Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. A., R. L. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutarties.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu R. J. išteisintas dėl kaltinimų, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, nesant jo veikoje šių nusikaltimų požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinius skundus patenkinti, išteisintąjį ir jo gyvėją, prašiusius kasacinius skundus atmesti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis dirbdamas Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyriausiuoju patruliu ir būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, priešingai tarnybos interesams, 2004 m. liepos 19 d., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) sodyboje, priimdamas L. L. pareiškimą apie tai, kad A. K. grasina ją nužudyti, suklastodamas šį dokumentą, tyčia neužfiksavo ir nuslėpė svarbią aplinkybę, kad nukentėjusiajai Šilalės r., (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 19 d., buvo grasinama ginklu – medžiokliniu šautuvu jį demonstruojant, tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nurodė neteisingą šio pareiškimo priėmimo datą, kad jis neva priimtas 2004 m. liepos 21 d.

R. J. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis 2004 m. liepos 20 d., apklausdamas nepilnametę R. L. ir iš jos sužinojęs, kad A. K. Šilalės r. (duomenys neskelbtini) sodyboje laiko medžioklinį šautuvą, neturėdamas leidimo jį laikyti, ir šiuo šautuvu grasina nužudyti L. L., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, priešingai tarnybos interesams tyčia nuslėpė ir sunaikino R. L. raštišką apklausą ir apklausos metu surinktus duomenis dėl A. K. neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir grasinimo nužudyti, t. y. duomenis apie nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 ir 253 straipsniuose, taip sukliudydamas pareigūnui priimti teisingą procesinį sprendimą dėl L. L. pareiškimo apie grasinimą ją nužudyti. Be to, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veiklai, gavęs duomenis iš L. L. ir R. L. apie nusikalstamą A. K. veiką, apie tai policijos įstaigai tyčia nepranešė, nustatyta tvarka nesurašė tarnybinio pranešimo, neperdavė medžiagos įgaliotam asmeniui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. I-58, suderinto su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru, II skyriaus 6 punkte, gautus duomenis nuslėpė ir sunaikino, neieškojo ir nesiėmė neatidėliotinų priemonių šaunamajam ginklui surasti bei paimti ir taip užkirsti kelią nusikalstamai veikai, padariusiai didelę žalą fiziniams asmenims, nes 2004 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.30 val. Šilalės r., (duomenys neskelbtini), A. K. šūviais iš neteisėtai laikomo medžioklinio šautuvo nužudė L. L., sužalojo nepilnametį O. L. ir pats nusišovė.

Taip piktnaudžiaudamas tarnyba priešingai tarnybos interesams R. J. padarė didelę žalą valstybei, nes savo veiksmais diskreditavo policijos komisariatą, kaip valstybinės valdžios įstaigą, bei fiziniams asmenims, nes buvo nužudyta L. L. ir nežymiai sutrikdyta sveikata nepilnamečiui O. L.

R. J. išteisintas ir dėl kaltinamo tuo, kad jis dirbdamas Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyriausiuoju patruliu, 2004 m. liepos 19 d., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), priimdamas L. L. pareiškimą apie tai, kad A. K. grasina ją nužudyti, suklastojo šį dokumentą – rašydamas tyčia neužfiksavo ir nuslėpė svarbią aplinkybę, kad nukentėjusiajai Šilalės r., (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 19 d. grasinama ginklu – medžiokliniu šautuvu jį demonstruojant, tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nurodė neteisingą šio pareiškimo priėmimo datą, kad jis neva priimtas 2004 m. liepos 21 d. ir taip įrašydamas jam žinomai neteisingus duomenis suklastojo dokumentą – L. L. pareiškimą, dėl to nebuvo priimtas teisingas procesinis sprendimas ir buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas policijos komisariatas, kaip valstybinės valdžios įstaiga, bei fiziniams asmenims, nes buvo nužudyta L. L. ir nežymiai sutrikdyta sveikata nepilnamečiui O. L.

Išteisinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis motyvuojami tuo, kad byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad L. L. protokole-pareiškime ir paaiškinime būtų nurodžiusi, kad A. K. jai grasino grinklu, taip pat įrodymų, kad R. J. būtų nuslėpęs ir sunaikinęs R. L. 2004 m. liepos 20 d. raštišką apklausą.

Nukentėjusioji R. A. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nukentėjusioji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes liko išsamiai neištirtos bylos aplinkybės: neišsiaiškintos priežastys, dėl kurių ant protokolo–pareiškimo ar paaiškinimo esantys L. L. parašai netinkami pasirašiusio asmens identifikacijai, neišsiaiškintos aplinkybės, ar protokolas–pareiškimas ir paaiškinimas nėra visiškai suklastoti, ar R. L. 2004 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinime yra jos parašas, nepašalintas prieštaravimas tarp R. L. parodymų, kad protokole–pareiškime ir paaiškinime yra L. L. parašai ir specialisto išvados, kad šiuose dokumentuose esantys parašai yra netinkami pasirašiusio asmens identifikacijai, neišsiaiškinta, ar L. L. galėjusi skambinti telefonu į policiją. Be to, įvertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, teismas vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, nes neatsižvelgė į jos (R. A.), nukentėjusiųjų R. L., O. L., liudytojo A. B. parodymus apie L. L. pareiškimo pateikimo laiką, R. L. paaiškinimo pateikimo laiką, šautuvo paiešką.

R. A. nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo prokuroro paduoto apeliacinio skundo, buvo šališkas.

Nukentėjusioji taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nenurodė įrodymų vertinimo motyvų, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punktas), todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Nukentėjusioji R. L. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nukentėjusioji nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista jos teisė į nešališką teismą, tą rodo aplinkybės, kad įvertindamas byloje surinktus įrodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad R. J. duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme išvis negalėjo nuosekliai atkurti įvykių, keitė savo parodymus, taip pat tai, kad L. L. protokolo–pareiškimo ir paaiškinimo datos taisytos.

R. L. pažymi, kad jos teisė į nešališką teismą buvo pažeista ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Išvadą apie tai leidžia daryti aplinkybės, kad nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu jai nebuvo leista iki galo pasisakyti dėl R. J. duotų parodymų, parodymai apie 2004 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinimo turinį ir jo parašymo aplinkybes pirmosios instancijos teismo buvo interpretuoti iškreipiant jų prasmę, įvertinant R. J. parodymus teismui neturėjo reikšmės aplinkybė, kad R. J. painiojosi duodamas parodymus, tačiau būtent šia aplinkybe teismas rėmėsi kritiškai vertindamas jos (R. L.) parodymus. Apie tai, kad teismas buvo šališkas leidžia manyti ir aplinkybė, kad R. J. gynėjos biuras yra tame pačiame pastate, kaip ir Tauragės raj. apylinkės teismas, o pati R. J. gynėja anksčiau dirbo teisėja Šilalės rajone.

Prokuroras kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatus. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas laiką, kada L. L. pranešė policijos pareigūnams apie grasinimą, rėmėsi kaltinamojo R. J., liudytojų policijos pareigūnų G. M., A. A. ir kitų parodymais, Šilalės rajono policijos komisariato medžiaga Nr. 7–K–21, nukentėjusiojo O. L. parodymų protokolo duomenimis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šie duomenys prieštarauja nukentėjusiųjų R. A., R. L. parodymams ir kitiems bylos įrodymams, sudarantiems įrodymų visetą. Be to, darydamas išvadą, kad išteisintojo R. J. ir kitų liudytojų policijos pareigūnų parodymai yra patikimesni, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų R. J. parodymų, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai policijos pareigūnai nenori duoti parodymų, kaltinančių bendradarbį R. J., neįvertino nukentėjusiosios R. A. parodymų, kad ji nėra priešiškai nusistačiusi prieš R. J.

Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl jo apeliacinio skundo motyvo, kad R. J. parodymai apie priežastis, dėl kurių yra apkalbamas nukentėjusiųjų, neatitinka faktinių aplinkybių, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatus.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginys, kad A. K. šaunamąjį ginklą galėjo įsigyti laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d., yra vertintinas ne kaip išvada, o kaip prielaida, nes byloje nėra surinkta jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl nutartis yra grindžiama prielaidomis, o tai pažeidžia BPK 305 straipsnio nuostatus.

Nukentėjusiųjų R. A. ir R. L. bei prokuroro kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Nukentėjusiosios R. A., R. L., prokuroras nepagrįstai teigia, kad baudžiamoji byla išnagrinėta neišsamiai, o įvertindamas byloje surinktus įrodymus teismas juos vertino atsietai vienus nuo kitų.

Nukentėjusioji R. A. nepagrįstai teigia, kad byloje neišaiškinta priežastis, dėl kurios ant protokolo–pareiškimo ar paaiškinimo esantys L. L. parašai netinkami pasirašiusio asmens identifikacijai. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada apie L. L. parašus, esančius minėtuose dokumentuose. Specialisto išvadoje nurodyta, kad parašai nėra tinkami pasirašiusio asmens identifikacijai, nes juose nėra pakankamai grafinės informacijos (T. 1, b. l. 76–77). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ši specialisto išvada buvo ištirta (T. 2, b. l. 225 – 226). Atsižvelgus į tai, kad priežastis, dėl kurios nebuvo neįmanoma identifikuoti pasirašiusio asmens, proceso dalyviams ir teismui buvo žinoma, apklausti teisiamajame posėdyje išvadą pateikusį specialistą nebuvo būtina. Nukentėjusioji R. A. nenurodo, kokios dar specialios žinios gali būti panaudotos norint iš rankraštinių įrašų identifikuoti juos padariusį asmenį, o bylos medžiaga nesuteikia pagrindo manyti, kad kokios nors kitos srities specialios žinios, nei jau panaudotos byloje, būtų leidusios identifikuoti protokole–pareiškime ir paaiškinime pasirašiusius asmenis, todėl byloje nebuvo pagrindo skirti kompleksinę ekspertizę. Pažymėtina, kad teismas nepažeidė reikalavimo išsamiai ištirti bylos aplinkybes, netirdamas aplinkybės, ar L. L. protokolas – pareiškimas ir paaiškinimas nėra klastotės. Iš protokolo–pareiškimo ir paaiškinimo matyti, kad šių dokumentų tekstas, išskyrus L. L. parašus, kaip to reikalauja BPK 179 straipsnis, yra teisėtai surašytas policijos pareigūno R. J., todėl dokumentai negali būti visiškai suklastoti, o suklastoti gali būti tik juose esantys L. L. parašai (T. 2, b. l. 7,8). Byloje nebuvo būtina tirti, ar R. L. parašas yra 2004 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinime nėra suklastotas, nes R. L. neneigė fakto, kad pasirašė šiame dokumente, o priešingai, jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji šį faktą pripažino (T. 2, b. l. 192), o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, susipažinusi su 2004 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinimu, dar kartą tai patvirtino (T. 3, b. l. 42). Kolegijos nuomone, aplinkybė, ar L. L. galėjo paskambinti telefonu į policiją iš savo namų, nėra reikšminga sprendžiant, ar R. J. padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas, nes ji nei atskirai, nei kartu su kitomis aplinkybėmis, nesuteikia pakankamo pagrindo daryti patikimas išvadas apie L. L. policijos pareigūnams suteiktą informaciją apie grasinimą nužudyti. Įvertinus tai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, detaliau neištyrę aplinkybės, ar L. L. galėjo paskambinti telefonu į policiją iš namų, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo išsamiai ištirti bylos aplinkybes.

Kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, byloje surinktus įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o kaip įrodymų visetą. Nukentėjusiųjų R. A., R. L. parodymai teismo buvo įvertinti kritiškai ne vien dėl to, kad jie nenuoseklūs, bet dėl to, kad jie prieštarauja byloje esantiems dokumentams – L. L. protokolo–pareiškimo ir paaiškinimo turiniui, kurių teisingumą patvirtino dar pati L. L., liudytojų policijos pareigūnų parodymams, išteisintojo R. J. parodymams. Nukentėjusiojo O. L. ir liudytojo A. B. parodymuose nėra tikslių duomenų apie tai, kokią informaciją apie grasinimą nužudyti R. J. suteikė L. L. Pažymėtina, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad L. L. protokolas–pareiškimas ir paaiškinimas būtų buvę surašyti neteisingai, kad L. L. būtų prieštaravusi minėtų dokumentų turiniui ar kad šie dokumentai būtų suklastoti. Išteisintojo R. J. parodymai apie esmines bylos aplinkybes, duoti apeliacinės instancijos teismo teisiajame posėdyje, negali būti vertinami kaip nenuoseklūs, nes dėl esminių aplinkybių atitinka jo anksčiau duotus parodymus. Pažymėtina, kad tarp nukentėjusios R. L. parodymų, kad protokole–pareiškime ir paaiškinime pasirašė L. L., ir specialisto išvados, kad nustatyti minėtuose dokumentuose pasirašiusį asmenį nėra galima, nėra prieštaravimo, nes specialisto išvadoje nėra teigiama, kad protokolą–pareiškimą ir paaiškinimą pasirašė ne L. L.

Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies taikymo

Nukentėjusiosios R. A., R. L. nepagrįstai teigia, kad bylą išnagrinėjo šališki teismai. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. L. nepageidavo pasisakyti dėl R. J. parodymų turinio daugiau, nei jai buvo leista. Iš to pat teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio palyginimo matyti, kad R. L. parodymai yra tokie, kaip jie užfiksuoti teisiamojo posėdžio metu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jų prasmė buvo iškreipta. Pažymėtina, kad R. L. nepareiškė jokių pastabų nei dėl pirmosios, nei dėl apeliacinės instancijos teismų teisiamojo posėdžio protokolo teisingumo, nors pagal BPK 261 straipsnio 6 dalį tokią teisę turėjo. Byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl teismo pateiktas byloje surinktų įrodymų vertinimas negali būti laikomas teismo šališkumo išraiška. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad L. L. protokolo–pareiškimo ir paaiškinimo pateikimo datos būtų taisytos, todėl neatsižvelgęs į šią aplinkybę teismas elgėsi nešališkai.

Kolegijos nuomone, aplinkybės, kad R. J. gynėjos biuras yra tame pačiame pastate, kaip ir Tauragės rajono apylinkės teismas, o pati R. J. gynėja anksčiau dirbo teisėja Šilalės rajone, nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Dėl BPK 301 straipsnio taikymo

Prokuroras nepagrįstai teigia, kad teismo teiginys, kad A. K. šaunamąjį ginklą galėjo įsigyti laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d., yra prielaida, ir taip yra pažeistos BPK 301 straipsnio nuostatos. Kolegija pažymi, kad konstitucinis baudžiamojo proceso principas – nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad baudžiamajame procese kaltinimo pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinėtų kaltinimą palaikanti šalis, t. y. visos kaltinimui reikšmingos aplinkybės yra laikomos nenustatytomis, kol byloje surinktais įrodymais nenustatyta priešingai. Byloje kaltinimą palaikanti šalis nesurinko jokių įrodymų, kad šaunamasis ginklas, kuriuo A. K. 2004 m. rugpjūčio 23 d. nušovė L. L., ir šaunamasis ginklas, kuriuo A. K. 2004 m. liepos 19 d. grasino L. L. nužudyti, yra vienas ir tas pats, nors šia aplinkybe ir grindžia kaltinimą. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras kasaciniame skunde klaidingai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad A. K. šaunamąjį ginklą galėjo įsigyti ir laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d., yra prielaida. Tokio teiginio apeliacinės instancijos nutarties motyvuose nėra, tai yra tik išteisintojo R. J. atsikirtime į apeliacinius skundus, kuris išdėstytas šios nutarties aprašomojoje dalyje, aprašant šį atsikirtimą (T. 3, b. l. 58).

Dėl BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pateikė pakankamus motyvus, atskleidžiančius, kodėl buvo vienaip ar kitaip įvertinti byloje surinkti įrodymai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiųjų R. A., R. L. parodymai ir kiti kaltinantys įrodymai įvertinti kritiškai, nes asmenų parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, kurį sudaro L. L. protokolas–pareiškimas, paaiškinimas, liudytojų policijos pareigūnų ir išteisintojo R. J. parodymai.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies taikymo

Nukentėjusioji R. A., prokuroras nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo prokuroro paduoto apeliacinio skundo. Pažymėtina, kad BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas teismo išvadas dėl apeliacinio skundo neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo motyvą. Pakanka to, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje yra pasisakyta dėl visų esminių apeliacinio skundo motyvų. Kolegijos nuomone, į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo motyvus apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje buvo atsakyta. Prokuroro apeliacinio skundo motyvas, kad R. J. klaidingai nurodo faktines aplinkybes, dėl kurių gali būti apkalbamas, nėra esminis, nes R. J. parodymų netikslumas nėra susijęs su esminėmis įvykio aplinkybėmis.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuosprendžiai ir nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrinami teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo pagrindai: netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Kolegijos nuomone, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėtų bei pagrįstų sprendimų priėmimą, dėl ko reikėtų keisti ar naikinti juos, padaryta nebuvo. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems nuosprendžiui ir nutarčiai pakeisti ar panaikinti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o procesiniai sprendimai neperžengiant skundų ribų pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų R. A., R. L. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinius skundus atmesti.