Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal globotinės M. M. globėjos ir turto administratorės N. V. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą globotinės vardu išdavimo (suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas, išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja 2023 m. liepos 11 d. pateikė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams 2023 m. liepos 11 d. prašymą, kuriame prašo: pratęsti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po mamos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties; leisti N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą pagal įstatymą savo neveiksnios globotinės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, po jos mamos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, nurodydamas, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. M., kuri buvo M. M. mama. Prieš mirtį J. M. testamento nepaliko. Jonavos rajono 2-ame notaro biure po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimai įpėdiniams nėra išduoti. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. pripažinta neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) srityje. Jos globėja ir turto administratore paskirta N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Palikėjos J. M. mirties metu jos tiesioginė įpėdinė – dukra M. M. – buvo neįgali, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negebėjo išreikšti savo valios ir kreiptis į notarą. Pripažinus M. M. neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje, nustačius globą ir paskyrus globėją, pastaroji nedelsdama kreipėsi į teismą dėl globotinio teisių įgyvendinimo. Byloje nėra duomenų apie palikėjo kreditorius, pareiškėja pareiškime nurodė, kad jai nėra žinoma apie palikėjo kreditorius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nepriima per įstatymo nustatytą terminą palikimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo (CK 5.57 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

Konstatuotina, jog M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), būdama neįgali nuo vaikystės, nors tik (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia šalių kitų sričių taip pat ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, tačiau faktiškai neturėdama realių galimybių po savo mamos J. M. (duomenys neskelbtini) mirties savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, įstatymo nustatytą terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido ne dėl savo kaltės, o dėl negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti dėl turėto neįgalumo, negebėjo išreikšti savo valios ir kreiptis į notarą. Neįgalaus asmens negalėjimas atstovauti savo interesams laikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismas sprendžia, jog M. M. terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos J. M. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl savo negalios. Atsižvelgdamas į tai, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, siekiant atkurti ir atstatyti neveiksnaus asmens interesus, teismas sprendžia atnaujinti M. M. įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po J. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, nesant ginčo dėl teisės paveldėti, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Globėjas savo globojamo neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą gali tik gavęs teismo leidimą. Svarstydamas klausimą dėl leidimo sandoriams sudaryti išdavimo, teismas turi įsitikinti globėjo ir globotinio interesų konflikto dėl prašomo leisti sudaryti sandorio nebuvimu, o prireikus – ir imtis priemonių, kad tokio interesų konflikto būtų išvengta.

Pareiškėja pateikė duomenis apie paveldimą turtą, nurodė, kad J. M. turtas neapsunkintas skolomis ar kitais kreditoriniais įsipareigojimais. Išvadą duodanti institucija teigia, kad teismo paskirta globėja rūpinasi M. M. ir užtikrina visas tinkamas jos gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitas sąlygas; skyriuje nėra duomenų apie pareiškėjos teisių ir pareigų jos globotiniui netinkamą vykdymą. Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad teismo leidimo išdavimas priimti palikimą globotinės M. M. vardu nepablogins globotinės turtinės padėties, o priešingai – ją pagerins, todėl, siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjos prašymas tenkinamas, išduodamas pareiškėjai teismo leidimas M. M. vardu priimti palikimą po jos mamos J. M. mirties (CK 5.56 straipsnis).

Išaiškintina pareiškėjai, kad ji globotinės vardu per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 579–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globotinės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Išaiškintina pareiškėjai N. V., kad ji globotinės vardu per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.