- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- II-439-1011/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kategorijos
- 2.4.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant skundą padavusiam A. L. (A. L), jo atstovui advokatui J. S., vertėjai R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs
A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-09-08 nutarimo Nr. 10N-71086552-16 panaikinimo ir jo padaryto pažeidimo perkvalifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – ir Policijos komisariatas) specialisto 2016-09-08 nutarime Nr. 10N-71086552-16 (toliau – ir Nutarimas) nurodoma, kad A. L. 2016-09-06 apie 10.05 val., vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Laisvės prospektu, Vilniuje, keisdamas važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkio signalų, apvažiavo važiuojantį automobilį iš dešinės pusės, įvažiuojant į visuomeninio transporto eismo juostą, ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. 3 pr., 82.2 p., 121 p., 125 p. reikalavimus. Nutarimu A. L. pripažintas kaltu padaręs ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą ir jam už tai paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
A. L. teismui pateiktame skunde prašo Nutarimą panaikinti ir perkvalifikuoti pažeidimą iš chuliganiško vairavimo į pavojingą vairavimą, t. y. pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad nagrinėjamu atveju skubėdamas į darbą ir keisdamas važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, neparodė posūkio signalų, apvažiavo važiuojantį automobilį iš dešinės pusės įvažiuojant į visuomenino transporto eismo juostą, laikydamasis visų būtinų atsargumo priemonių, nekėlė ir nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui bei aplinkai ir nesudarė kliūčių eismui. Nurodo, kad šios aplinkybės kaip tik paneigia tą faktą, jog jo veiksmuose nebuvo chuliganiško vairavimo fakto, o buvo paprastas Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejis. A. L. manymu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina visų būtinų ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties požymių.
Pabrėžė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl prašo nutarimą panaikinti ir perkvalifikuoti pažeidimą iš chuliganiško vairavimo į pavojingą vairavimą. Savo poziciją pagrindė ir teismine praktika (b. l. 4–9).
Atsiliepimas
Policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir paaiškino, kad A. L. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, A. L. skunde nurodyti motyvai turėtų būti vertintini kritiškai, t. y. kaip pasirinktą poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl skundas atmestinas (b. l. 2–3).
Teismo posėdžio metu A. L. atstovas advokatas J. S. paaiškino, kad jo atstovaujamajam A. L. yra paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2016-09-06 apie 10.05 val., Vilniuje, Laisvės pr. vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkio signalų, apvažiavo važiuojantį automobilį iš dešinės pusės įvažiuojant į visuomeninio transporto eismo juostą. Pareigūnas, šį A. L. veiksmą vertino, kaip chuliganišką transporto priemonės vairavimą, todėl nuobaudą skyrė numatytą ATPK 124 ² str. 2 d. ir nubaudė 289 EUR bauda su specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones, atėmimu 12mėnesių. Nurodo, jog pareigūno paskirta nuobauda turėtų būti panaikinta, nes A. L. padarytas pažeidimas neatitinka ATPK 124 ² str. nei 1 nei 2 d. numatytų sąlygų. Pažymi, jog pažeidimo, už kurį A. L. patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti valinį elementą, t . y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Šiuo atveju, negalima daryti besąlygiškos išvados, jog A. L. elgesys buvo chuliganiškas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. nurodo, kad skubėdamas į darbą iš dešinės, įvažiuodamas į laisvą visuomeninio transporto priemonėms skirtą eismo juostą, aplenkė priešais ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, nes vėlavo į darbą, neįrodyta, kad jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir tuo keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ginčijamu nutarimu A. L. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d., todėl Nutarimo dalis, dėl minėto pažeidimo, turėtų būti panaikinta. Taip pat mano, jog atstovaujamojo A. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas neatitinka ir ATPK 124² str. 1 d. numatytų pažeidimo sąlygų, nes pagal ATPK 124 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinant A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį – augina mažametį vaiką, prašo panaikinti Nutarimą ir skirti minimalią baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. L. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Nurodo, kad įvykio dieną važiavo iš darželio į darbą, kur 10 val. turėjo įvykti susirinkimas. Skubėdamas į darbą padarė vieną veiksmą, šiuo metu neprisimena ar buvo įjungęs posūkio signalą, bet apvažiavo važiuojantį automobilį iš dešinės pusės. Apvažiavęs automobilį grįžo į pirminę eismo juosta ir važiavo tiesiai. Pažymi, kad važiavo Laisvės pr. vidurine eismo juosta, ten viso 3 eismo juostos. Sutinka, kad važiuojantį automobilį aplenkė įvažiuodamas į autobusų juostą. Nurodo, kad kirsdamas juostas nebuvo ištisinės juostos, buvo punktyrinė juosta, todėl mano, kad į juostą buvo galima įvažiuoti. Įvažiavęs į autobusų juostą niekam nekliudė, nebuvo nei žmonių, nei kitų automobilių. Nurodo, kad dirba vairuotoju, vairavimas vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Turi šeimą, mažametį vaiką. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir prašo skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. paaiškino, kad įvykio dieną su viršininku važiavo Laisvės pr. Prie parduotuvės „Norfa“, iš kairės pusės pastebėjo automobilį Audi. Degė raudonas šviesoforo signalas ir visi automobiliai stovėjo. Persijungus šviesoforo signalui, iš kairės kraštinės juostos automobilis, be jokių posūkio ženklų metėsi į pirmą eismo juostą, kuri skirta visuomeniniam transportui. Apvažiavo visus automobilius, vėl be posūkio ženklų persirikiavo ir nuvažiavo. Vėliau buvo sustabdytas. Nurodo, kad su viršininku važiavo tarnybos metu, už vairo buvo jis (liudytojas). Su pažeidėju bendravo viršininkas. Pažymi, kad tuo metu eismas buvo intensyvus. Visos eismo juostos buvo užimtos. Jo (liudytojo) vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta. Prieš šviesoforą stovėjo po 3–4 automobilius kiekvienoje eismo juostoje. A. L. vairuojamas automobilis nuo kraštinės kairės eismo juostos, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, pradėjo manevrą link pirmos juostos, likus 20–30 m. atstumui nuo paskutinių automobilių. Toks A. L. vairavimas buvo akivaizdžiai chuliganiškas, kadangi jis (A. L.) apvažinėjo automobilius, važiuodamas viešajam transportui skirta juosta. A. L. vairuojamas automobilis padidino greitį, kad apvažiuotų visas stovinčius automobilius, nors kitos transporto priemonės keisti krypties neturėjo, bet turėjo pristabdyti, kadangi A. L. automobilis darė manevrą į pirmą eismo juostą. Jo (liudytojo) nuomonė, kad A. L. padarė grubų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 124² str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių.
ATPK 124² str. 2 d. be kita ko, nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Taigi, minėto straipsnio dalyje numatytas chuliganiškas vairavimas apibrėžiamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui, arba savo ar kitų žmonių saugumui, o asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo požymis subjektyviosios pusės požymis – chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
P. K. eismo taisyklių 9 p. nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Taigi, ATPK 124² str. 2 d. numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 p. aptartomis eismo dalyvių pareigomis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, matyti, jog A. L. neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis, keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkio signalo ir apvažiavo važiuojantį automobilį iš dešinės pusės, įvažiuodamas į visuomeniniam transportui skirtą eismo juostą (b. l. 27). Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės apibrėžia tiek pareikštus kaltinimus, tiek paties pažeidimo nagrinėjimo ribas.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad aiškiai matė kaip A. L. vairuojamas automobilis, judėdamas Laisvės prospektu trečia eismo juosta, nerodydamas posūkio signalo persirikiavo į pirmą eismo juostą, kuri buvo skirta keleiviniam transportui, vėliau persirikiavo į antrąją eismo juostą. A. V. patvirtino, kad dėl tokio A. L. vairuojamo automobilio manevro, pirmoje juostoje priešais šviesoforą stovėję ir pradėję judėti automobiliai turėjo pristabdyti. Iš esmės analogiškos pažeidimo aplinkybės nurodomos ir A. V. surašytame 2016-09-06 tarnybiniame pranešime (b. l. 32).
Vertinant aptartus įrodymus, darytina išvada, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė: Kelių eismo taisyklių 181 p. nuostatas, nurodančias, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama; Kelių eismo taisyklių 82.2 p., nurodantį, kad prieš persirikiuodamas vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais.
A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sekė situaciją kelyje, tačiau pažeidimus padarė dėl skubėjimo, nes vėlavo į darbinį susirinkimą. Taigi, A. L. tokiais veiksmais neturėjo tikslo priešpastatyti save aplinkiniams, ar pademonstruoti niekinantį požiūrį kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Todėl, teismo vertinimu, A. L. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo aplinkybės, pačių pažeidimų pobūdis, taip pat padarymo motyvai, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog šie pažeidimai padaryti iš chuliganiškų paskatų.
A. L. veiksmuose nenustačius chuliganiškų paskatų, pripažintina, kad jisai administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą yra patrauktas nepagrįstai, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas.
Kita vertus A. L. veiksmuose yra visi ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymiai, nes paeiliui padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai (įspėjamųjų signalų nerodymas kelis kartus persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, važiavimas draudžiama eismo juosta), kurie kėlė grėsmę eismo saugumui. Todėl A. L. trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.
A. L. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs aptartus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl savo neteisėtos veikos nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Nustatyta, kad A. L. 2016-05-08 nutarimu buvo baustas administracine tvarka kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nelaikytinas grubiu (paskirta 14 Eur) bauda. Taigi, A. L. per metus pakartotinai antrą kartą padaro tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, t. y. pažeidimą, nurodytą ATPK 2 skyriaus 2 dalies X skirsnyje ir susijusį su transporto priemonių vairavimu, ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 6–14 psl.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas mažesnės negu ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas (neatimant teisės vairuoti transporto priemones), būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ATPK 30¹ str. nuostatų, numatančių švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje, taikymo galimybę.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ATPK 30¹ str., už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-27 nutartis adm. b. Nr. N062- 6254/2009, 2010-09-16 nutartis adm. b. Nr. N62- 5681/2010 ir kt.). Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Analizuojant A. L. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, tiek kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas yra numatyti kaip atskiri ATPK 124¹ str. 2 d. nurodyti pažeidimai, ir šie pažeidimai nelaikytini grubiais, nes už jų padarymą nustatyta minimali administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Be to, dėl šių A. L. padarytų pažeidimų pavojinga situacija kelyje nebuvo kilusi.
A. L. teismui pateikė 2016-09-23 išduotą papildomo vairuotojo mokymo baigimo pažymą, patvirtinančią, jog baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal policijos 2016-09-08 nutarimą Nr. 10N-71086552. Teismui patekti įrodymai taip pat patvirtina, kad A. L. šeimoje auga mažametis sūnus, kuris lanko darželio-mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinę ugdymo grupę (b. l. 21–22). UAB „Togri“ patektoje charakteristikoje A. L. apibūdinamas tik teigiamai, o pažyma liudija, kad jis šioje bendrovėje dirba vairuotoju (b. l. 20–25).
Atsižvelgus į tai, jog pažeidėjo darbinės funkcijos yra susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam laikotarpiui gali sąlygoti apelianto atleidimą iš darbo.
Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, tačiau į jų visumą negalima neatsižvelgti individualizuojant A. L. skirtiną administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad A. L. už ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda jo padarytam pažeidimui. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir A. L. paskirti trumpesnį transporto priemonės atėmimo terminą, negu ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje nustatytas minimalus. Kita vertus, teismo nuomone, A. L. visiškai neskiriant minėto straipsnio dalyje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai.
Remiantis tuo, kad išdėstyta, A. L. už ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtina minimalaus dydžio, t. y. 115 Eur, bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. L. (A. L.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-09-08 nutarimą Nr. 10N-71086552-16, kuriuo A. L. (A. L.) pripažintas kaltu padaręs ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą ir jam už tai paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesiams.
A. L. (A. L), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 115 (vieno šimto penkiolikos) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK16061221939. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Šis nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.