- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 1-288-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01576-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei, kaltinamajam V. B., gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas 10 kartų:
1) 1999-10-08 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu. 2003-07-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 1999-10-08 nuosprendžiu veika iš 1961 m. LR BK 272 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. LR BK 180 str. 2 d., ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, panaikintas turto konfiskavimas;
2) 2000-04-18 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 272 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1999-10-08 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 6 metai laisvės atėmimo be baudos su turto konfiskavimu. 2003-09-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi veika pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-04-18 nuosprendį iš 1961 m. LR BK 271 str. 1 d. perkvalifikuota į 2000 m. LR BK 178 str. 1 d., ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2003-07-02 nutartimi peržiūrėtu Šiaulių apygardos teismo 1999-10-08 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;
3) 2004-11-16 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams su turto už 150 Lt konfiskavimu;
4) 2008-02-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 25 paromis arešto;
5) 2009-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 35 paromis arešto;
6) 2009-08-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
7) 2009-10-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-08-24 Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams;
8) 2010-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 27 paromis arešto;
9) 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. (2 epizodai) 35 paromis arešto. 2011-03-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės 35 parų arešto bausmės iš dalies pridėta 2010-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 27 parų arešto bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 parų arešto;
10) 2011-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2009-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 35 parų arešto bausme ir 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, subendrinta su 2010-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme - 40 parų areštu, bei visiško sudėjimo būdu su 2009-10-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, subendrinta su 2009-08-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, 2012-02-23 Šiaulių apygardos teismo nutartimi kaltinamojo skundas atmestas, 2011-11-08 nuosprendis paliktas nepakeistas, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. laikotarpyje nuo 2011-09-16 iki 2011-09-23, tikslus laikas nenustatytas, iš prekybos centro „Bruklinas“ esančios parduotuvės „Batų išparduotuvė“, adresu Pramonės g. 6, Šiauliai, pagrobė svetimą - UAB „Armitana“ priklausantį turtą: vyriškus batus „Antonio Tesoro“ - 239,99 Lt vertės, vyriškus batus „Giovanni Conti“ - 299,99 Lt vertės, keturias poras vyriškų batų „Lorenzi“, kurios vienos poros vertė 239,99 Lt, bendra vertė - 959,96 Lt, tuo padarydamas UAB „Armitana“ 1499,94 Lt turtinę žalą.
Be to, jis 2011-09-23 apie 13.00 val. iš prekybos centro „Bruklinas“ esančios parduotuvės „Batų išparduotuvė“, adresu Pramonės g. 6, Šiauliai, pasikėsino atvirai pagrobti svetimą - UAB „Armitana“ priklausantį turtą: vieną porą vyriškų batų „Giovanni Conti“ - 359,99 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų.
V. B. teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies, tai yra, nepripažino to, jog pasikėsino įvykdyti atvirą vagystę ir parodė, kad į prekybos centrą „Bruklinas“ ateidavo dažnai, užeidavo į parduotuves, parduotuvėje „Batų išparduotuvė“ mėgdavo į batus pasidairyti, matė, kad pardavėjos ten nieko neveikia, salės nestebi, kalbasi salės kampe, todėl ir nusprendė batus pavogti. 2011 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2011-09-16 – 2011-09-23 dienomis, jis, turėdamas tikslą pavogti vyriškus batus, atėjo į „Batų išparduotuvę“, esančią prekybos centre „Bruklinas“. Su savimi jis turėjo žnyplutes, kuriomis ruošėsi nukirpti prie batų pritvirtintų apsaugos detalių troselius. Atėjęs į parduotuvę, apsidairęs ir nutaikęs momentą, kad jo niekas nematytų, su savimi turėtomis žnyplutėmis nukirpo apsaugos detalių troselius, kad einant pro parduotuvės vartus nesuveiktų signalizacija, ir su pavogtais batais niekieno nepastebėtas iš parduotuvės išėjo. Pavogtus batus jis pasikišo už rūbų, o batų dėžutę paliko pačioje parduotuvėje, apsaugos detales išslapstė batų dėžutėse ar kituose batuose. Šitaip jis iš minėtos parduotuvės pavogė šešias poras vyriškų batų skirtingomis dienomis- per dieną pavogdamas vieną porą vyriškų batų. Vogdavo tik po vieną porą batų, mintis pavogti kildavo jau parduotuvėje, kai apsidairydavo ir pamatydavo, kad jo niekas nemato. Taip per šešias dienas pavogė šešias poras batų. Visus batus jis pardavė nepažįstamiems žmonėms Šiaulių centrinėje turgavietėje, o gautus pinigus išleido savoms reikmėms. 2011-09-23 apie pietus jis atėjo į tą pačią parduotuvę „Batų išparduotuvė“, apsidairęs, kad nebūtų stebimas pardavėjų, nukirpo žnyplutėmis batų apsaugos detalės troselį ir pasikišęs batus po striuke ėjo iš parduotuvės. Išėjus iš parduotuvės ir nuėjus prie prekybos centro „Bruklinas“ išėjimo durų, jį už rankos pagriebė pardavėja, kaip suprato ji buvo iš „Batų išparduotuvės“, nes ji jam pasakė atiduoti batus ir jis juos numetė ant žemės, po to pribėgo dar kelios pardavėjos ir jis betampant pardavėjoms išsinėrė iš savo striukės bei pabėgo. Jis nesutinka, kad šį nusikaltimą pasikėsino padaryti atvirai, nes jis buvo įsitikinęs, kad jo niekas nemato, priešingu atveju nebūtų ėmęs ir būtų bėgęs, o ne ėjęs iš parduotuvės. Parduotuvėje tuo metu buvo daug žmonių, gal kas iš aplinkinių ir matė, kaip jis batus vagia, mano, kad galėjo matyti. Kaip pardavėja šaukė, kad vagia, negirdėjo. Tik kai jau išeinant iš Bruklino“ pribėgo pardavėja ir pradėjo reikalauti batus atiduoti, tada suprato, kad jį mato. Sulaikymo metu prekybos centre likusioje jo striukėje buvo jo asmeniniai daiktai.
Liudytoja Ž. K. parodė, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko nepamena, tačiau maždaug prieš kelias dienas iki V. B. 2011-09-23 įvykdytos vagystės iš „Batų išparduotuvės“ prekybos centre „Bruklinas“ ji tvarkydama prekybinėje salėje išdėstytus batus ir jų dėžutes, priėjusi prie batų krūvos, kurioje buvo sudėti vyriški, klasikiniai, brangūs batai, pastebėjo, kad krūvoje yra sudėtos tik tuščios batų dėžutės. Tuščių dėžučių krūvoje rado šešias. Taip pat rado nukarpytas plastmasines batų apsaugos detales, išslapstytas po kitas dėžutes ar įkištas į kitus batus. Tada ji suprato, kad kažkas batus pavogė ir, nuo batų nukirpęs apsaugos detales, pro parduotuvės apsaugos vartus išėjo laisvai, t.y. nesuveikė vartelių apsaugos signalizacija. Apie tai pranešė parduotuvės direktorei ir po to atidžiau stebėjo salės vyrišką zoną. 2011-09-23 apie pietus, ji dirbo prekybinėje salėje ir vis kartas nuo karto atidžiau stebėdavo vietą, iš kurios jau buvo dingę vyriški, kai išgirdo keistą metalo kirpimo garsą, suprato, kad vėl vagia. Atsisukusi ji pamatė kaltinamąjį, kuris sėdėjo ant kėdės, skirtos batų pasimatavimui, šalia batų dėžučių krūvos ir rankose laikė porą vyriškų batų. V. B. atsistojo, pradėjo dairytis ir pažiūrėjo į ją, pamatė, kad ji jį stebi ir mato, kad jis turi rankose batus. Ji suprato, kad V. B. ją matė, nes buvo akių kontaktas. Kad ji yra pardavėja V. B. tikrai suvokė, nes jos visos, kurių parduotuvėje tą dieną dirbo 5-6, vilki vienodą uniformą: raudonas maikutes ir džinsines kelnes. Atstumas tarp jos ir kaltinamojo buvo gal 4-5 metrai. Pamatęs ją, V. B. iš karto už savo striukės užsikišo porą vyriškų batų, pradėjo eiti, ėjo spartesniu žingsniu, vėliau ėmė bėgti. Tada ji pradėjo šaukti koleges, nes pati išsigando ir kolegės V. B. išsivijo iš parduotuvės. Kaip V. B. išbėgo iš parduotuvės, matė ir kitos parduotuvėje dirbusios kolegės. Kaip jau minėjo, ji paties apsaugos nukirpimo nematė tik išgirdo kerpamo metalo garsą, todėl ir suprato, kad vykdoma vagystė, kerpama apsauga, atsisuko į tą pusę, iš kurios sklido garsas, o tada pamatė batus vagiantį V. B., kuris pamatęs ją, batus nenumetė parduotuvėje, tačiau juos sąmoningai užsikišo už rūbų bei juos iš parduotuvės išsinešė. Vėliau, parėjusios V. B. gaudžiusios pardavėjos, parsinešė bandytus V. B. iš parduotuvės pavogti batus ir jo striukę, kuriuose rado metalui skirtas karpyti žnyplutes, kuriomis V. B. greičiausia ir nukirpo apsaugos detales.
Liudytoja I. K. parodė, kad 2011-09-23 apie pietus prekybos centre „Bruklinas“ esančioje parduotuvėje „Batų išparduotuvė“ ji išgirdo, kaip jos kolegė Živilė šaukė, kad reikalinga pagalba, nes vyriškis pavogė batus. Tada ji staiga išėjo iš sandėlio ir nuėjo link to vyriškio ir jam liepė sustoti bei atiduoti batus. Tai buvo dar prieš išeinant iš prekybinės salės, jis pažiūrėjo tiesiai jai į akis ir ėjo toliau. Tada ji pribėgusi jį sugriebė už striukės, už kurios laikė išeinant iš parduotuvės, todėl kaltinamasis bėgti negalėjo, bet jis muistėsi, tačiau jai nesudavė, prieš ją smurto nenaudojo. Jau prie išėjimo iš „Bruklino“ prie jos priėjo kitas nepažįstamas vyriškis, kuris padėjo iš sulaikytojo vyriškio atimti batus. Kaltinamasis išsivilko iš savo striukės, paliko savo rankinę, pavogtus batus ir pabėgo. Visus išvardintus daiktus ji parsinešė į parduotuvę. Apsirengusi tą dieną buvo pardavėjų apranga- raudonu golfu ir mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, be striukės, nes jau ruduo buvo ir šalta, todėl kaltinamasis turėjo suprasti, kad ji pardavėja.
Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba Šiaulių apskrities VPK tyrėja. Ji apklausė šioje baudžiamojoje byloje V. B., jis parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiamas. Perskaitęs, nurodė, kas netiksliai parašyta, tai buvo pataisyta, tada apklausos protokolą pasirašė, savo ranka prierašų nedarė, vadinasi, su apklausa sutiko. Veiksmas buvo atliekamas dalyvaujant gynėjui. Parodymus užrašė tokius, kokius kaltinamasis davė. Jis nesutiko su atvirosios vagystės kvalifikacija.
Motyvuojamoji dalis
Be liudytojų Ž. K., I. K. ir D. B. duotų parodymų, V. B. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2011-09-23 įvykio vietos apžiūros protokolais (b.l. 6-16, 20-31), iš kurių matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta- parduotuvė „Batų išparduotuvė“, esanti prekybos centre „Bruklinas“, adresu Pramonės g. 6, Šiauliai;
- 2011-11-16 daiktų apžiūros protokolu (b.l. 18-19), iš kurio matyti, kad buvo aprašyti apžiūrėti įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai: pora vyriškų batų, 12 apsauginių daviklių detalių, trys šaukimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, rankinė, dirželis, ausinės, žnyplutės, striukė, maišelis, dvi pakuotės papuošalų, SIM kortelės išlauža, lombardo kvitas;
- 2011-09-28 daiktų pateikimo protokolu (b.l. 33), iš kurio matyti, kad užfiksuota, kaip UAB „Komanda“ pateikia CD su jame esančia filmuota medžiaga;
- 2011-10-13 daiktų apžiūros protokolu (b.l. 34-36), iš kurio matyti, kad apžiūrėta bei aprašyta 2011-09-23 filmuota medžiaga, kurioje matoma kaip parduotuvėje „Batų išparduotuvė“, esančioje Pramonės g. 6, Šiauliai, V. B. kėsinasi pavogti batų porą.
2011-09-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b.l. 69-71), iš kurio matyti, kaip liudytoja Ž. K. atpažįsta V. B., kaip asmenį, 2011-09-23 d. iš parduotuvės „Batų išparduotuvė“, esančios Pramonės g. 6, Šiauliai, pasikėsinusį pavogti vyriškus batus;
2011-09-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b.l. 76-78), iš kurio matyti, kaip pardavėja R. B. atpažįsta V. B., kaip asmenį 2011-09-23 d. iš parduotuvės „Batų išparduotuvė“, esančios Pramonės g. 6, Šiauliai, pasikėsinusį pavogti vyriškus batus;
2011-09-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b.l. 81-83), iš kurio matyti, kaip liudytoja I. K. atpažįsta V. B., kaip asmenį 2011-09-23 d. iš parduotuvės „Batų išparduotuvė“, esančios Pramonės g. 6, Šiauliai, pasikėsinusį pavogti vyriškus batus.
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo V. B., liudytojų Ž. K., I. K., D. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. B. veikė neteisėtu būdu, t.y. be turto savininko UAB „Armitana“ leidimo ir žinios, slapta paėmė iš prekybos centro „Bruklinas“ esančios parduotuvės „Batų išparduotuvė“, adresu Pramonės g. 6, Šiauliai, vieną porą vyriškų batų „Antonio Tesoro“ - 239,99 Lt vertės, vieną porą vyriškų batų „Giovanni Conti“ - 299,99 Lt vertės, keturias poras vyriškų batų „Lorenzi“, vienos poros vertė 239,99 Lt, iš viso paėmė šešias poras vyriškų batų už 1499,94 Lt, t.y. svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išėjo iš „Batų išparduotuvės“ ir prekybos centro „Bruklinas“ niekieno nepastebėtas, išsinešdamas vyriškus batus, kuriuos pardavė Šiaulių centrinėje turgavietėje, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant turto savininko UAB „Armitana“ atstovui ir niekam- nei pardavėjoms, nei kitiems pirkėjams nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Atlikdamas minėtus veiksmus V. B. suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis pripažįsta, kad jis slapta pavogė visas šešias poras batų, tačiau ginčija nusikalstamos veikos kvalifikaciją, todėl byloje kyla nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas: tai tęstinė nusikalstama veika, sudaryta iš kelių epizodų (LR BK 178 str. 1 d.), ar kelios atskiros nusikalstamos veikos (šeši baudžiamieji nusižengimai, numatyti LR BK 178 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 89-90,98-99) kaltinamasis nurodė, kad šešias poras vyriškų batų pavogė laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2011-09-23, neprisiminė, ar kelias poras batų pavogė per vieną dieną, ar po porą batų kiekvieną dieną. Teisme jis nurodė, kad šešias poras vyriškų batų pavogė laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2011-09-23, kiekvieną dieną paimdamas iš parduotuvės tik po vieną porą batų (b.l. 215-221). Teisiamajame posėdyje po įrodymų tyrimo atnaujinimo jis jau teigė, kad šešias poras vyriškų batų slapta pavogė laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 5-6 dienos iki 2011-09-23, kai buvo sulaikytas, į dieną pavogdamas po vieną porą batų, paaiškino, kad batus vogė ne kiekvieną dieną, o kas 2-3 dienos, mintis pavogti kiekvieną kartą kildavo jau esant parduotuvėje, apsidairius ir įsitikinus, kad niekas nemato, ir mintis kildavo pavogti kiekvieną kartą tik vieną porą batų. Teismas nesiremia kaltinamojo paskutinio teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, nes nėra tai pagrindžiančių įrodymų, minėto laiko nurodymas prieštarauja kaltinamojo anksčiau duotiems parodymams tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jis prisiminė geriausiai, be to, imant laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 5-6 dienos kas dvi- trys dienos objektyviai nepavyktų iki 2011-09-23 pavogti po vieną porą vyriškų batų. Atmesdamas kaltinamojo V. B. paskutinio teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko ir remdamasis jo parodymais dėl jo subjektyviosios pusės, teismas pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2011-09-23, tiksliai nenustatytą dieną, kaltinamasis į dieną pavogė po vieną porą batų, mintis pavogti kiekvieną kartą jam kildavo jau esant parduotuvėje, apsidairius ir įsitikinus, kad niekas nemato, ir mintis kildavo pavogti kiekvieną kartą tik vieną porą batų, bet ne daugiau, pavykus pavogtus batus realizuoti, buvo galvojama apie naują vagystę. Todėl kiekvienos batų poros vagystė sudarė atskirą veiką, nes nors veikos padarytos tapačios ir iš vieno šaltinio, nors visi kaltinamojo kūno judesiai nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, tačiau nenustatyta bendro sumanymo pavogti tam tikrą kiekį porų batų, o nustatyti šeši atskiri sumanymai pavogti kiekvieną dieną po vieną porą batų. Tai reiškia, kad kaltinamasis turėjo ne vieną sumanymą, o kelis ir visus kūno judesius suvokė kaip atskiras veikas, o ne kaip vieną nusikalstamą veiką, todėl kaltinamojo padarytos veikos negali būti vertinamos kaip vienas nusikaltimas, nes neatitinka visų tęstinio nusikaltimo požymių. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, jo parodymus dėl jo subjektyviosios pusės ir pagrobto turto vertę, pripažįsta, jog V. B. veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d., kaip tęstinis nusikaltimas, nes padarytos šešios atskiros nusikalstamos veikos, kurios, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, kvalifikuotinos pagal LR BK 178 str. 4 d., kaip baudžiamieji nusižengimai, todėl veika perkvalifikuotina į šešis baudžiamuosius nusižengimus, numatytus LR BK 178 straipsnio 4 dalyje, kaip šešios baigtos slaptos svetimo turto vagystės.
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus liudytojų Ž. K., I. K., D. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. B. veikė neteisėtu būdu, t.y. prieš turto savininko UAB „Armitana“ valią, atvirai, matant pardavėjoms ir suvokiančioms neteisėto turto pagrobimo faktą, iš UAB „Armitana” priklausančios parduotuvės „Batų išparduotuvė” paėmė vieną porą vyriškų batų „Giovanni Conti“ - 359,99 Lt vertės, juos užsikišo už savo striukės ir puolė spartesniu žingsniu eiti, o vėliau- bėgti iš parduotuvės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas pardavėjos I. K. ir atsitiktinio praeivio. Kaltinamasis savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto- paėmęs brangių vyriškų batų porą su savimi turėtomis žnyplutėmis nukirpo plastmasines batų apsaugos detales, batus užsikišo už savo striukės ir puolė iš parduotuvės, visa tai vyko stebint pardavėjoms. V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesutiko su įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, jis tvirtino, kad pasikėsino įvykdyti ne atvirą, o slaptą vagystę, nes prieš vagiant batus jis įsitikino, kad jo niekas nemato, ir tik tada nukirpo apsaugos detalių troselius, batus pasikišo po striuke ir išėjo iš parduotuvės. Šaukiant pardavėjas, kad atiduotų batus, jis negirdėjo, o suprato, kad jį mato tik tuo metu, kai jau buvo nuėjęs prie prekybos centro „Bruklinas” išėjimo, kai buvo sulaikytas pardavėjos ir atsitiktinio praeivio. Slaptoji vagystė gali virsti į atvirąją, jei kaltininką, pradėjusį slaptosios turto vagystės veiksmus, pastebi kiti, nedalyvaujantys nusikaltime asmenys, tačiau kaltininkas, tai supratęs, sąmoningai nesiliauja daręs nusikaltimo, siekdamas užvaldyti ar išlaikyti pagrobtą turtą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis iki šios vagystės vykdė slaptas vagystes, t.y., atėjęs į parduotuvę kruopščiai stebėdavo aplinką, matydamas, kad pardavėjos nuobodžiauja, neatidžiai stebi aplinką ir salės kampe tarpusavyje kalbasi, tuo pasinaudodavo ir tokiu būdu iš parduotuvės slapta pagrobė šešias poras vyriškų batų. Jis tikėjosi, kad taip bus ir šį kartą. Atėjęs atidžiai apsidairė, pamatė, kad nieko aplinkui, kas jį matytų, nėra, pasinaudojęs susidariusia situacija ir tikėdamasis, kad jo nusikaltimo niekas nepamatys, pasikėsino pagrobti vyriškų batų porą, t.y. iš batų dėžutės išsiėmė batus ir nukirpo prie batų pritvirtintus apsaugos detalių troselius, t.y pradėjo vykdyti slaptą vagystę. Teisiamojo posėdžio metu jis pats patvirtino, kad tuo metu prekybos salėje buvo nemažai pirkėjų, jie, jį vagiantį batus, galėjo pastebėti, gal net ir matė, t.y., jis tą suvokė, kad kažkas gali batų vagystę matyti, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Tačiau neigė, kad jį iš už prekių lentynos stebėjo pardavėja. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausta liudytoja Ž. K. parodė, kad, parduotuvėje nustačius, kad yra pavogtos šešios poros vyriškų brangių batų, ta vieta buvo stebima atidžiau, kad vieną dieną ji išgirdo nukerpamo metalo garsą ir suprato, kad yra vagiami batai, atsisukusi pamatė V. B., kuris rankose laikė vyriškus batus, dairėsi į šalis ir pamatė ją. Liudytoja suprato, kad jis ją matė ir suvokė, kad ji pardavėja, nes buvo akių kontaktas, be to, ji vilkėjo pardavėjų aprangą- raudoną maikutę ir mėlynas džinsines kelnes. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip atvirąją vagystę, iš esmės nėra svarbu tai, kas stebi ir mato vykdomą turto pagrobimą- pardavėja, pirkėjas ar pašalinis praeivis, svarbu tai, kad vagystės faktą pastebi kiti, nedalyvaujantys nusikaltime, asmenys, net nėra svarbu, kaip jie yra apsirengę, todėl kaltinamojo argumentas, kad jis nesuprato, jog ji pardavėja, nes tuo metu ir kiti žmonės dar vaikščiojo be striukių, yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Toliau kaltinamasis, supratęs, kad jį stebi pardavėja Ž. K., nesiliovė daręs nusikalstamos veikos, sąmoningai ją tęsė, siekdamas užvaldyti ir išlaikyti pagrobtą turtą- vyriškų batų porą, juos užsikišo už striukės ir nekreipdamas dėmesio nei į tai, kad liudytoja Ž. K. jį matė ir kvietėsi kolegių pagalbos, nei į tai, kad liudytoja I. K. jam liepė sustoti ir atiduoti batus, jį čiupo už striukės, išsivijo už parduotuvės apsaugos vartų, jis batus išsinešė iš parduotuvės ir nešėsi iki pat prekybos centro „Bruklinas” išėjimo, kol atbėgo kitos pardavėjos, kurios ir atsitiktinis praeivis padėjo iš jo atimti vogtą vyriškų batų porą. Esminis atvirosios vagystės požymis, skiriantis ją nuo slaptosios, yra kaltinamojo veiksmų atvirumas, t.y., kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltinamasis pradėjo daryti slaptą vagystę, tačiau ji peraugo į atvirąją, nes jis veikė viešai, t.y. parduotuvės darbuotojoms esant, matant, kaip jis batus užsikišo ir ėjo iš parduotuvės, suvokiant, kad V. B. žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoravo šią aplinkybę. Toks kaltinamojo veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą. V. B. argumentas, kad jis, jeigu būtų matęs, kad jį stebi pardavėjos, būtų ne ėjęs iš parduotuvės, bet bėgęs, paneigiami liudytojos I. K. parodymais, kur ji nurodė, kad kaltinamasis bėgti negalėjo, nes ji laikė jį už striukės, bei byloje esančiomis fotonuotraukomis (b.l 35-36). Kaltinamojo argumentai, kad jis nematė pardavėjų, negirdėjo, kaip liudytoja Ž. K. šaukia kolegėms, kad yra vagiami batai, kaip liudytoja I. K. liepia jam sustoti, o po to dar paima jam už striukės, vertintini kritiškai, kaip gynybinė kaltinamojo versija. Jie paneigiami kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų Ž. K. ir I. K. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis apsidairė, pamatė liudytoją Ž. K., suprato, kad ji į jį žiūri, užsikišo batus ir sparčiu žingsniu ėjo link išėjimo iš parduotuvės. I. K. liepiant jam sustoti ir atiduoti batus, prieš išeinant iš prekybinės salės pro apsaugos vartus jis pažiūrėjo į ją ir sparčiu žingsniu ėjo link išėjimo iš parduotuvės. Ž. K. žodžius, jog vagia, išgirdo sandėlyje buvusi ir net iš sandėlio atėjo I. K., o kaltinamasis, būdamas šalia jos 4-5 metrų atstumu tvirtina to negirdėjęs. I. K. reikalavimą sustoti ir atiduoti batus išgirdo ne tik kitos kolegės, kurios išsivijo kaltinamąjį, bet ir atsitiktinis praeivis, kuris padėjo kaltinamąjį sulaikyti, bet to teigia negirdėjęs pats kaltinamasis, todėl teismas tokiais kaltinamojo parodymais nesivadovauja. Pažymėtina, kad liudytojos Ž. K. ir I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė analogiškus, nuoseklius, išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, jų parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais (fotonuotraukomis, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais), patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nėra jokio pagrindo. Jokių priežasčių, dėl ko liudytojos gali būti suinteresuotos nepagrįstai apkaltinti V. B., nenustatyta, juo labiau, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pats patvirtino, kad pardavėjų nei vienos nepažįsta. Tokiu būdu įrodyta, kad batų vagystės metu kaltinamasis matė pardavėjas, kurios stebėjo ir suprato jo atliekamus veiksmus. Kadangi vagystė buvo atlikta parduotuvėje- teritorijoje, kurioje nuolat yra žmonės – viešoje vietoje, kaltininkas veikė viešai, t.y. parduotuvės darbo metu, atvirai, esant liudytojams- parduotuvės darbuotojoms, joms matant ir suvokiančioms kaltinamojo veiksmus, t.y., kad grobiamas svetimas turtas, bei bandančioms jį sulaikyti, o kaltinamajam tai suprantant, bet nepaisant ir tęsiant savo neteisėtus veiksmus, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti atvirąją vagystę. Darydamas minėtus veiksmus V. B. suvokė, jog atvirai neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kaip tiesiogiai pradėtas daryti, bet nebaigtas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių nusikaltimas, nes V. B. svetimo turto neužvaldė ir realios galimybės šiuo turtu nevaržomai disponuoti neįgijo dėl to, jog buvo sulaikytas.
Skirdamas V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė šešis baudžiamuosius nusižengimus, veikos baigtos, ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, veika nebaigta, nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje. Nors V. B. teisme iš dalies prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas (baudžiamuosius nusižengimus) ir teigė besigailintis dėl savo veiksmų, tačiau teismas jo gailėjimosi nelaiko nuoširdžiu, vertina kaip formalų siekį sušvelninti savo atsakomybę. V. B. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje ir iš dalies prisipažino ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus nenuginčijamus jo kaltės įrodymus, iki veikų, kurios yra šio teisminio nagrinėjimo dalykas, padarymo jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b.l. 105-124), baustas už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu pagal ATPK 50 str. (b.l. 128-135), dėl to teismas neturi pagrindo taikyti V. B. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, kadangi nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų neigiamai vertina savo poelgius, dėl jų išgyvena. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. V. B., būdamas teistas 10 kartų (b.l. 105-124), pasikėsinimą įvykdyti tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, daug kartų baustas administracine tvarka (b.l. 128-135), dažniausiai už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu (ATPK 50 str.), turi 10 galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu atliekantis 2011-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nedirbantis (b.l. 136), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 137), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (b.l. 139), VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašytas (b.l. 141), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio charakterizuojamas neigiamai (b.l. 127). Tokios teismo nustatytos aplinkybės apibūdina V. B. kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, rodo jo polinkį nuolat nusikalsti. Įvertinęs visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. B. už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis: už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.,- laisvės atėmimą, savo dydžiu mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už kiekvieną iš šešių padarytų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 str. 4 d.- areštą, savo dydžiu artimą baudžiamajame įstatyme (BK 49 straipsnis) numatytam šios bausmės rūšies trukmės vidurkiui. Bausmes, paskirtas už šešis baudžiamuosius nusižengimus, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskirti areštą, atitinkantį baudžiamajame įstatyme (BK 49 straipsnis) numatytą šios bausmės rūšies trukmės maksimumą. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmė už šešis baudžiamuosius nusižengimus, numatytus LR BK 178 str. 4 d., subendrintina su už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus LR BK 178 str. 4 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmę- laisvės atėmimą, savo dydžiu mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d. ir 9 d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes nusikalstamos veikos, už kurias V. B. teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarytos iki 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio priėmimo.
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytina pagal 2011-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-04-16 atlikta bausmė.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Šiuo metu V. B. pagal įsiteisėjusį 2011-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaltinamajam V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė- suėmimas.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „Armitana“ pareiškė 1499,94 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (b.l. 62). Šis civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais V. B. veiksmais. Pats kaltinamasis sutiko, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos civiliniam ieškovui, sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, neginčijo žalos ir pareikšto civilinio ieškinio dydžio, pažadėjo žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš V. B. UAB „Armitana“ priteistina 1499,94 Lt suma.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- žnyplutės, 11 apsauginių daviklių detalių, 3 šaukimai, kvitas, ATP protokolas, perduoti teismui su byla. Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- iš kaltinamojo jį sulaikant paimta vieną pora vyriškų batų „Giovanni Conti“ - 359,99 Lt vertės pagal pakvitavimą grąžinti teisėtam savininkui UAB „Armitana“ (I tomas, b.l. 63-65). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie paliktini savininko UAB „Armitana“ neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dėl vyriškų batų „Antonio Tesoro“ 239,99 Lt vertės vagystės) ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų areštą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dėl vyriškų batų „Giovanni Conti“ 299,99 Lt vertės vagystės) ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų areštą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dėl vyriškų batų „Lorenzi“ 239,99 Lt vertės vagystės) ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dėl vyriškų batų „Lorenzi“ 239,99 Lt vertės vagystės) ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dėl vyriškų batų „Lorenzi“ 239,99 Lt vertės vagystės) ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dėl vyriškų batų „Lorenzi“ 239,99 Lt vertės vagystės) ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal baudžiamuosius nusižengimus, numatytus LR BK 178 str. 4 d., tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti bausmę- 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, kurią apėmimo būdu subendrinti su bausme, skiriama už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie 2011-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį bausmės, skiriamos šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę V. B. paskirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. balandžio 16 d.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2011 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-04-16 atliktą bausmę.
V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Civiliniam ieškovui UAB „Armitana” priteisti iš kaltinamojo V. B. 1499,94 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt devynis litus, 94 ct) žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- žnyplutes, 11 apsauginių daviklių detalių, 3 šaukimus, kvitą, ATP protokolą sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- vieną pora vyriškų batų „Giovanni Conti“ - 359,99 Lt vertės palikti savininko UAB „Armitana“ neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.