas nuostatas, sudarant lygias galimybes visiems pedagogams gauti premiją nepaisant amžiaus, yra teisėtas ir pagrįstas, nes Nuostatais įtvirtintas amžiaus apribojimas asmenims būti teikiamais kandidatais premijai gauti yra tiesiogiai susijęs su žmogaus amžiumi ir prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigai pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant inter alia amžiaus, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Tarnyboje 2020 m. rugsėjo 10 d. gauta informacija, kad socialinio tinklo „Facebook“ Ministerijos paskyroje skelbiamas kvietimas teikti kandidatūras Meilės Lukšienės premijai gauti. Kvietime nurodoma, kad Meilės Lukšienės premija gali būti skiriama ne vyresniems nei 35 metų mokytojams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą.

4.2. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (20)SI-3 pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl galimo Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, nepaisant inter alia amžiaus.

4.2. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (20)SI-3)S-520 kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus ir atsakyti į pateiktus klausimus: 1) dėl kokių pagrįstų priežasčių, motyvų bei kokiais teisės aktais remiantis švietimo ir mokslo ministras 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-1147 patvirtino Nuostatus, kurių III skyriaus 10 punktu nustatyta, jog kandidatai premijai gauti gali būti ne vyresni nei 35 metų; 2) kokios yra sudarytos galimybės gauti panašaus pobūdžio ar kitos rūšies materialinio pobūdžio skatinančias priemones (premijas) pedagogams, kurie yra vyresni nei 35 metai, ar apskritai yra nustatyta atitinkamo pobūdžio valstybės parama vyresnio amžiaus pedagogams; 3) informuoti, kiek, kokiam skaičiui pedagogų bei kokio dydžio buvo skirta aptariamų premijų per paskutinius trejus metus; 4) nurodyti, kokiais kitais švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais teisės aktais yra nustatyti prioritetai gauti finansinę paramą išskirtinio amžiaus asmenims bei kokiais teisės aktais tai yra pagrįsta. Taip pat pateikti kitus svarbius paaiškinimus, informaciją, susijusią su atliekamu tyrimu.

4.3. Ministerija 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. SR-4889- „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymus ir paaiškinimus dėl Meilės Lukšienės premijos skyrimo. Rašte paaiškino, kad Ministerija Meilės Lukšienės premija pabrėžia jaunųjų pedagogų lyderystės ir švietimo reformų tvarumo svarbą. Tokia premija patvirtinta atsižvelgiant į pasaulinę tendenciją pritraukti jaunų mokytojų į švietimo sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priemonių plane, UNESCO paskelbus 2012–2013 m. Meilės Lukšienės metais, buvo akcentuojamas jaunų žmonių pritraukimas į švietimo sistemą ir jų motyvacinės sistemos sukūrimas. Akcentuojama, kad steigiant šią premiją buvo numatoma padrąsinti jaunus mokytojus aktyviau reikštis pertvarkant švietimo sistemą, ieškoma pedagogus motyvuojančių, skatinančių ir sėkmingą darbą įvertinančių būdų. Taip pat teigiama, kad jų žiniomis, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintuose teisės aktuose nėra nuostatų, įtvirtinančių asmenų diskriminaciją pagal amžių, tačiau, esant diskriminacijos požymių, Ministerijos parengtuose teisės aktuose, prašoma nedelsiant informuoti.

4.4. Lygių galimybių kontrolierė 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame konstatuota, kad Nuostatais įtvirtintas amžiaus apribojimas būti teikiamais kandidatais Meilės Lukšienės premijai gauti yra tiesiogiai susijęs su žmogaus tapatybės požymiu – amžiumi ir prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigai pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant inter alia amžiaus. Sprendimu nuspręsta kreiptis į švietimo, mokslo ir sporto ministrą ir siūlyti pakeisti Nuostatų atitinkamas nuostatas, sudarant lygias galimybes visiems pedagogams gauti premiją nepaisant amžiaus (1 punktas) ir įpareigoti švietimo, mokslo ir sporto ministrą išnagrinėti sprendimą ir per 30 dienų informuoti Tarnybą apie sprendimo nagrinėjimo rezultatus (2 punktas).

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierius atlieka šio įstatymo vykdymo priežiūrą, o pagal 17 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą (17 straipsnio 2 dalis). Jeigu lygių galimybių kontrolierius nustatė lygių galimybių pažeidimo požymius iš visuomenės informavimo priemonių ar kitokių šaltinių, jis gali pradėti tyrimą savo iniciatyva (24 straipsnio 3 dalis). Baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius (29 straipsnio 1 dalis). Tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius, be kitų, gali priimti sprendimą kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti pakeisti ar panaikinti administracinį aktą arba sprendimą (ar jo dalį), susijusį su lygių galimybių pažeidimu (29 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

7. Meilės Lukšienės premijos skyrimo nuostatai (toliau – Nuostatai) yra patvirtinti Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-1147, kurių 10 punkte įtvirtinta, jog kandidatai gali būti ne vyresni nei 35 metų.

8. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Lygių galimybių kontrolierė pradėjo tyrimą savo iniciatyva ir tyrimo metu vertino, ar Ministerija Nuostatų 10 punkte nustatytu reglamentavimu, jog kandidatai Premijai gauti gali būti ne vyresni nei 35 metų, nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriuo nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant inter alia amžiaus.

9. Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje tiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai inter alia amžiaus, pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.

10. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punkte yra nustatytas išimtinis atvejis, kuomet tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus gali būti pateisinama, kai įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Be to, Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 6 punktas numato įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

11. Premijos skyrimo tvarką reglamentuoja Meilės Lukšienės premijos skyrimo nuostatai. Nuostatų I skyriaus 3 punktas numato, jog premijos tikslas – įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Premija skiriama pedagogams už demokratiškumo, humanizmo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą (I skyriaus 4 punktas). Premijos laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas ir dalyvauti pažangiausių mokytojų sambūryje. Premijos dydis – 120 BSL. Kiekvienais metais skiriama viena premija (I skyriaus 6 punktas). Be to, Nuostatų II skyriaus 8 straipsnis numato kandidatų premijai gauti atrankos kriterijus: gera pedagoginio darbo pradžia ir tolesnė veikla, orientuota į ugdymo demokratizavimą ir modernizavimą; humanizmo principais grįsta elgsena; tautiškai ir politiškai aktyvi veikla; drąsi, pripažinta praktika, kūrybinga veikla ugdymo procese; sėkmingi edukaciniai projektai; lyderystė mokykloje, mieste, rajone, kaime; palankūs esančių ir buvusių mokinių, tėvų atsiliepimai, talka kolegoms, sėkmingas bendradarbiavimas; veiklos perspektyva, orientuota į asmens brandinimą kultūrai ir Lietuvos ateičiai.

12. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, Lygių galimybių kontrolierė nagrinėjamu atveju tyrimo metu vertino, ar vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta tiesioginės diskriminacijos apibrėžtimi vyresniems nei 35 metų amžiaus asmenims Nuostatų 10 punktu yra sudarytos lygios teisės ir galimybės kandidatuoti gaunant Premiją, kokios yra sudarytos jaunesniems nei 35 metų amžiaus asmenims.

12.1. Pagal bylos rašytinius duomenis nustatyta, jog tyrimo metu pareiškėjos buvo paprašyta pateikti paaiškinimus, kodėl Nuostatų 10 punktu yra įtvirtintas premijos gavėjo amžius iki 35-erių metų. Ministerija pateiktame 2020 m. spalio 27 d. Rašte paaiškino, kad Meilės Lukšienės premija pabrėžia jaunųjų pedagogų lyderystės ir švietimo reformų tvarumo svarbą. Tokia premija patvirtinta atsižvelgiant į pasaulinę tendenciją pritraukti jaunų mokytojų į švietimo sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priemonių plane, UNESCO paskelbus 2012–2013 m. Meilės Lukšienės metais, buvo akcentuojamas jaunų žmonių pritraukimas į švietimo sistemą ir jų motyvacinės sistemos sukūrimas. Akcentavo, kad steigiant šią premiją buvo numatoma padrąsinti jaunus mokytojus aktyviau reikštis pertvarkant švietimo sistemą, ieškoma pedagogus motyvuojančių, skatinančių ir sėkmingą darbą įvertinančių būdų. Atkreipė dėmesį į pasaulio pedagogų korpuso formavimo tendencijas, jog jaunimas nėra linkęs rinktis pedagoginių studijų. Pažymėjo, jog 1998 m. buvo įsteigta Metų mokytojo premija, kuri vidutiniškai skiriama 5 mokytojams per metus. Nuo 2016 m. gruodžio 3 d. įsteigta Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija, skiriama mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą užsienyje. Per paskutinius trejus metus Meilės Lukšienės premija skirta 3 mokytojams, Metų mokytojo premija – 18 mokytojų, Lituanistinio švietimo mokytojo – 3 mokytojams.

12.3. Lygių galimybių kontrolierė tyrimo metu nustatė, kad premiją steigia Švietimo ir mokslo ministerija. Sprendime aptarė Nuostatų punktus, kurie reglamentuoja premijos tikslą, atrankos kriterijus ir kt. Pažymėjo, jog premija, ne tik moralinio pobūdžio, bet ir materialinio pobūdžio paskata pedagogui, įprasminant šio pedagogo profesinę reikšmę ir svarbą visuomenėje, ypač švietimo srityje. Įvertinusi Nuostatų turinį bei pareiškėjo paaiškinimus, darė išvadą, jog dėl teisiškai nepagrįstų priežasčių tik jauni pedagogai dėl savo apibrėžto amžiaus (iki 35-erių) besąlygiškai turi teisę būti teikiami kandidatais premijai gauti (jeigu atitinka visus Nuostatuose nustatytus kriterijus) ir vien tik dėl savo amžiaus gali atsidurti labiau palankioje padėtyje nei vyresni pedagogai, kurie galėtų būti panašiose aplinkybėse, taip pat atitikti II skyriaus 8 punkte įtvirtintus kandidatams taikomus atrankos kriterijus premijai gauti, tačiau negalėtų tokiomis pačiomis sąlygomis ir lygiomis galimybėmis dalyvauti kandidatų premijai gauti svarstymo procese tik dėl savo amžiaus. Pažymėjo, jog Ministerijos paaiškinimuose nurodytas visai kitas šios premijos skyrimo tikslas (t. y., jog premija patvirtinta atsižvelgiant į pasaulinę tendenciją pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą), nei yra įtvirtintas Nuostatuose. Atkreipė dėmesį, jog premija pagal Nuostatų turinį nėra tapatinama su jaunų žmonių užimtumo skatinimo priemone. Pažymėjo, jog Nuostatų II skyriaus 8 punktu įtvirtinti kandidatų premijai gauti atrankos kriterijai apskritai yra neutralūs amžiaus požiūriu ir nėra siejami išskirtinai su jaunesnio amžiaus tam tikromis pedagogų savybėmis, tai yra, tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus pedagogai gali atitikti kandidatams nustatytus kriterijus premijai gauti.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas.

14. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra, esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Kitaip sakant, konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Vertinant, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas).

14.1. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginus su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai).

15. Diskriminacija pagal EŽTT praktiką reiškia, kad analogiškose ar labai panašiose situacijose vieni asmenys yra vertinami palankiau nei kiti asmenys ir kad šis atskyrimas neturi jokio objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo. Pagal EŽTT praktiką nediskriminavimo principas nedraudžia skirtingo asmenų traktavimo tada, kai egzistuoja iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ir kurios, atsižvelgiant į viešąjį interesą, reikalauja, jog būtų teisingas balansas tarp visuomenės interesų apsaugos ir Konvencijos garantuojamų teisių bei laisvių (EŽTT 2006 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Z. A. prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17209/02, 71–73p.).

16. Amžius yra vienas iš žmogaus tapatybės požymių, dėl kurio Lygių galimybių įstatymu yra draudžiamas mažiau palankus traktavimas šio įstatymo taikymo srityse, be kita ko, ir valstybės bei savivaldybių institucijoms įgyvendinant pareigą užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, nepaisant inter alia amžiaus. Amžius yra žmogaus savybė, tapatybės požymis, kuris yra reliatyvus žmogui senstant ir dėl kurio įvairiais savo gyvenimo tarpsniais žmogus gali patirti mažiau palankų elgesį, tai yra, tiek jaunas, tiek vidutinio arba vyresnio amžiaus žmogus gali patirti diskriminaciją dėl savo amžiaus, atsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkybėmis, kokioje situacijoje ir su kokio palyginamojo amžiaus asmenimis siejamas mažiau palankus vertinimas.

17. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Lygių galimybių kontrolierė, atlikusi tyrimą, darė pagrįstą išvadą, jog Nuostatų 10 punkte nustatytu reglamentavimu, jog kandidatai premijai gauti gali būti ne vyresni nei 35 metų, Ministerija pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriuo nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant inter alia amžiaus. Pritartina atsakovei, jog pareiškėja tyrimo metu nepateikė įstatymų nuostatų, svarių argumentų ir motyvų, kuriais būtų pagrįstas Nuostatuose įtvirtintas apribojimas (iki 35-erių metų) dėl amžiaus būti teikiamu kandidatu premijai gauti.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime konstatavo, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais, žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).

19. Pažymėtina, jog Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punkte yra nustatytas išimtinis atvejis, kuomet tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus gali būti pateisinama, kai įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Teismo vertinimu, Lygių galimybių kontrolierė pagrįstai nurodė, jog tiek Konstitucinio Teismo nutarimais, tiek Lygių galimybių įstatymo nuostatomis yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta nuostata, kad žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymo galią turinčiu teisiniu reguliavimu. Nuostatai teisės aktų hierarchijoje neturi įstatymo galios, todėl Nuostatų 10 punktu nustatytu apribojimu vyresnio nei 35 metų amžiaus asmenims būti teikiamu kandidatu premijai gauti, t. y. 35 metų amžiaus ribą perkopusiems asmenims nesudaromos lygios galimybės konkuruoti su jaunesnio amžiaus pedagogais.

20. Dėl pareiškėjos nurodyto argumento, jog ginčijamame Sprendime nevertintas diferencijuotas reglamentavimas jaunųjų mokytojų (iki 35 metų amžiaus) atžvilgiu, pažymėtina, jog pareiškėjos nurodytuose Konstitucinio Teismo nutarimuose, kuriuose pasisakoma dėl galimybės taikyti diferencijuotą teisinį reguliavimą atskirų asmenų grupių atžvilgiu, yra tiesiogiai ir nedviprasmiškai siejami su išimtine įstatymų leidėjo prerogatyva taikyti skirtingą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų atžvilgiu, tai yra su galimu skirtingo teisinio reglamentavimo įtvirtinimu įstatymuose, bet ne vykdomosios valdžios priimamuose teisės aktuose. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką tik įstatymu gali būti nustatomas diferencijuotas teisinis reglamentavimas, kuriuo ribojamos tam tikrų asmenų grupių žmogaus teisės ir laisvės. Taigi iš esmės diferencijuotą teisinį reglamentavimą nustatyti gali tik Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu.

20.1. Be to, Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas inter alia nebūtų pažeidžiamas, jei nevienodu (diferencijuotu) teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, susijusios su reguliuojamų santykių ypatumais, būtų siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Tačiau iš Nuostatų bei pareiškėjos nurodytų argumentų nėra aišku, kokių visuomeniškai svarbių tikslų siekiama vienkartinės premijos skyrimu išskirtinai mokytojui iki 35-erių metų amžiaus. Pagal Nuostatų 6 punktą kiekvienais metais skiriama viena premija, todėl darytina išvada, jog tai negali daryti reikšmingos įtakos visai Lietuvos visuomenei.

21. Nors pareiškėja teigė, jog premija - viena iš jaunų mokytojų skatinimo priemonių, be kita ko, pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą, tačiau šis pareiškėjos argumentas nevisiškai atitinka Nuostatų įtvirtintus premijos skyrimo tikslus, kadangi premijos tikslas – įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus (Nuostatų 3 punktas). Be to, pareiškėjos argumentas, jog vienas iš premijos tikslų yra pritraukti jaunus mokytojus į švietimo sistemą, nes stebimas dirbančių mokytojų „senėjimas“ yra tiesiogiai siejamas su užimtumo politika, tuo tarpu Nuostatų 4 punktas aiškiai nurodo, jog premija skiriama pedagogams už demokratiškumo, humanizmo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą, taigi pagal Nuostatų turinį premija nėra tapatinama su jaunų žmonių užimtumo skatinimo priemone, be kita ko, ir dėl to, jog skiriama jau dirbantiems pedagogams. Todėl pritartina atsakovei, jog pareiškėja nepagrindė, kodėl jaunesnio nei 35 metų amžiaus mokytojai yra nevienodoje padėtyje lyginant su vyresnio amžiaus mokytojais, kokius sunkumus jie patiria realizuodami savo darbines teises ir kodėl išimtinai jiems nustatyta galimybė gauti premiją.

22. Taigi, Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo išvada, kad Nuostatais įtvirtintas amžiaus apribojimas būti teikiamais kandidatais premijai gauti yra tiesiogiai susiję su žmogaus tapatybės požymiu – amžiumi ir prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigai pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant inter alia amžiaus, yra pagrįsta.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tyrimą atliko vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, skundžiamame Sprendime nurodė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei aiškiai nurodė jų teisinį įvertinimą. Tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (20)-SI-3)SP-90 nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė