Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-412-648-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-16
Bylos Nr.
1A-412-648-2014
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00804-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Jūratė Damanskienė
Nuteistasis
V. Š., V. K.
Advokatai
Algirdas Grinevičius

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-412-648-2014

Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00804-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.3.1.; 2.4.7.

Žemesnės instancijos teismas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Jūratės Damanskienės,

sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-03-28 apie 13.30 val. prie prekybos ir pramogų centro „X“, esančio (duomenys neskelbtini), užpuolė M. J. ir panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą – V. Š. pakišo koją ir sudavė smūgį į galvą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, po ko V. Š. kojomis ir rankomis, o V. K. kojomis sudavė M. J. smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko pagrobė svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną Nokia 5230 300 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nuosprendį ir sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nurodo, kad jam paskirtoji bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad 2014-03-04 sugyventinė susilaukė jo vaiko (BK 59 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. Š. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir pažymi, kad bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. Š., atsižvelgė į tai, kad jis teistas, baustas administracine tvarka, nedirbo, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir prašo jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad 2014-03-04 sugyventinė susilaukė jo vaiko. Teisėjų kolegija, sutikdama su minėtąja pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad teismas, konstatuodamas šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje davė tik iš dalies teisingus parodymus, t. y. neigė, kad plėšime dalyvavo bei smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo ir V. K., nors tokią aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu pripažino. Šioje byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. Š. ir V. K., veikdami kartu, užpuolė M. J., panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Akivaizdu, kad V. Š. nėra nuoširdus, nes nepripažino minėtos esminės faktinės bylos aplinkybės, neatskleidė kartu su juo nusikaltime dalyvavusio kito asmens padarytos veikos. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, V. Š. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į gynėjo klausimą atsakė, kad „labai gailiuosi, kvailai pasielgiau, supratau, kad buvau neteisus“ (3 t., b. l. 88), o apeliacinės instancijos teisme teigė, kad nuoširdžiai gailisi, prisipažino padaręs nusikaltimą, nori grįžti pas šeimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti minėtą aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia, kadangi tokie nuteistojo nurodomi vidiniai išgyvenimai nėra nuoširdūs, o susiję su paskirtos bausmės dydžiu. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad 2014-03-04 sugyventinė susilaukė jo vaiko, kadangi ši aplinkybė nepatvirtina mažesnio padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą), V. Š. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio ribose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis). V. Š. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjos Jolanta ČepukėnienėJūratė Damanskienė