Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. G., akcinė bendrovė SEB bankas, D. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. G. 2016-06-15 kreipėsi į antstolę I. G. su skundu dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/01022 antstolė vykdo skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad vykdydama išieškojimą antstolė 2016-05-19 patvarkymu nepagrįstai atsisakė patenkinti jos prašymą dėl LR CPK 723 str. numatytų išieškotojo atsisakymo perimti iš varžytynių neparduoto turto pasekmių taikymo. Skunde nurodoma ir tai, kad vykdant išieškojimą šioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas buvo vertinamas keletą kartų, todėl pakartotinis šio turto perkainojimas nebuvo tikslingas ir nepagrįstai didina vykdymo išlaidas. Dėl to pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2016-05-10 patvarkymą „Dėl areštuoto turto perkainojimo“, 2016-05-19 patvarkymą „Dėl atsisakymo patenkinti prašymą“ ir įpareigoti antstolę vykdymo veiksmus atlikti laikantis LR CPK 723 str. reikalavimų.

Antstolė I. G. 2016-06-21 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui.

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-07-14 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nustatė, kad antstolė I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0051/11/01022 pagal 2011-07-15 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1185-304/2011 dėl 38 955,93 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. G. išieškotojui AB SEB bankui, parduodant D. G. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Teismas taip pat nustatė, kad įkeisto nekilnojamojo turto varžytynės buvo skelbtos 6 kartus, tačiau visos šios varžytynės neįvyko, nes į jas neužsiregistravo nei vienas dalyvis. Įvertinęs LR CPK 723 str. nuostatas ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką teismas padarė išvadą, kad hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma LR CPK 723 str. 3 d. nuostata, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Teismas pažymėjo, kad išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu, todėl pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl LR CPK 723 str. numatytų pasekmių taikymo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atsižvelgė į tai, kad visose varžytynėse neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, todėl sprendė, jog antstolei pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl realios parduotino įkeisto nekilnojamojo turto rinkos kainos. Dėl to teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai paskyrė turto vertės ekspertizę ir perkainojo iš varžytynių parduotiną turtą.

Atskiruoju skundu pareiškėja E. G. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-07-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vykdydama išieškojimą antstolė nepagrįstai paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę ir perkainojo iš varžytynių parduodamą turtą. Apeliantė pažymėjo, kad rinkoje nėra įvykę jokių esminių pokyčių, todėl pakartotinis turto vertės nustatymas tik didina vykdymo išlaidas ir pažeidžia skolininkės interesus, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.Teismas nepagrįstai antstolės veiksmus pripažino teisėtais, nes nepardavus turto iš varžytynių, šis turtas už pradinę kainą turėjo būti perduotas išieškotojui, o jam atsisakius perimti šį turtą, antstolė turėjo taikyti LR CPK 723 str. numatytas pasekmes.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo skundą atmesti, Plungės rajono apylinkės teismo 2016-07-14 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vykdydama išieškojimą antstolė pagrįstai nusprendė atlikti turto vertinimą ir skolininkės teisių šiais veiksmais nepažeidė. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantė skunde nurodė, kad vykdydama išieškojimą antstolė nepagrįstai paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę ir perkainojo iš varžytynių parduodamą turtą. Apeliantė pažymėjo, kad rinkoje nėra įvykę jokių esminių pokyčių, todėl pakartotinis turto vertės nustatymas tik didina vykdymo išlaidas ir pažeidžia skolininkės interesus, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkoje esančiai turto kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja LR CPK 681 str. nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LR CPK 681 str. 1 d.). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (LR CPK 681 str. 2 d.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0051/11/01022 pagal 2011-07-15 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1185-304/2011 dėl 38 955,93 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. G. išieškotojui AB SEB bankui, parduodant D. G. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Nustatyta, kad 2011-10-11 turto arešto aktu areštuotas turtas buvo įvertintas 190 000 Lt. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2013-02-27 patvarkymu Nr. S-3562 nekilnojamasis turtas buvo perkainotas ir nustatyta, jog šio turto vertė yra 187 000 Lt. Neįvykus turto pardavimo varžytynėms, 2014-03-24 antstolės patvarkymu Nr. S-4621 paskirta nauja turto vertės nustatymo ekspertizė. 2015-03-12 antstolės patvarkymu Nr. S-4607 areštuotas turtas perkainotas ir nustatyta, kad turto vertė yra 55 028 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-04-13 patvarkymu Nr. S-6697 paskelbus varžytynes neįvykusiomis, išieškotojui pasiūlyta perimti nerealizuotą turtą. 2015-05-12, 2015-07-10, 2015-09-04, 2015-11-11, 2015-01-07 antstolės patvarkymais paskelbtos turto pardavimo varžytynės, tačiau ir šios varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo nei vienas dalyvis, o išieškotojas atsisakė perimti skolininkės turtą. 2016-03-15 patvarkymu Nr. S-1571 paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, o skundžiamu 2016-05-10 antstolės patvarkymu Nr. S-3772 perkainotas iš varžytynių parduodamas turtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog LR CPK 681 str. 1 d. numatytos antstolio teisės skirti ekspertizę paskirtis yra pašalinti abejones dėl areštuoto turto vertės. Tinkamai naudojantis šia teise yra sudaromos sąlygos objektyviai įkainoti iš varžytynių parduodamą turtą ir tuo užtikrinti tiek išieškotojo, tiek skolininko teisėtus interesus. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad įkeisto nekilnojamojo turto varžytynės buvo skelbtos jau 6 kartus, tačiau visos jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė leidžia abejoti, ar ankstesniais antstolės patvarkymais nustatyta turto vertė yra pagrįsta ir šiuo metu atitinka realią šio turto rinkos vertę. Akivaizdu, kad pardavinėjant turtą už nepagrįstai aukštą kainą būtų vilkinamas vykdymo procesas, didinamos vykdymo išlaidos ir pažeidžiami tiek skolininkės, tiek išieškotojo interesai. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir vykdomojoje byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog 2016-03-15 patvarkymu paskyrusi turto vertės nustatymo ekspertizę ir 2016-05-10 patvarkymu perkainodama iš varžytynių parduodamą turtą, antstolė piktnaudžiavo LR CPK 681 str. numatyta teise ar nepagrįstai didino vykdymo išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vykdomojoje byloje esančią medžiagą ir pagrįstai netekino pareiškėjos skundo dėl antstolės 2016-05-10 patvarkymo panaikinimo.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai antstolės veiksmus pripažino teisėtais, nes nepardavus turto iš varžytynių, šis turtas už pradinę kainą turėjo būti perduotas išieškotojui, o jam atsisakius perimti šį turtą, antstolė turėjo taikyti LR CPK 723 str. numatytas pasekmes. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad neįvykus įkeisto nekilnojamojo turto varžytynėms, išieškotojas AB SEB bankas 2016-02-17 raštu informavo antstolę, kad atsisako perimti neparduotą turtą ir prašo tęsti skolos išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto. Apeliantės nuomone, išieškotojui neperėmus iš varžytynių neparduoto turto, antstolė turėjo taikyti LR CPK 723 str. nuostatas, pagal kurias išieškotojui atsisakius paimti LR CPK 722 str. 2 d. nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. LR CPK 723 str. 3 d. nustato, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, LR CPK 723 str. 3 d. norma netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015). Pažymėtina, kad šis išaiškinimas buvo pateiktas įvertinus hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumą, jo privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, taip pat greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principą. Įvertinus tai, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje yra vykdomas iš hipoteka įkeisto turto, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškotojui atsisakius perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, antstolė pagrįstai nusprendė tęsti vykdymo veiksmus iš įkeisto turto ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.