Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, VRM pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, neturėdamas leidimo įgijo vieną 16 kalibro šovinį ir jį, neturėdamas leidimo, laikė savo namuose, esančiuose Vokiečių g. 1, Palangoje, kol 2011-08-18 jo namuose, miegamajame kambaryje, atliekant kratą, minėtą šovinį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. L. P. iš esmės pripažino padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, tik ginčijo šaudmens laikymo teisėtumo aplinkybes ir parodė, kad šovinį pateikė pareigūnams prieš kratą, pateikė ir dujinį pistoletą, tik tada pareigūnai jam pateikė kratos orderį, pareigūnams lauke nurodė šovinio radimo aplinkybes, tik po to pradėta daryti krata. Jo namuose šovinys buvo rastas birželio vidury, po to įvykio, kai kaimynui apšaudytas langas. Kai pareigūnai atvyko, buvo pasakyta, jog šauta iš jo pusės, kaimynas parašė pareiškimą. Suprato, jog vyks tyrimas, ir bus kviečiamas apklausai. Praėjus gal dviem savaitėm po to įvykio, jo sugyventinė parėjusi pasakė, jog kieme rado šovinį, padėtą po stalu. Klausė, kodėl ji ėmė šovinį, kad reikėjo jį palikti, būtų iškvietęs pareigūnus, kad jie nuimtų pirštų antspaudus. Kai sugyventinė rado šovinį, į pareigūnus nesikreipė, nes žinojo, jog jie vis tiek atvyks, tada ir parodys jiems. Jis turėjo leidimą turėti šaunamąjį ginklą tarnybos metu. Įstatymai keičiasi dažnai, nežinojo, jog namuose negalima laikyti vieną kitą šovinuką. Ikiteisminio tyrimo metu jam sakė, jog kaip buvęs pareigūnas, turėjo žinoti apie šovinių laikymą. Tyrėjas V.M. darė spaudimą. Šovinys tai provokacija, kurią galėjo surengti kaimynas A. P.. Po to, kai kaimynui šovė, buvo atvažiavusi policija, klausinėjo apie šūvį, ar girdėjo. Sakė, jei ir būtų girdėjęs, būtų nekreipęs dėmesio, nes aplink kariškiai dažnai šaudo. Jis į kaimyno langą nešovė. Iš dujinio revolverio šaudydavo į valkataujančius gyvūnus, kad juos išbaidytų, į bambalius, kai pramogaudavo. Medžioklinio šautuvo neturėjo. Šovinį pasiliko, kad įrodytų, jog prieš jį daroma provokacija, todėl į policiją nesikreipė.

Liudytoja L. P. parodė, kad su L. P. gyvena kartu, yra jo sugyventinė, gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2011-06-01 buvo namuose, jokio šūvio negirdėjo, iš pareigūnų sužinojo, kad šauta į kaimyno langą. Po to dienos praėjo savaitė ar dvi, kai po kiemo stalu anksti ryte rado raudoną šovinį. Žinojo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šūvio į kaimyno langą ir dėl to įtariamas L. P.. Šovinį parnešė į kambarį, parodė vyrui. Jis klausė, kam jį paėmusi, nes liks antspaudai, sakė, jog atvažiuos pareigūnai, tada parodys. Vyras sakė, jog atvažiuos pareigūnai, nes žinojo, jog yra parašytas pareiškimas. L. P. buvęs pareigūnas. Žinojo, jog jis turi dujinį pistoletą, šovinių neturėjo. Vyras pasiėmė tą šovinį, o kur padėjo, ji nepasidomėjo. Kratos metu ji namie nebuvo. Vyras papasakojo, jog pirmiausia pats padavė tą šovinį, tada pareigūnai apieškojo patalpas. Tą šovinį kažkas atnešė ir padėjo naktį. Nuo tada, kai šauta kaimynui į langą, iki kratos, pareigūnai buvo atvykę tik tą vakarą, kai buvo šauta. Tikėjosi, jog pareigūnai atvažiuos, ir tada jis paduos tą šovinį, nes buvo parašytas pareiškimas.

Liudytojas G. D. parodė, kad 2011-06-01 dirbo budėtoju Palangos m. PK, apie 18 val., gautas pranešimas, jog(duomenys neskelbtini) sugadintas langas. Nuvykęs kieme rado pilietį P. Jis teigė, jog pareiškimo rašyti nenori. Jis viską apžiūrėjo ir nufotografavo, o P. papasakojo, jog išgirdo trenksmą, po to sūnus pasakė jam, jog stiklo paketas sugadintas. Antro aukšto lange matėsi skylės, rasti 12 kalibro medžiokliniai šratai, vienas buvo įstrigęs į gipsą, o kiti ant grindų. P. įtarė, jog galėjo šauti kaimynas, gyvenantis(duomenys neskelbtini). Buvo atėjęs ir kaimynas, kuris sakė, jog dažnai iš (duomenys neskelbtini)pusės girdisi šūviai, nenori konfliktuoti, nes bijo. Nuvykus tuo adresu, rado išgėrusį L. P.. Klausė, ar namuose nelaiko kokių ginklų, atsakė, jog nelegalių ginklų neturi, turi tik dujinį pistoletą. Pareigūnams žinoma atsakomybė už įsigijimą, laikymą neteisėtų šaudmenų ir šaunamųjų ginklų, nes laiko įskaitas. Paprašė jį parodyti, apžiūrėjo, jis buvo su pertvara, neperdarytas, tada jis išvažiavo, jokių kitų šaudmenų nerado. Klausė, ar negirdėjo šūvio, ar nematė pašalinių žmonių, jis aiškino, jog buvo name ir nieko negirdėjo. Grįžo pas P., klausė, ar jis rašys pareiškimą, sakė, jog jis pats nežino. Ryte informavo apie įvykį kriminalinės policijos tyrėjus, kurie žadėjo tuo pasidomėti.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2011-06-01 šauta į jo langą, pareiškimą parašė birželio 14 d. Buvo vasara, apie 20 val., vaikai nuėjo į antrą aukštą ilsėtis. Išgirdo galingą triukšmą, pagalvojo, jog nuo skersvėjo trinktelėjo durys. Užlipo į antrą aukštą perspėti vaikų, jog netrankytų durų. Įėjęs į dukros miegamąjį, kur buvo šauta, iš karto nieko nepastebėjo, nes buvo uždarytos lango žaliuzės. Kai atidarė žaliuzes, pamatė skyles lange, prie lango buvo pribirusių šukių. Suprato, jog šauta. Su atvykusiu pareigūnu apžiūrinėjo tūteles, kulkų nerado. Nepamena, ar tas pareigūnas pasiėmė tas kulkutes, ar tyrėjas M. Prokurorė paprašė parašyti pareiškimą. Kai apžiūrėjo su pareigūnais, šūvis rodė į kaimynų, gyvenančių(duomenys neskelbtini), sodybą, bandė nustatyti šūvio trajektoriją. Su kaimynu nesipyko, įtarė, jog galėjo būti iš tos sodybos šauta, nes ne kartą girdėjo šaudant toje sodyboje, bandė su L. P. kalbėtis, išsiaiškinti, kadangi sūnus buvo kambaryje, į kurio langą šauta. P. nepripažino, jog šovė jis. Jis pats nešaudo, ginklų ir šaudmenų neturi. Nekaltina, jog būtent L. P. šovė, nes nematė

Liudytojas V.M. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. buvo Palangos m. PK pareigūnas. Atliko kratą kaltinamojo L. P. namuose, kuri buvo daroma tikslu surasti ginklą. Vykdė teismo nutartį, nes buvo sugadintas asmens, gyvenančio Vokiečių g.5, turtas, iš medžioklinio šautuvo buvo peršauti stiklo paketai ir rėmas. Norėdamas įsitikinti šūvio trajektorija, žiūrėjo, kur šratai lėkė, jie vedė į Vokiečių g. 1, kur gyvena kaltinamasis. Buvo nuspręsta daryti kratą. Įvykio vietos apžiūrą atliko jis. Buvo praėję keletas dienų po įvykio. Paaiškėjus, jog galėjo būti šauta iš(duomenys neskelbtini) namų valdos pusės, buvo priimta nutartis dėl kratos. Nuvažiavus į namus iš ryto, P. nebuvo, buvo sūnus, paprašė jį iškviesti. Kai atvažiavo L. P., nesinorėjo su juo kalbėti prie pašalinių asmenų, todėl nuėjo į jo virtuvę, kur jis buvo supažindintas su teismo nutartimi, įspėtas, kad bus daroma krata, pradėtas rašyti kratos protokolas, apieškotas namas, paimtas šovinys, tada ėjo į ūkinį pastatą, pirtį, o protokolą baigė rašyti kieme, prie stalo. Lyg miegamajame kambaryje prisėdo prie staliuko, paklausė, ar bute yra draudžiamų nutartyje nurodytų daiktų- nelegaliai laikomų ginklų ar šaudmenų. L. P. suabejojo, pats atidengė pufą, kur buvo lyg dujinis pistoletas. Kratos metu rastas šovinys, kaltinamasis paaiškino, jog jį rado prie savo namų, parsinešė ir pasidėjo. Tai buvo jau surašius kratos protokolą. Jis savanoriškai šovinį pateikė ir paaiškino, jog kieme rado šovinį, parsinešė ir pasidėjo, sakė, kad šovinio pakišimas yra provokacija. Iki kratos atlikimo su L. P. nebendravo, tik iš aplinkinių žinojo, jog tame kieme šaudoma. Kratos iš karto po šūvio nedarė, nes nemanė, jog namuose kažką laikys, žinant, jog vyksta tyrimas. Kratą darė po kiek laiko. L. P. per kaimynus galėjo girdėti, jog juo domisi policija ir tikėtis, kad pareigūnai užsuks.

2011-10-24 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., nesurinkus pakankamai įrodymų pagrindžiančių jo kaltę (b.l. 36).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis(duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuoti sugadinti stiklo paketai antrojo aukšto lange, rastos trys metalinės detalės (b.l. 6-9).

2011-08-18 kratos protokole nurodyta, jog atliekant kratą Vokiečių g. 1, Palangoje, pas L. P., kratos metu namo miegamajame kambaryje rastas ir paimtas medžioklinis 6 mm 16 kalibro šovinys, dujinis revolveris „ME 38 Compact-G“, numeris 054589, trys 9 mm dujiniai šoviniai, dėžutė su 62 šoviniais pneumatiniam ginklui, ginklo dėtuvė (b.l. 47-49).

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2011-10-05 specialisto išvadoje Nr. 632 konstatuota, kad tyrimui pateiktas šovinys yra fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžioklinis šovinys, kuris yra šaudmuo, skirtas 16-o kalibro įvairių modelių lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, šovinys netinkamas šaudyti iš tyrimui pateikto revolverio, fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „ME 38 Compact-G“, numeris 054589, šovinys sunaudotas tyrimo metu (b.l. 57-60). Revolveris „ME 38 Compact-G“, numeris 054589, su 64 šratais, po specialisto tyrimo grąžinti į Palangos miesto PK (b.l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. P. savo namuose(duomenys neskelbtini), Palangoje, neturėdamas leidimo laikė vieną 16-o kalibro medžioklinį šovinį, tai yra šaudmenį, skirtą šaudyti iš 16-o kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, šiam šaudmeniui pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra būtinas leidimas tiek įgyti, tiek jį laikyti. Teismas atkreipia dėmesį, jog kratos, atliktos pas kaltinamąjį metu, buvo rastas ir „C“ kategorijos revolveris, skirtas šaudyti garsiniais ir dujiniais šoviniais, taip pat šaudmenų, kuriems leidimas įsigyti ir laikyti nėra reikalingas. Ši aplinkybė rodo, jog kaltinamasis buvo susipažinęs su ginklų ir šaudmenų rūšimis. Kaltinamasis nurodė žinąs jog dujinį revolverį turi legalizuoti iki 2013 m. Nors kaltinamasis teigė, jog rastą medžioklinį šovinį laikė tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog prieš jį rengiama provokacija ir žinodamas, kad pareigūnai pas jį ateis ir tada jis šovinį jiems atiduos, tačiau tokius teiginius teismas vertina kaip kaltinamojo mėginimą švelninti savo atsakomybę. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja L. P. parodė, kad šovinys prie namų rastas praėjus kelioms savaitėms po šūvio į kaimyno A. P. langą. L. P. yra buvęs policijos pareigūnas, todėl teismas sprendžia, jog ginklų ir šaudmenų įsigijimo ir laikymo tvarka jam yra žinoma, be to, iškart po šūvio į kaimyno langą jo namuose 2011-06-01 lankėsi liudytojas pareigūnas G. D., kuris kaltinamojo paklausė, ar šis namuose nelaiko kokių nelegalių ginklų, todėl po šio apsilankymo kieme radęs šovinį, kaltinamasis turėjo būti atidesnis ir kuo greičiau apie jį pranešti pareigūnams. Krata kaltinamojo namuose atlikta tik 2011-08-18, taigi kaltinamasis net du mėnesius laikė draudžiamą šaudmenį, apie jį nepranešdamas policijos pareigūnams, nors pats teigė, jog žinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir šovinį pareigūnams pateikė dar prieš supažindinant su nutartimi, jog jo namuose bus atliekama krata. Tačiau tokius parodymus paneigia rašytiniai byloje surinkti įrodymai – kratos protokolas, taip pat liudytojo V. M. parodymai, kad su teismo nutartimi atlikti kratą kaltinamasis supažindintas, o tik tada jis atidarė „pufą“ ir pateikė minėtą šovinį, toliau atliekant kratą buvo ieškoma kitų ginklų ir šaudmenų.

Įvertinus teisme ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamasis L. P. žinodamas, kad rastam medžiokliniam šoviniui yra reikalingas leidimas tiek įsigyti, tiek ir jį laikyti, jį laikė, kol kratos metu minėtas šovinys pateiktas kratą atlikusiems pareigūnams, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis (BK 8 straipsnio 2 dalis)“ 15 punktas).

Kaltinamojo L. P. padaryta veika pagal baudžiamąjį įstatymą laikoma apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nenustatyta, jog ja buvo sutrikdyta (ar buvo siekiama sutrikdyti) kieno nors sveikata.

Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Tačiau pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ rodo, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime.

BK 253 str. 1 d., pagal kurį kvalifikuota L. P. nusikalstama veika, aprašyta formaliąja sudėtimi, nusikaltimas laikomas baigtu nuo vieno iš alternatyvių veiksmų atlikimo – t.y. šaunamojo ginklo ar šaudmens, neturint leidimo, gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo ar realizavimo. Padarinių - kaip būtino požymio - neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje, nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių, todėl BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis.

Vertindamas L. P. veiką kaip mažareikšmę, teismas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 3 d. kaltinamojo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, t.y. duomenų, jog į liudytojo A. P. namo langus šovė būtent kaltinamasis. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, jog kratos metu pas L. P. rastas medžioklinis šovinys nėra tinkamas šaudyti iš rasto pas kaltinamąjį revolverio, o kitų neleistinų ginklų ar šaudmenų, išskyrus vienintelį minėtą šovinį, pas kaltinamąjį kratos metu nebuvo surasta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo L. P. veiksmai dėl mažareikšmio, šios bylos kontekste, jo laikyto nusikaltimo dalyko – vieno medžioklinio šovinio -iš esmės nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ir nesukėlė realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad L. P. padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektui ir pagal savo objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam L. P., todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir jo baudžiamoji byla nutrauktina (BK 37 str., BPK 303 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

L. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 str., atleisti ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - revolverį „ME 38 Compact-G“, numeris 054589, su 64 šratais, po specialisto tyrimo grąžintus į Palangos miesto PK (b.l. 56), grąžinti savininkui L. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.