Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danguolei Maciulevičienei, gynėjai advokatei Irenai Balsienei, kaltinamajam R. P. , nukentėjusiajai R. R. , jos atstovams pagal įstatymą S. P. , A. R. , vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Eimučiui Blažiui, specialistui Giedriui Kisieliui,

R. P. , a.k a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. atliko mažametės R. R. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, būtent: jis laikotarpyje nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2003 m. pavasario (duomenys neskelbtini) ir nuo 2003 m. pavasario iki 2005 m. balandžio mėnesio (duomenys neskelbtini) bei nuo 2005 m. balandžio mėnesio iki 2006 metų rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vieną arba keletą kartų per mėnesį - ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, mažiausiai 30 kartų, savo gyvenamuosiuose namuose, kuriuose minėtais laikotarpiais gyveno, kišdamas savo ranką R. R. už kelnaičių, savo ranka liesdavo R. R. lytinius organus, bei juos dirgindavo pirštais. Tokiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str.

Kaltinamasis R. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su S. P. susituokė 2000-03-04. Žmona jau turėjo dukrą R. Gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo savo namą. dabar jis pagal teismo sprendimą išsikraustė gyventi pas savo mamą, o P. liko gyventi name. R. tėvas yra R., jis dukros atvažiuodavo aplankyti kas dvi savaites. Jis nurodė, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, bet prie progos išgeria. Paskutiniu metu S. P. su drauge pradėjo išgėrinėti. Jis su S. P. turi tris dukras. Dabar dukros gyvena pas jį, R. gyvena pas savo tėvą, Kaune. Jis tvirtina, jog R. jis neprievartavo, miegodavo kitame kambaryje, mergaitės kitame, nekišo rankų į jos apatines kelnaites ir nieko nedarė, lytinių organų nelietė, pirštų į lytinius organus nekišo. Jis nurodė, jog R. mėgdavo pameluoti ir jo nuomone, mergaitė kalba įtakota savo motinos. Jis nurodė, jog 2003 m. R. buvo nuvežta pas gydytoją, žmona jam parodė kelnaites, kurios buvo kruvinos, jis dar pats patarė žmonai nuvežti mergaitę pas gydytoją. Žmona meluoja, kad jis kišo rankas mergaitei už kelnaičių. Būdavo, kad visos mergaitės atsiguldavo pas jį lovą, nes būdavo jo išsiilgę.

Nors kaltinamasis ir neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad pas ją mama prašė papasakoti apie tą įvykį, kad patėvis ją tvirkino, prašė sakyti tiesą, taip kaip buvo. Ji nurodė, jog patėvis ateidavo pas ją į lovą, rankomis liesdavo jos apatinę kūno dalį, kišo pirštus jai tarp kojų. Patėvis jai sakydavo, kad jeigu jai skauda, tai kad ji jam pasakytų. Apie tai ką jis jai daro, prašė niekam nesakyti. Tokie dalykai vykdavo du, tris kartus per savaitę. Dažniausiai tai būdavo vakarais, kai mama išeidavo melžti karvių. kambaryje būdavo tik ji ir patėvis. Jis būdavo apsirengęs. P. ją liesdavo savo rankomis. Visa tai buvo ir kai jie gyveno pas močiutę. Kai persikėlė į namą, visa tai tęsėsi. Patėvis jai liesdavo tarp kojyčių, pats tuo metu būdavo apsirengęs. Jis ateidavo atsigulti pas ją į lovą, užtrukdavo apie pusvalandį. Niekas pas ją lovoje jo užtikę nebuvo. Barnio dėl to, tarp P. ir mamos, neprisimena. Vieną kartą mama vakare pro langą pamatė jį jos lovoje, mama atėjo į kambarį ir barė patėvį. Ji papasakojo mamai ką jis darė, dar ir vėliau pasakojo mamai. Vėliau ją buvo nuvedę pas gydytoją. ji suprato, kad patėvis daro negerai, bet niekam nesakė, nes jo bijojo. Prie kitų sesių patėvis nelindo. Savo tėčiui apie tai ką P. jai daro irgi nesakė. Ji nepastebėjo, kad jos apatinės kelnaitės būtų buvusios kruvinos. Kai patėvis kišo pirštus jai tarp kojų jai skaudėjo, dėl to ji verkė. Kišdamas pirštus jai tarp kojyčių, patėvis pirštus paseilindavo.

Nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2006 metų pavasarį ji pastebėjo pasikeitimus dukros elgesyje, suprastėjo mokslai, pradėjo mikčioti. Ji jos klausė kas su ja darosi, bet jai dukra nieko nesakė, nepasakojo. Tą vakarą kai ji pati pamatė, tai su broliu šėrė gyvulius. Jai buvo negera nuojauta ir ji priėjo prie lango pasižiūrėti kas darosi viduje. Išeinant ji R. paliko miegančią. Naktinės užuolaidos nebuvo užtrauktos, todėl viskas gerai matėsi. Ji pamatė, kad lovoje šalia R. guli apsirengęs P. Ranką buvo įkišęs R. į kelnaites ir judino. Antklodės užsiklojęs nebuvo. Jis buvo viena ranka pasirėmęs galvą, gulėjo ant šono ir žiūrėjo į jos dukros veidą, o kitą ranką buvo užkišęs už kelnaičių. Ji dar buvo priėjusi prie kito lango pažiūrėti, tada įlėkė į kambarį ir ėmė šaukti ant jo, P. jai pasakė, kad jis žadina mergaitę. Sekančią dieną ji pasikalbėjo su dukra, kuri jai papasakojo kas įvyko, pasakojo apie vakarykštį įvykį. ji buvo pastebėjusi, kad P. rodo didesnį dėmesį R. Dukra vaikiškai pameluodavo, kaip ir visi vaikai. Jos nuomone, kad dukra bijojo P.. Ji kelis kartus pastebėjo, kad kelnaitės buvo pakraujavusios, dėl to ji dukrą buvo nuvežusi pas gydytoją, ji įtarė P., bet mergaitės neklausė nieko. Ji apie savo įtarimus pasakė P. mamai ir ji patarė mergaitę paguldyti atskirai. Ginekologė jai pasakė, kad pakraujavimas, paraudimas gali būti nuo lytinių organų dirginimo, lytinių organų lietimo. Kraujavimas buvo gal 2-3 dienas. Gydytoja išrašė vaistų ir daugiau nesikreipė į gydytoją. Ji matė, kaip yra tvirkinama jos dukra didžiajame kambaryje, ten kur televizorius.

Liudytoja M. A. P. parodė, kad R. P. yra jos sūnus. Jis su šeima nuo 2000 metų gyvena pas ją (duomenys neskelbtini) kaime apie du metus. Santykiai tarp R. ir jos sūnaus buvo geri. Dėl tvirkinimo ji nieko negali pasakyti, nes pati nieko nematė. Ji nurodė, jog jai marti niekad nieko nebuvo sakiusi, jog jos sūnus lenda prie R. Tokio pokalbio ji neprisimena.

Liudytoja M. B. parodė, kad ji dirba viešosios įstaigos „Gelgaudiškio ambulatorija" gydytoja-ginekologe ir 2003 m. sausio mėn. pas ją S. P. buvo atsivedusi apžiūrėti savo dukrą R. P. . Ji rado mergaitės lytiniuose organuose paraudimus, kraujavimo nebuvo. Ji paėmė tyrimui tepinėlį, išrašė vaistų, pasiūlė stebėti dukrą. Ji gerai neatsimena ką jai sakė S. P. ir ji gerai neatsimena ką ji pati jai sakė. Ji nurodė, jog mergystės plėvė pažeista nebuvo, buvo tik paviršutiniai paraudimai, tokie paraudimai gali atsirasti nuo alergijos, reto kelnaičių keitimo, masturbacijos.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 5224/06 (01) nustatyta, kad R. R. ( iki 2006 -10-09 Povilaitytės ) mergystės plėvė nesužalota, makšties prieangio srityje yra gleivinės paraudimas, kas nurodo į gleivinės sudirginimą, kuris galėjo atsirasti paveikus kietais bukais daiktais ( pvz. rankų pirštais ) ir vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 9-10).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 5770/06 (01) nustatyta, kad nustatyti ar R. R. ( iki 2006 -10- 09 Povilaitytei ) makšties prieangio gleivinės sudirginimas padarytas rankų pirštais, ar kitu kietu daiktu nėra galimybės. Makšties prieangio gleivinės paraudimas gali atsirasti ir dėl infekcinės ar parazitinės lytinių organų ligos. Jei sudirginimas padarytas kietu buku daiktu (-ais), tai jie turėjo kontaktuoti su gleivine tiesiogiai, t. y. turėjo būti įvesti pro lytinių lūpų plyšį (t.1, b.l. 15)

Viešosios įstaigos „Vaiko namas" atliktame R. R. (iki 2006-10-09 Povialitytės) psichologiniu tyrimu nustatyta, kad mergaitės parodymai apie galimą patėvio tvirkinimą yra pakankamai detalūs, logiški, aiškūs, aiškiai išdėstyti laike ir erdvėje ir galima teigti, kad jos pasakojimas apie patirtą prievartą yra gana artimas realiai išgyventam įvykiui ar keliams įvykiams ( t.1, b. l. 22-23 ).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktu Nr. 417 nustatyta, kad R. R. yra psichiškai sveika, jos atžvilgiu daromo nusikaltimo metu negalėjo suvokti kėsinimosi jos atžvilgiu pobūdžio, ji psichikos sutrikimų neturėjo, tačiau dėl amžiaus ypatumų negalėjo suvokti daromo nusikaltimo pobūdžio esmės, tai ir negalėjo tinkamai pasipriešinti kėsinimuisi, ji neturi psichikos sutrikimų, atsiradusių nusikalstamos veikos jos atžvilgiu pasėkoje, neturi tokių psichologinių savybių, kurios esminiai sumažina jos sugebėjimą teisingai suvokti įvykius ir duoti apie tai teisingus parodymus, nors R. R. atspari įtaigai, bet įvairūs faktoriai ( nesupratimas daromo nusikaltimo esmės ir reikšmės, patirta prievarta iš artimo žmogaus, taip pat ir artimųjų (mamos) poveikis gali įtakoti mergaitės atsakymus, duodant parodymus: gali nutylėti, slėpti, kad tvirkinamuosius veiksmus atliko kiti asmenys. R. R. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti. Apie jai skausmingus dalykus linkusi labiau nutylėti negu fantazuoti, išsigalvoti ( parodymuose apie išžaginimą krūmuose, po to berno dingimas yra prieštaraujančios informacijos, todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad mergaitė patyrė šiuos prievartos veiksmus, ji gali duoti parodymus teisme, jais galima tikėti ( t. 1, b. l. 38-39).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Kaltinamojo R. P. parodymus, kad jis neįvykdė nusikalstamos veikos, vertina kaip gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas vadovaujasi nukentėjusios R. R. ir nukentėjusios S. P. parodymais. Nukentėjusioji mažametė R. R. parodė, jog R. P. jai kišo rankas už kelnaičių, ta patį faktą patvirtino ir nukentėjusiosios motina, kuri nurodė, jog ji matė per langą, kaip kaltinamasis R. už kelnaičių kišo ranką. Teismo psichiatrijos komisijos Ekspertizės išvada nustatyta, kad R. R. nėra linkusi fantazuoti, ji gali duoti parodymus ir jais galima tikėti. Todėl teismas nukentėjusios R. R. parodymus vertina visos bylos aplinkybių kontekste ir daro išvadą, kad nukentėjusios R. R. parodymai atitinka objektyvią tiesą. Be to, liudytoja M. B. patvirtino, jog R. mergystės plėvė pažeista nebuvo, tą patį faktą patvirtino ir specialistų išvados, o tai rodo, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios lytinio sąlyčio nebuvo. Tiek nukentėjusioji R. R. , tiek ir S. P. nepatvirtino, kad kaltinamasis R. P. būtų buvęs apsinuoginęs, kad jis savo lytiniais organais liestų mažametės kūną. Tokiu būdu, visa tai įvertinus nepasitvirtino tas faktas, jog kaltinamojo R. P. atlikti nusikalstami veiksmai atitinka seksualinio prievartavimo, nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius. Todėl teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas pripažinti R. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 153str.

Įstatymo leidėjas įtvirtino ir išskyrė nusikalstamų veikų sudėtis: BK 149str. – išžaginimas; BK150str. – seksualinis prievartavimas; BK 153str. – mažamečio asmens tvirkinimas. Išžaginimo (BK149str.) objektyviosios pusės esmę sudaro normalus lytinis aktas tarp priešingų lyčių prieš žmogaus valią. Seksualinio prievartavimo (BK150str.) objektyviosios pusės esmę sudaro iškreiptas lytinis aktas (oraliniu, analiniu ar kitokiu fiziniu sąlyčiu: tarp kojų, į pažastį ir panašiai) tarp priešingų ar tų pačių lyčių prieš žmogaus valią. Tiek išžaginimo, tiek seksualinio prievartavimo atveju yra būtina, kad kaltininkas veiką atlieka su savo lytiniu organu kito žmogaus atžvilgiu, ir turi atlikti lytinį aktą tiek normalia forma, tiek iškreipta forma. BK 153str. (Mažamečio asmens tvirkinimas) objektyviosios pusės esmę sudaro tai, kad kaltininkas mažamečio atžvilgiu neatlieka lytinio akto jokia forma. Tai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar glostant vaiko lytinius organus, ar prašant glostyti kaltininko lytinius organus.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnai buvo atriboti išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir mažamečio asmens tvirkinimo, nusikaltimo sudėties požymiai. Todėl buvo padaryta klaida kvalifikuojant R. P. nusikalstamą veiką. Baudžiamosios teisės teorijoje, mažamečio išžaginimo esmė yra ta, kad nusikalstama veika turi būti padaryta lytiškai santykiaujant prieš mažamečio asmens valią, be jo sutikimo. Išžaginimo atveju, turi būti atliktas natūralus, vaginalinis lytinis aktas. Šio nusikaltimo padarymo subjektu gali būti tiktai vyras. Priešingai nei mažamečio išžaginimo, mažamečio seksualinio prievartavimo esmė yra ta, kad prievartinis lytinis aktas gali būti atliktas tiek priešingos lyties atstovų, tiek ir tos pačios lyties atstovų, tačiau lytinės aistros tenkinimas pasireiškia ne natūraliu būdu, o analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, seksualinis prievartavimas nesudaro išžaginimo sudėties. Mažamečio asmens tvirkinimas visiškai atsiriboja nuo mažamečio išžaginimo ir mažamečio seksualinio prievartavimo, o būtent, todėl, kad tvirkinamieji veiksmai nuo kitų lytinių nusikaltimų atskiriami pagal tai, kad šiuo atveju nėra lytiškai santykiaujama su mažamečiu, t.y. nei natūralaus lytinio, nei oralinio ar analinio lytinės aistros tenkinimo. Tačiau kitomis priemonėmis lytinė aistra gali būti tenkinama, o būtent, lytinių organų demonstravimas, masturbacija, gašlavimas ir t.t. Todėl atribojus šias nusikalstamas veikas yra matyti, jog kaltinamojo R. P. nusikalstamuose veiksmuose nebuvo seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėties, jis su mažamete savo lytinės aistros netenkino oraliniu, analiniu ar kitu fizinio sąlyčio būdu. Todėl kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 153 str. Tokia teismo išvada visiškai atitinka vadovaujantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato išaiškinimą, esantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 – ojo punkto 1 – ojoje pastraipoje, kuri nurodo, jog teismai turi atriboti lytinės aistros su mažamečiu tenkinimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d., nuo mažamečio tvirkinimo, numatyto LR BK 153 straipsnyje. LR BK 153 str. nenumatyta nei fizinio smurto, nei grasinimų, nei kitokios prievartos panaudojimo prieš mažametį. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui, demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus ir t.t. Įvertinus visus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis R. P. su mažamete lytiškai nesantykiavo, nei natūraliu lytiniu būdu, nei oraliniu ar analiniu, ar kitu fiziniu sąlyčiu, todėl kaip jau minėta, kaltininko veiksmuose, nėra nei mažamečio išžaginimo, nei mažamečio seksualinio prievartavimo sudėties požymių, o jo veiksmuose yra mažamečio asmens tvirkinimo, nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. P. , atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Pirmą kartą teisiamas bei charakterizuojamas teigiamai (t.1, b.l. 126). Administracine tvarka nebaustas (t.1, b.l. 125). Taip pat atsižvelgia į tai, kad jis vienas prižiūri tris dukras, kuriomis motina mažai rūpinasi. Be to, teismas vadovaujasi LR BK 55str. nuostatomis, kur nustatyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam paprastai skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, o skiriant švelnesnę bausmę, t.y. laisvės apribojimą.

Prokuroro ieškinys, ginant viešąjį interesą, mažametės nukentėjusiosios R. R. neturtinei žalai atlyginti, yra tenkintinas iš dalies. Ieškinys pareikštas pagrįstai, kadangi nukentėjusiajai yra padaryta neturtinė žala, nors ji mažametė, bet pagal ekspertų išvadą, ji jau suprato, kad kaltininkas su ja elgiasi negerai. Ji buvo traumuojama. Todėl neturtinė žala priteistina. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į kaltininko turtinę padėtį, kad jis išlaiko vienas tris mažametes dukras. Taip pat į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad nebuvo padarytos sunkios pasekmės.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 153 str. ir jį nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams.

R. P. uždrausti per bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja R. R. .

R. P. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

Kardomąją priemonę R. P. panaikinti.

Priteisti iš R. P. 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos nukentėjusiajai R. R. (įstatyminė atstovė S. P. ).

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. P. turtą 17 000 litų.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.