- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-520-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Marbeta“
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Darius Kripas, Audrius Bandzaitis
Procesinio dokumento kategorija 44.5.1, 121.1, 121.15, 121.21
2008 m. balandžio 30 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Marbeta“ atstovams direktoriui Artūrui Strazdui ir advokatui Audriui Bandzaičiui, atsakovo A. B. paslaugų ir prekybos įmonės atstovui advokatui Dariui Kripui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. paslaugų ir prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-78-301/2008 pagal ieškovo UAB „Marbeta“ ieškinį atsakovui A. B. paslaugų ir prekybos įmonei dėl įsiskolinimo išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (t.1, b.l.3) prašė priteisti iš atsakovo 18 975,66 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 1 677,98 Lt įstatyminių palūkanų, 9,93 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo, taip pat 619,61 Lt žyminio mokesčio bei išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad 2005-08-31 bendradarbiavimo sutarties Nr.05/08-31 (t.1, b.l.4) bei 2005-08-31 nuomos sutarties (t.1, b.l.5) pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai atlygintiniai transporto priemonės nuomos bei moksleivių pervežimo santykiai. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad joks atsakovo įmonėje esantis buhalterinis dokumentas nepatvirtina, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 18 975,66 Lt dydžio sumą pagal ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (2006-07-10 serija MAR Nr.0156, 2006-07-10 serija MAR Nr.0157, 2006-05-31 serija MAR Nr.0135, 2006-05-31 serija MAR Nr.0134, t.1, b.l.14-17), todėl pripažino, kad atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu. Be to, teismas atmetė atsakovės liudytojų V. Ą. (t.1, b.l.144-145 ), J. P. (t.1, b.l.145-146 ), A. K. (t.1, b.l.147-148), R. K. (t.1, b.l.149-150) parodymus dėl 18 975,66 Lt dydžio įsiskolinimo sumokėjimo ieškovui, kadangi liudytojai teisme patvirtino tik tai, kad jų akivaizdoje atsakovas perdavė ieškovui maišelius (krepšelius).
Spręsdamas ieškovui iš atsakovo priteistinų palūkanų dydžio klausimą, teismas nustatė, kad, šalių sandoriams (nuomos bei bendradarbiavimo sutartys) atitinkant komercinių sandorių požymius, ieškovui (kreditoriui) reikalaujant, taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytos – 9,93 % palūkanos, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, kadangi šis įstatymas yra specialusis, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str., nustatant palūkanas už pagal komercinius sandorius atliekamus pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.).
Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kadangi nustatė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ypač blogą jo įmonės turtinę padėtį. Teismas laikė, kad sprendimo išdėstymas neužtikrins jo įvykdymo, bus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo (ieškovo) interesai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. paslaugų ir prekybos įmonė nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) teismas neįvertino tarp šalių faktiškai susiklosčiusios atsiskaitymo už paslaugas tvarkos, todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovas 18 975,66 Lt sumos pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovui nesumokėjo. Pagal tarp šalių faktiškai susiklosčiusią atsiskaitymo už paslaugas tvarką išrašyti atsakovui PVM sąskaitas-faktūras ieškovas galėjo tik po to, kai atsakovas gaudavo duomenis iš Kalvarijos savivaldybės apie moksleivių pervežimą (moksleivių sąrašus, maršrutus, lankomumo dienas) už praėjusį mėnesį, suderindavo skaičiavimus su savivaldybe ir jai išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Tik atsakovui pateikus sąskaitą savivaldybei, ieškovas sužinodavo tikslią pinigų sumą, kurią už moksleivių pervežimą ieškovui turėjo sumokėti atsakovas ir kuriam ieškovas išrašydavo sąskaitą. Tokią atsiskaitymo už moksleivių pervežimą praktiką patvirtina tiek atsakovo (t.1, b.l.143), tiek ieškovo (t.1, b.l.42, 141), tiek ir Kalvarijos savivaldybės darbuotojos R. Š. paaiškinimai (t,1, b.l.148), prieštaravimų tarp jų nėra;
2) kad atsiskaitymai daugiausia buvo „sumokant į rankas", pripažino ir ieškovo atstovas A.Strazdas (t.1, b.l.42). Liudytoja R. Š. paaiškino, jog skaičiavimai už 2006 m. gegužę padaryti ir sąskaita išrašyta 2006-06-09, o už 2006 m. birželį - 2006-07-11 (t.1, b.l.148). Tuo tarpu ieškovo išrašytos atsakovui PVM sąskaitos-faktūros datuotos 2006-05-31 ir 2006-07-10. Nors ieškovo atstovas A.Strazdas pripažino, jog PVM sąskaitas-faktūras ieškovas išrašydavo atgaline data (b.l.149), tačiau teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė, nenustatė, kada PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos iš tikrųjų, todėl neteisingai nustatė prievolės pažeidimo momentą, netinkamai taikė CK 6.205 str., 6.256 str. normas. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai skaičiavo palūkanas nuo 2006-07-01 ir 2006-08-10, nes prievolės įvykdymo terminas tuo metu praleistas nebuvo. Liudytojai V. Ą. , J. P. , A. K. patvirtino, jog 2006 m. birželį-rugpjūtį ieškovo atstovas A.Strazdas atvykdavo pas atsakovą ir jam buvo mokami gryni pinigai. Galutinai su ieškovu atsiskaityta 2006-08-02 (t.1, b.l.147). Tačiau teismas liudytojų parodymų nevertino, todėl nepagrįstai laikė, jog jie neįrodo įsiskolinimo sumokėjimo fakto. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 177 str., 185 str., 197 str. 2 d. nuostatas, nukrypo nuo LAT Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" suformuotos teismų praktikos, pagal kurią įrodymo pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu;
3) pretenziją dėl tariamos skolos ieškovas pareiškė atsakovui praėjus daugiau kaip 7 mėn. po paskutinės PVM sąskaitos-faktūros 2006-07-10 MAR Nr.0157 išrašymo bei sutartinių santykių pasibaigimo (2007-02-22, kai atsakovui buvo pateiktas 2007-02-19 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas). Delsdamas pateikti pretenziją, ieškovas pažeidė CK 6.200 str. įtvirtintą pareigą sutarties šaliai bendradarbiauti vykdant sutartį, vykdyti ją kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, dėl ko ieškovo nuostoliai padidėjo. Teismas šių aplinkybių nevertino, o CK 6.200 str. įtvirtintus sutarties vykdymo principus taikė tik atsakovo atžvilgiu;
4) kadangi ieškovas ir atsakovas jokio susitarimo dėl palūkanų, mokėtinų praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, dydžio sudarę nebuvo, todėl teismas turėjo vadovautis CK 6.210 str. 2 d. ir priteisti ne didesnes kaip 6 % dydžio metines palūkanas. Teismas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą taikė nepagrįstai, kadangi šio įstatymo 1 str. 3 d. 3 p. nustatyta, jog šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Be to, priteisdamas ieškovui palūkanas nuo 20 653,64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pažeidė CK 6.37 str. 4 d. nuostatą, draudžiančią skaičiuoti palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų, nes į 20 653,64 Lt sumą įtraukė ir 1 677,98 Lt palūkanas;
5) atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą per trejus metus, teismas netinkamai taikė CPK 284 str. Sprendimo išdėstymas neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti prievolę, be to, ieškovo teises užtikrintų iki sprendimo įvykdymo jo naudai priteistos 9,93 % dydžio metinės palūkanos, todėl teismo išvada, jog, išdėstant teismo sprendimo įvykdymą, būtų sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti išieškotojo interesai, nepagrįsta. Spręsdamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, teismas vadovavosi vien prielaida apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, nors jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Teismas laikė, jog atsakovas neįrodė, kad įmonės turtinė padėtis sunki, nors sprendime nurodė atsakovo finansinių įsipareigojimų dydį. Pateikti daugiau įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį atsakovas neturėjo galimybės, kadangi metinė pelno mokesčio deklaracija už 2007 m. VMI turi būti pateikiama iki 2008-01-01, todėl jos kopija pirmos instancijos teismui negalėjo būti pateikta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Marbeta“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) teismas teisingai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, pripažindamas, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai - griežtos apskaitos dokumentai ir jų pagrindu padaryti buhalteriniai įrašai - turi aukštesnę įrodomąją galią už atsakovo pateiktus buhalterinės apskaitos įrašus, pagrįstus tik liudininkų parodymais ir neturinčius juridinės galios (be ieškovo parašų). Teigdamas, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra surašytos atgaline data, atsakovas siekia nukreipti teismą nuo ginčo dalyko - atsiskaitymo fakto. Skolos sumokėjimui įrodyti atsakovas privalėjo pateikti grynųjų pinigų apskaitą reglamentuojančiomis teisės normomis pagrįstus dokumentus, todėl, jų nesant, teismas neapmokėtą skolą priteisė pagrįstai;
2) teigdamas, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra suklastos, atsakovas, turėjo pateikti svarius suklastojimo faktą patvirtinančius įrodymus (CPK 184 str.) Jų nesant, teismas pagrįstai nustatė prievolės atsiradimo momentą ir pagrįstai priteisė netesybas;
3) atsakovo teiginiai apie nesąžiningą uždelsimą pateikti pretenziją atmestini. Ieškovas išbandė visus būdus skolą atsiimti geruoju ir, tik galutinai įsitikinęs, kad taip ginčo neišspręs, parašė rašytinę pretenziją, nepažeisdamas teisės aktais nustatytų terminų. Priešingai, nesąžiningas yra atsakovas, bandydamas teigti, kad tik po rašytinės pretenzijos jis sužinojo apie skolą;
4) atsakovas neteisingai taiko CK 6.210 str. - CK 6.210 str. 1 d. aiškiai suteikia pirmenybę teismo taikytam įstatymui dėl palūkanų dydžio nustatymo;
5) skunde keliama CK 6.37 str. 2 d. ir 4 d. normų kolizija: pagal 2 d. įstatymas įpareigoja skaičiuoti palūkanas nuo teismo priteistos sumos, neatsižvelgiant į tai, ar šioje sumoje yra priteistos ir palūkanos; pagal 4 d. palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos. Šiuo atveju taikytina 6.37 str. 2 d. norma, nes ja siekiama atlyginti bylininko nuostolius pagal bylos rezultatus, o ne pagal skolos atsiradimo faktą. Be to, 6.37 str. 4 d. yra nuoroda į kitų įstatymų nustatytas išimtis, kuri šiuo atveju ir turėtų būti taikoma.
6) teismas sprendimo vykdymą atsisakė išdėstyti pagrįstai. Sprendimo vykdymo atidėjimas santykiuose tarp įmonių iškreiptų sąžiningos konkurencijos principą, be to, atsakovas yra gavęs visą atlyginimą už pervežimus iš Kalvarijos savivaldybės, todėl nėra jokio pagrindo jam taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2005-08-31 ieškovas su atsakovu sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr.05/08-31 (t.1, b.l. 4) bei 2005-08-31 automobilio nuomos sutartį (t.1, b.l.5), šių sutarčių pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai atlygintiniai transporto priemonės nuomos bei moksleivių pervežimo santykiai. Pagal šias sutartis ieškovas įsipareigojo suteikti transporto priemonę atsakovui moksleivių pervežimui šalių suderintais maršrutais (1 t. b.l. 6-13), o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu. Šalys pačioje sutartyje nenustatė atsiskaitymo tvarkos, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su ieškovu dauguma atvejų atsikaitydavo sumokant grynais pinigais ieškovo direktoriui, o šis atsakovui išduodavo kasos pajamų orderį (1 t. b.l. 104, 154, 193-197).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu (1 t. b.l. 199-203) ieškinį tenkino tuo pagrindu, jog sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog sumokėjo ieškovui 18 975,66 Lt skolą už suteiktas paslaugas, nes tam pagrįsti atsakovas rašytinių įrodymų nepateikė, o liudytojų duotais parodymais teismo posėdžio metu apie tai, jog atsakovas galimai atsiskaitė su ieškovu liudytojams matant, teismas nesivadovavo. Teismas, patenkinęs ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo, tenkino ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo, nurodė, jog skolininkas pažeidęs pareigą laiku sumokėti piniginę prievolę, tol kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, privalo už termino praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytos – 9,93 % palūkanos, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, kadangi šis įstatymas yra specialusis, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str., nustatant palūkanas už pagal komercinius sandorius atliekamus pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kadangi nustatė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ypač blogą jo įmonės turtinę padėtį.
Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog teismas neįvertino tarp šalių faktiškai susiklosčiusios atsiskaitymo už paslaugas tvarkos, todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovas 18 975,66 Lt sumos pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovui nesumokėjo. Atsiskaitymai daugiausia buvo vykdomi „sumokant į rankas", tai pripažino ir ieškovo atstovas A.Strazdas, liudytojai. Teismas l neteisingai nustatė prievolės pažeidimo momentą, netinkamai taikė CK 6.205 str., 6.256 str. normas, todėl nepagrįstai skaičiavo palūkanas nuo 2006-07-01 ir 2006-08-10, nes prievolės įvykdymo terminas tuo metu praleistas nebuvo. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 177 str., 185 str., 197 str. 2 d. nuostatas, nukrypo nuo LAT Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" suformuotos teismų praktikos, pagal kurią įrodymo pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. pretenziją dėl tariamos skolos ieškovas pareiškė atsakovui praėjus daugiau kaip 7 mėn. po paskutinės PVM sąskaitos-faktūros 2006-07-10 MAR Nr.0157 išrašymo bei sutartinių santykių pasibaigimo. Delsdamas pateikti pretenziją, ieškovas pažeidė CK 6.200 str. įtvirtintą pareigą sutarties šaliai bendradarbiauti vykdant sutartį, vykdyti ją kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, dėl ko ieškovo nuostoliai padidėjo. Ieškovas ir atsakovas jokio susitarimo dėl palūkanų, mokėtinų praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, dydžio sudarę nebuvo, todėl teismas turėjo vadovautis CK 6.210 str. 2 d. ir priteisti ne didesnes kaip 6 % dydžio metines palūkanas. Teismas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą taikė nepagrįstai. Atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą per trejus metus, teismas netinkamai taikė CPK 284 str. , teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas neįrodė, kad įmonės turtinė padėtis sunki, nors sprendime nurodė atsakovo finansinių įsipareigojimų dydį.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad ieškovas byloje neginčijamai įrodė, jog atsakovas pagal sutartį neatsiskaitė, t. y. neįvykdė prievolės sumokėti ieškovui 18 975, 66 Lt sumą už autobuso nuomą ir moksleivių pervežimą už 2006 metų gegužės ir birželio mėnesį (1 t. b.l. 14-17). Atsakovo pateikti įrodymai-byloje apklaustų liudytojų parodymai, atsakovų atstovų teiginiai apie tai, kad buvo atsiskaitoma grynais pinigais ir ieškovo atstovui pateikus sugadintą kasos pajamų orderį, nepatvirtina, jog atsakovas sumokėjo ieškovui 18 975, 66 Lt skolą. Atsakovo įmonėje esantys buhalteriniai dokumentai, bei atsakovo pateikti byloje rašytiniai įrodymai (1 t. b.l. 154) nepatvirtina, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 18 975,66 Lt dydžio sumą pagal ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (2006-07-10 serija MAR Nr.0156, 2006-07-10 serija MAR Nr.0157, 2006-05-31 serija MAR Nr.0135, 2006-05-31 serija MAR Nr.0134 (t.1, b.l.14-17), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pripažino, kad atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl skolos nebuvimo atmeta.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, priteisdamas ieškovo prašomas palūkanas nuo nesumokėtos skolos sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas pažeidęs pareigą laiku sumokėti piniginę prievolę, tol kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, privalo už termino praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas (LR CK 6. 37 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad šalys sutartyje nebuvo aptarę palūkanų mokėjimo vienai iš šalių pažeidus sutarties sąlygas. Tokiu atveju taikytinos įstatymo nustatytos palūkanos. Kadangi byloje nagrinėjami šalių sandoriai (nuomos bei bendradarbiavimo sutartys 1 t. b.l. 4, 5) atitinka komercinių sandorių požymius, ieškovui (kreditoriui) reikalaujant, teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas – 9,93 % palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, kadangi šis įstatymas yra specialusis, turintis pirmenybę prieš LR CK 6.210 str., nustatant palūkanas už pagal komercinius sandorius atliekamus pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą per trejus metus. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog įmonės finansinė padėtis yra tokia, kad priimto teismo sprendimo įvykdymo neatidėjus ar neišdėsčius, kiltų finansinių sunkumų ar įmonė taptų nemoki. Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo atidėjimas santykiuose tarp įmonių iškreiptų sąžiningos konkurencijos principą, padarytų žalą ieškovo turtiniams interesams, nes atsakovas galėtų be jokio teisinio pagrindo naudotis ieškovui priklausančiomis gauti piniginėmis lėšomis.
Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, įrodymų pakankamumą byloje, įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą (LR CPK XIII skyriaus pirmasis skirsnis) taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių tinkamo vykdymo pagrindus (LR CK 6 knygos I ir Ii dalies nuostatos), todėl pagrįstai tenkino ieškovo pareikštus reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo, dėl to skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo turėto 1220, 06 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.)..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Uždarajai akcinei bendrovei „Marbeta“ (įk. 165844927) iš A. B. paslaugų ir prekybos įmonės (įk. 151163979) 1220, 06 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt litų ir 6 centus) turėtų atstovavaimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.