- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- eI-1750-473/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- N. C. W.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. C. W. (N. C. W.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 11U-1871) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“. Pareiškėja skunde nurodo (b. l. 1–3), kad su skundžiamu sprendimu nesutinka ir mano, jog ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtai, todėl yra naikintinas. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėja yra išbraukta iš studentų sąrašų ir nebestudijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete (toliau – Universitetas). Pareiškėja jokio dokumento, patvirtinančio, kad ji yra išbraukta iš studentų sąrašų nėra gavusi nei iš Migracijos departamento, nei iš Universiteto. Taip pat, pareiškėja neturi jokių duomenų (pranešimo ir pan.), kad tarp jos ir Universiteto sudaryta civilinė sutartis dėl studijų būtų nutraukta teisėtu pagrindu. Nesant duomenų apie nutrauktą studijų sutartį Migracijos departamentas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėja nebestudijuoja Universitete. Pareiškėja paaiškino, kad turėjo akademinių skolų, taip pat buvo praleidusi įmoką už mokslą, tačiau aktyviai toliau bendrauja su Universitetu dėl studijų tęsimo. Pripažino, jog ji buvo įspėta apie tai, kad gali būti pašalinta iš studentų sąrašų, tačiau rektoriaus įsakymo ar kitokio dokumento nėra gavusi. Mano, jog priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas taip pat neturėjo jokio oficialaus įsakymo / sprendimo dėl pareiškėjos išbraukimo iš studentų sąrašų. Pažymi, jog neturėdama leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja neturi galimybės tęsti studijų ir likviduoti turimus įsiskolinimus. Pareiškėja pažymi, kad per visą studijavimo laikotarpį Lietuvoje nėra padariusi teisės pažeidimų, nėra charakterizuota neigiamai, studijuoja mediciną universitetiniame lygmenyje, siekia aukštojo išsilavinimo bei sieja savo ateitį su šios profesijos vykdymu. Taip pat pabrėžia, kad reguliariai palaiko ryšį, bendrauja su universiteto atstovais, kitais asmenimis, turi didelį draugų ratą Lietuvoje. Teigia, kad nėra grėsmės palikti galioti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo (b. l. 11–12), kad 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėja tuo pagrindu, kad ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimą laikinai gyventi) ir kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Pagal šį prašymą pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d. Migracijos departamentas 2018 m. lapkričio 5 d. gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – Universitetas) 2018 m. spalio 29 d. pranešimą Nr. TR-408-18 „Dėl užsienio studentų braukimo iš LSMU studentų sąrašų“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja Universiteto rektoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. SC-1-705 buvo išbraukta iš minėto universiteto studentų sąrašų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja buvo išbraukta iš Universiteto studentų sąrašų, pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kuris buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėja gyventų Lietuvos Respublikoje tam, kad studijuotų Universitete. Nurodė, jog Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja iki sprendimo priėmimo į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog skundžiamą sprendimą priėmė neteisėtai ir neturi jokių duomenų, kad civilinė sutartis dėl studijų buvo nutraukta teisėtu pagrindu. Atsakovas pabrėžia, jog Įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato pareigos Migracijos departamentui siųsti pranešimus pareiškėjai apie jos išbraukimą iš universiteto sąrašų. Taip pat Migracijos departamentas neturi pareigos tirti, ar pareiškėja iš Universiteto studentų sąrašų buvo išbraukta teisėtu pagrindu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. (15/5-10) 11U-1871 (01955), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 4).
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 15-26). Pareiškėja prašyme nurodė, kad ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – Universitetas) 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. TR-1722-1 atsakovą informavo, kad pareiškėja siekia studijuoti į Universiteto slaugos fakulteto I kurso dieninėse bakalauro studijose (b. l. 13).
Universitetas 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. TR-1722-2 atsakovą informavo, kad pareiškėja yra priimta studijuoti į Universiteto dienines vientisąsias studijas (b. l. 14).
Migracijos departamentui 2018 m. spalio 29 d. pateiktas Universiteto 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. SC-1-705, kuriame nurodyta, kad pareiškėja yra išbraukta iš studentų sąrašų (b. l. 30).
Migracijos departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 5, 27).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas, tačiau nutraukus studijas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, prašo teismo jį panaikinti, motyvuodama iš esmės tuo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas vadovaujantis Universiteto pranešimu apie įsakymą dėl pareiškėjos pašalinimo iš studijuojančių asmenų sąrašo. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato 2014 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 47-05 patvirtinto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų reglamento (toliau – Studijų reglamentas) (skelbiamas viešai) 123 bei 126 punkto nuostatos reglamentuoja skolų likvidavimą, kurio neatlikus, taikoma Studijų reglamento 390.4 punkte nustatyta nuobauda, t. y. pašalinimas iš Universiteto. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Universitetui nutraukus su pareiškėja studijų sutartį, atsirado aplinkybės, numatytos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas), kurioms esant atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą ir panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. (15/5-10) 11U-1871 (01955) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos N.C. W. (N. C. W.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.