Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-14864-861/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
e2-14864-861/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09718-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Ž. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14864-861/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09718-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Ž. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 118,93 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad V. G. laikotarpiui nuo 2014-07-11 iki 2014-07-13 išnuomojo Ž. A. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-07-13 Ž. A. informavo automobilio savininką V. G., kad automobilis yra Tauragėje ir 2014-07-13 automobilio negalės grąžinti. Vėliau Ž. A. informavo, kad automobilio raktai užtrenkti automobilyje. V. G. 2014-07-14 neradęs automobilio ir negalėdamas prisiskambinti Ž. A. kreipėsi į policiją. V. G. kartu su policijos pareigūnu 2014-07-15 surado automobilį. Apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Šios aplinkybės nurodytos Vilniaus mesto apylinkės teismo 2016-05-02 nuosprendyje ir Vilniaus apygardos teismo 2016-09-08 nuosprendyje. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo sutartimi. Ieškovė nukentėjusiajam išmokėjo 118,93 Eur draudimo išmoką už automobilio sugadinimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikė), išmokėjusi draudimo išmokas dėl apdrausto turto sugadinimo, perėmė nukentėjusio asmens teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad, kaip nustatyta iš byloje esančių dokumentų, Ž. A. privalėjo išsaugoti jam perduotą turtą ir pasibaigus nuomos terminui turto savininkui turėjo grąžinti tokios pačios būklės automobilį. Apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Šios aplinkybės nurodytos Vilniaus mesto apylinkės teismo 2016-05-02 nuosprendyje ir Vilniaus apygardos teismo 2016-09-08 nuosprendyje. Kadangi nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlygino ieškovė, išmokėdama 118,93 Eur draudimo išmoką, ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį Ž. A. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 118,93 Eur žalos atlyginimo (CPK 6.1015 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (118,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285–288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 118,93 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (118,93) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė