- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2-1065-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09135-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., V. U., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – G. G., V. U., Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos J. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas paaiškino, kad jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko palikimas – jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kitos, paskirties, turintis (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), miško ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. lapkričio 29 d. oficialiuoju testamentu, saugomu Panevėžio miesto 1-ajame notarų biure, motina visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo sūnui – pareiškėjui ir nepaskyrė kito įpėdinio tam atvejui, jei paskirtas įpėdinis (pareiškėjas) nepriimtų palikimo. Pareiškėjas per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas visada nuolat gyveno su motina ir po motinos mirties liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas palikėjai priklausiusį turtą tvarko ir valdo kaip savo, naudojasi turtu kaip savo, moka mokesčius, taip pat rūpinosi motinos laidotuvėmis, po jos mirties pasiėmė jos asmeninus daiktus, dokumentus, šeimos nuotraukas. Kadangi paslaugų teikimo sutartys (elektros, vandens tiekimo, šiukšlių tvarkymo) sudarytos palikėjos vardu, tai pareiškėjas apmoka turto eksploatavimo sąnaudas. Palikėja turi tris vaikus: pareiškėją D. G., G. G. ir V. U.. G. G. ir V. U., būdami įstatyminiais J. O. G. įpėdiniais, tam kad gautų palikimą, taip pat nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir faktiškai nepradėjo paveldimo turto vardyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime nurodo, jog neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti po jų motinos mirties. Patvirtina, jog pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su motina, pastatų ir žemės tvarkymo darbus dirbo kartu su motina, o po motinos mirties toliau liko gyventi motinai priklausiusiame gyvenamajame name, toliau tęsė mamos turėto turto valdymo ir ūkio darbus, rūpinosi šiuo turtu, tokiu būdu priimdamas motinos palikimą, t. y. pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo G. G. pareiškime nurodo, jog neprieštarauja dėl pareiškėjo palikimo priėmimo, pradėjus paveldimą turtą valdyti. Paaiškino, kad pats jau ilgą laiką gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šeimoje buvo sutarta, kad po motinos mirties jos palikimą priims pareiškėjas, nes pareiškėjas karu su motina gyveno, ja rūpinosi iki mirties, prižiūrėjo ir padėjo tvarkyti motinos valdomą turtą, taip pat šiuo metu gyvena tame pačiame name, jam liko visi motinos asmeniniai daiktai ir dokumentai. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas motinos surašytas testamentas.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. O. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. O. G. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkintinas tik tuo atveju, jei kiti pretendentai nepareikš pretenzijų dėl J. O. G. turto ir turtinių teisių dalies, be to, pareiškėjas turėtų įrodyti svarbias priežastis, dėl kurių jis nesusitvarkė palikimo per įstatymo nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė motinos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėjas įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po J. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), liko palikimas – jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties, (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiti statiniai (kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), miško ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2006 m. lapkričio 29 d. J. O. G. sudarytą oficialųjį testamentą, patvirtintą Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notaro (notarinio registro Nr. VJ-3932), palikėja visą savo turtą, kur jis bebus ir iš ko besusidės, kuris priklausys jai jos mirties dieną, po savo mirties paliko savo sūnui – pareiškėjui. Iš testamento turinio matyti, kad palikėja nepaskyrė kito įpėdinio tam atvejui, jei paskirtas įpėdinis (pareiškėjas) nepriimtų palikimo. Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro 2017 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. S-134 duomenimis, dėl minėto testamento pakeitimo ar panaikinimo į Panevėžio miesto 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, po J. O. G. mirties paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Tretieji asmenys (kiti palikėjos vaikai) – G. G., V. U. neprieštarauja dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o duomenų apie kitus galimus palikėjos įpėdinius, kuriems palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, byloje nėra. Iš pareiškėjo pareiškime pateiktų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (mokėjimo kvitų, patvirtinančių mokamus mokesčius už komunalines paslaugas, žemės mokestį), trečiųjų asmenų G. G., V. U. teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas karu su motina gyveno, ja rūpinosi iki mirties, prižiūrėjo ir padėjo tvarkyti motinos valdomą turtą, rūpinosi motinos laidotuvėmis. Pareiškėjas ir šiuo metu gyvena tame pačiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jam liko visi motinos asmeniniai daiktai, dokumentai, šeimos nuotraukos. Pareiškėjas palikėjai priklausiusį turtą tvarko ir valdo kaip savo, naudojasi turtu kaip savo, jį prižiūrėdamas, mokėdamas mokesčius už paslaugas, teikiamas šiam namui bei žemės mokestį. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, taip pat nurodė neturinti jokių duomenų, paneigiančių faktinį J. O. G. paveldimo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei turto, sudarančio palikimą, pobūdį, laikytina, jog teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog pareiškėjas savo aktyviais veiksmais išreikė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, yra nustatytos ir įrodytos. Byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos J. O. G. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai šį palikimą valdyti, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CK 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu.
Pareiškėjui grąžintina 12,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu.
Grąžinti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,00 Eur (dvylikos eurų 00 ct) dydžio žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gruodžio 7 d. AB Luminor Bank, mokėjimo nurodymu Nr. 1700343250, dalį. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.