Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, Henrikai Žilutytei,

dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Danutei Navickienei, Aldonai Paplauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Akivaizdu, kad savivaldybės institucija vilkina šio klausimo sprendimą, nors tam pagrindo neturi. Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą nagrinėjo ne dėl sutarties nutraukimo, ne dėl leidimo keisti buto šildymo būdą, o dėl teisės atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato sistemų be atsakovo M. Z. sutikimo bei teisės atlikti šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo. Klausimo svarstymas nagrinėjamoje byloje yra už pareikšto reikalavimo ribų, o naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis vadovautis neprivalo (Civilinio kodekso 4 str. 3 d.). Mano, kad savivaldybės institucijos atsisakymas derinti šilumos vartojimo pirkimo -pardavimo sutarties nutraukimą ir leidimą keisti buto šildymo būdą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įvykdžius Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183.1 - 183.8 punktų reikalavimus, savivaldybės institucija privalėjo derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir leidimą keisti buto šildymo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. I d. (toliau tekste - ABTĮ)), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. I d., 13 str.). Pažymėtina, jog ABTĮ 22 str. 1 d. numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22 - 24, 32 - 33 str. Pagal ABTĮ 23 ir 52 str. teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti (b.l. 8-26, 53-85), jog pareiškėjas siekia, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, suderintų jo šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir leistų keisti jo buto šildymo būdą. Dokumentai dėl pareiškėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, atjungimo nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pradėti rengti nuo 2004 m., o susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vyksta nuo 2006 m. 2008 m. rugsėjo 16 d. Kaišiadorių rajono aplinkės teismo sprendimu pareiškėjo ieškinys dėl teisės atjungti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų be atsakovo M. Z. sutikimo ir pripažinimo teisės jam atlikti daugiabučio gyvenamojo namo minėto buto šildymo sistemos rekonstrukciją pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą projektą be bendraturčių sutikimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 13 d. nutartimi jį atmetė, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo (b.l. 81-85, LITEKO duomenų bazė), jog pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad jo pateiktas atsijungimo nuo šilumos tinklų rekonstrukcijos projektas yra tinkamas ir juo galima vadovautis atliekant darbus, kad jis su šiuo projektu supažindino visus atsakovus, kad atlikus šildymo sistemos rekonstrukciją jokia žala kitiems butų savininkams neatsiras arba kad jis įsipareigojo kompensuoti atsirasiančią žalą, t. y. įvykdė visas įstatymų ir Taisyklių numatytas sąlygas, o atsakovai be jokio pagrindo neduoda sutikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai prašymą nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir išduoti technines sąlygas darbams atlikti, tačiau techninės sąlygos jam nebuvo išduotos, motyvuojant, kad nėra pateiktas vieno iš butų savininkų sutikimas, nesuderinta kompensacijos suma, nepriimtas butų savininkų susirinkimo sprendimas dėl vieno buto atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos. Be to, minėtoje nutartyje kolegija pažymėjo, jog ieškovas į teismą kreipėsi ne su ieškinio reikalavimu leisti jam pateikti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl techninių sąlygų šiems darbams atlikti gavimo be atsakovų sutikimo, t. y. ne dėl statybos pradžios (pertvarkymo techninių galimybių, finansinių ir ekonominių aspektų tyrimo), o prašydamas pripažinti jam teisę atjungti jo buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo viso pastato sistemų be atsakovo M. Z. sutikimo bei teisę atlikti jo šildymo sistemos rekonstrukciją pagal pateiktą projektą be atsakovų sutikimo. Kad būtų įmanoma patenkinti tokius reikalavimus, kolegijos nuomone, ieškovo pateiktas projektas (pagal kurį jis pageidauja atlikti rekonstrukciją) besąlygiškai turi atitikti visus įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, turi būti paruoštas vadovaujantis išduotomis techninėmis sąlygomis), o pats ieškovas turi būti išpildęs visus Taisyklėse numatytus reikalavimus (pavyzdžiui, ir Taisyklių 186 p. numatytą reikalavimą sudaryti su atsakovais sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų savininkams atlyginimo). A. P. 2009 m. spalio 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai pateikė pareiškimą „Dėl leidimo keisti buto šildymo būdo sutarties sudarymo ir techninių sąlygų išdavimo“ (b.l. 70). Savivaldybės administracija 2009 m. lapkričio 6 d. raštu Nr.(3.21-V8)2009/3-2327 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo" pakartotinai išaiškino apie naujai priimtų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus, atskirų punktų reikalavimus, išvardino, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti, kad būtų galima priimti sprendimą ir paprašė pateikti išvardintus dokumentus (b.l. 68-69). A. P. 2009 m. lapkričio 24 d. vėl pateikė pareiškimą „Dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo“ (b.l. 72-73), kuriame nėra nurodyta jokių papildomai pateikiamų dokumentų. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2009 m. gruodžio 8 d. raštu Nr.(3.21-V8)2009/3-2569 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo" pakartotinai informavo, kad pareiškėjas, norėdamas pakeisti buto šildymo būdą, turi vadovautis naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 ( b.l. 71). Pareiškėjas minėtų atsakovų raštų neskundė, juose nurodytų dokumentų atsakovui neteikė, tačiau 2010-01-25 skundu kreipėsi į teismą, kurį patikslinęs ( b.l. 49), prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir leisti keisti buto šildymo būdą.

Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje - tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika" Nr. 4,296 p.). Taigi sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas.

Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad jis prašo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir leidimo keisti buto šildymo būdą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą; 2009 m. lapkričio 6 d. raštu Nr.(3.21-V8)2009/3-2327 bei 2009 m. gruodžio 8 d. raštu Nr.(3.21-V8)2009/3-2569 atsakovas informavo pareiškėją apie nesamą galimybę pakeisti buto šildymo būdą. Šių atsakovo atsakymų negalima vertinti kaip atsakovo neveikimo. Jais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodant tokio atsisakymo priežastį. Vertinant atsakovo 2009-11-06 ir 2009-12-08 pateiktus atsakymus, matyti, kad jais neatsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymo dėl buto šildymo būdo pakeitimo. Minėtuose atsakymuose nurodoma, kaip pašalinti su prašymo realizavimu susijusias kliūtis, t,y, pateikti reikiamus dokumentus, vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių galiojančia redakcija. Nagrinėjant minėtus pareiškėjo prašymus administracinės procedūros buvo baigtos. Nepateikdamas atsakovui jo nurodomų dokumentų ir nesutikdamas su minėtais atsakovo raštais bei manydamas, jog atsakovas neveikia taip kaip privalo, pareiškėjas galėjo pasinaudoti įstatyme numatyta apskundimo teise, tačiau jis minėtų atsakovo atsakymų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė, nors tokią jo teisę ABTĮ 10 str. nustatyta tvarka (atkreipiant dėmesį į terminus) išaiškino teismas ne vienoje byloje priimtoje nutartyje. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad po 2009-12-08 atsakymo (rašto Nr.(3.21-V8)2009/3-2569) gavimo, pareiškėjas daugiau į atsakovą nesikreipė. Nesant tokio kreipimosi, pareiškėjui nepateikus atsakovo raštuose nurodytų dokumentų, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir leidimo keisti buto šildymo būdą yra išankstinis, todėl atmestinas.

Teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, detaliai neanalizuoja atsakovo raštų teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pažymi, jog Šilumos ūkio įstatymo (2009-05-12 įst. Nr. XI-250 red.) (toliau-ŠŪĮ) 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. To paties įstatymo 3 str. 2 dalyje nustatyta, kad šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. ŠŪĮ 7 str. 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Pagal ŠŪĮ 27 str. 1 d. 2 punktą šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Minėto įstatymo 27 str. 6 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. ŠŪĮ 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas).

Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (ginčui aktuali 2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) patvirtintų ,,Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau-Taisyklės) 250 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo valdytojas (administratorius), jeigu butų bei kitų patalpų savininkai nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, arba buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantys atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Prie šio prašymo pridedami šie dokumentai: 250.1. daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo (administratoriaus) raštiškas sutikimas; 250.2. buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; 250.3. kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio juridinio asmens išduotos projektavimo sąlygos; 250.4. savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų išklotinė; 250.5. buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose; 250.6. šilumos tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai. Taisyklių 251 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo daugiabučio namo Valdytojo (Administratorius) arba buto ar kitų patalpų savininko daugiabučiame name -buitinio šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje išduoda ar motyvuotai atsisako išduoti projektavimo sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Pagal Taisyklių 252 punktą, jeigu dėl buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo daugiabučiame name prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti to namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, ne vėliau kaip per tris dienas pateikia šilumos tiekėjui paraišką gauti projektavimo sąlygas. Pagal Taisyklių 253 punktą, jeigu dėl daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos tiekėjui paraišką gauti iš jo projektavimo sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas pateikia jo pasirašytą sutartį su pastato Valdytoju (Administratoriumi) dėl papildomų išlaidų kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams atlyginimo. Jeigu tokia sutartis nesudaroma ar nepateikiama per 30 dienų nuo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įregistravimo savivaldybės institucijoje, arba šilumos tiekėjas pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, savivaldybės institucija neišduoda projektavimo sąlygų sąvado tiems darbams atlikti ir apie tai raštu informuoja daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininką- buitinį šilumos vartotoją. Taisyklių 254 punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas, gavęs savivaldybės institucijos paraišką išduoti Taisyklių 252 ir 253 punktuose nurodytas projektavimo sąlygas, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų priima sprendimą ir išduoda savivaldybės institucijai projektavimo sąlygas arba pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, jeigu tai prieštarauja savivaldybės tarybos patvirtintam šilumos ūkio specialiajam planui arba jeigu pastato valdytojui (administratoriui) pradėtos bankroto, restruktūrizavimo ar likvidavimo procedūros ir (ar) yra kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pastato valdytojas (administratorius) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas nevykdys savo prievolių pagal projektavimo sąlygas, šilumos tiekėjui pareikalavus, pastato valdytojas (administratorius) arba buto ar kitų patalpų savininkas nepateikia visų būsimų prievolių pagal projektavimo sąlygas tinkamo įvykdymo užtikrinimo ar nesuteikia atsiskaitymo garantijų arba jeigu projektavimo sąlygų negalima išduoti dėl nuo šilumos tiekėjo nepriklausančių aplinkybių arba jeigu projektavimo sąlygų negalima išduoti kitais teisės aktuose nustatytais atvejais. Pagal Taisyklių 263 punktą, buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.

Faktinės bylos aplinkybės (joje esantys rašytiniai įrodymai), cituotų teisės aktų bei teisminės praktikos analizė leidžia nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, kad pareiškėjo atsakovui teikiami prašymai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes trūko Taisyklėmis reikalaujamų dokumentų (Taisyklių 250 p.), todėl atsakovas pagrįstai savo minėtuose raštuose nurodė pareiškėjui prie prašymo pridėti išvardintus dokumentus bei nepriėmė pareiškėjui palankaus sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

n usprendžia:

Pareiškėjo A. P. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.