Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Agnei Viršilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo), kuri grindžiama tuo, kad pareiškėjas, eidamas Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigas, tinkamai neatliko automobilio apžiūros ir dėl to neaptiko, kad automobiliu gabentas degalų kiekis viršijo deklaruotąjį kiekį.

Byloje nustatyta, kad posto inspektorė I. Š. 2015-02-11, 7.22 val. suformavo Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau - RIKS) patikrinimo aktą Nr. 15LTKM00000015890, kuriame posto inspektoriui pareiškėjui V. S. pavedė patikrinti 2015-02-11 iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Ramoniškių (Sudargo) kelio postą vykusį automobilį „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama klasifikuotus tikrinimo būdus 802 (patikrinti keleivio gabenamas prekes) ir 971 (patikrinti transporto priemonės išorinį paviršių), o lauke „Kiti tikrinimo būdai” įrašė tikrinti automobiliu gabenamą kurą ir ridą. Automobilį vairavęs S. C. degalų deklaracijoje Nr. ARI 87746 nurodė gabenantis 60 litrų dyzelino 70-ies litrų talpos degalų bake.

Atlikęs patikrinimą, pareiškėjas V. S. 7.39 val. tikrinimo akte įrašė klasifikuotus tikrinimo rezultatus: T01 (neatitikimų nenustatyta) ir T04 (tikrinimo nurodymas įvykdytas), laukelyje „Kiti tikrinimo rezultatai” - „neatitikimų nenustatyta, patikrinta rida - 195164 km, kuras - 60 litrų”. 7.52 val. I. Š. patikrinimo aktą užbaigė ir išleido transporto priemonę iš posto teritorijos.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai Ramoniškių (Sudargo) kelio poste apie 10.30 val., inicijavo pakartotinį automobilio „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį tikrinimą, kurio metu kartu su Kauno teritorinės muitinės (toliau - Kauno TM) Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pareigūnais nustatė, kad minėtame automobilyje sumontuotas 140 litrų talpos nestandartinis degalų bakas, kuriame gabenama 140 litrų dyzelino. Kauno TM pareigūnai nestandartiniame degalų bake gabentą kurą apmokestino, o minėtos transporto priemonės vairuotojui S. C. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal požymius pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 4 d. (deklaranto neteisingų duomenų pateikimas muitinės deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas).

Nestandartinį kuro baką ir viršytą gabentų degalų kiekį aptikęs Kauno teritorinės muitinės posto inspektorius A. M. 2015-02-23 paaiškinime nurodė, kad 2015-02-11 nuo 9.00 val. dirbo detalaus tikrinimo darbo vietoje. Apie 10.30 val. VSAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai į postą pakartotiniam tikrinimui atlikti grąžino praėjusios pamainos darbo metu į Lietuvos Respubliką pro Ramoniškių (Sudargo) kelio postą atvykusį automobilį „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Rusijos Federacijos pilietis S. C. Šį automobilį po muitinio tikrinimo sustabdę VSAT pareigūnai prieš tai jį tikrino Rociškių užkardoje, kur, kaip jie nurodė, kilo įtarimų dėl to, ar bakas standartinis. Galimybės to patikrinti VSAT pareigūnai neturėjo, kadangi buvo užimta tikrinimo duobė. Posto viršininkas A. M. nurodė patikrinti transporto priemonės degalų baką: nustatyti, ar jis standartinis, nustatyti jo talpą ir jame esančio kuro kiekį. A. M. iš tikrinimų duobės apžiūrėjęs baką, pastebėjo, kad jis atrodo kaip naujas: švarus, neapibraižytas. Tikrinimo metu pareigūnas atkreipė dėmesį ir į neįprastą duslintuvo vamzdžio formą: jo išlenkimo kampas buvo neįprastas tokio modelio automobiliams, matėsi suvirinimo žymos. Atsižvelgdamas į šiuos įtarimus dėl to, ar bakas standartinis, kilusius požymius, atliko jo matavimus: naudodamas matavimo ruletę bei sulankstomą metrą, išmatavo bako tūrį. Bakas buvo netaisyklingos formos, todėl jo tūrį pareigūnas skaičiavo atlikdamas matematinius skaičiavimus (pasibraižęs brėžinį). Matavimo metu ir buvo nustatyta, kad bako talpa yra 140 litrų, tai yra didesnė ne įprastai tokio modelio automobiliams. Automobilio kuro kiekio rodyklė rodė, jog bakas yra pilnas, todėl atskirai kuro kiekis bake nebuvo matuotas laikant, kad jis atitinka nustatytą bako talpą. Dėl tikrinimo metu nustatytų pažeidimų pamainos viršininkė A. V. pavedė A. M. surašyti Rusijos Federacijos piliečiui S. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir mokestinį pranešimą, ką jis ir padarė.

VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas S. D. 2015-02-11 tarnybiniame pranešime nurodė, kad, pagal Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų informaciją, 2015-02-11 apie 7.50 val. pasienio ruože, Ramoniškių kaime, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, apie 500 metrų nuo Ramoniškių pasienio kontrolės punkto (toliau - PKP) buvo sustabdytas patikrinimui automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Rusijos Federacijos piliečio S. C.. Patikrinimo metu automobilyje Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matėsi sumontuotas nestandartinis degalų bakas. Susisiekus su Ramoniškių (Sudargo) muitinės posto viršininku A. K. buvo nuspręsta atlikti minėto automobilio rekontrolę, kad būtų nustatytas nestandartiniame degalų bake gabenamas degalų kiekis.

Pareiškėjas V. S. 2015-02-19 paaiškinime nurodė, kad kuro kiekį automobilio bake nustatė pagal vairuotojo pateiktą kuro įsigijimo dokumentą, transporto priemonės kuro kiekio rodyklės parodymus, pagal kuriuos kuro bakas buvo nepilnas, ir preliminariai pamatavęs baką. Taip pat nurodė, kad kuro bako forma buvo netaisyklinga, bakas įspraustas po automobilio kėbulu, todėl tiksliai išmatuoti ir nustatyti kuro lygį buvo neįmanoma. Pasitelkęs visus šiuos faktorius, V. S. teigė nustatęs, kad vairuotojo pateikti duomenys teisingi. Pažymėjo, kad kitų būdų kuro kiekiui nustatyti poste nėra, o apžiūrint bako konstrukciją vizualiai, įtarimų, kad šis neoriginalus, jam nekilo. 2015-03-22 paaiškinime V. S. nurodė, kad 2015-02-10 - 2015-02-11, dirbant Ramoniškių (Sudargo) kelio poste pagal paskirstymo žurnalą nuo 9.00 - 9.00 val. buvo paskirtas dirbti 7-oje darbo vietoje (transporto priemonių ir prekių fizinis tikrinimas). 2015-02-11 7.20 val. buvo suformuotas RIKS pavedimas tikrinimui Nr. 15LTKM00000015890 transporto priemonei Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad kuro kiekis bake buvo nustatytas patikrinus kuro įsigyjimo dokumentą, kurį pateikė vairuotojas, patikrinus transporto priemonės kuro kiekio rodyklės parodymus (šiuo atveju rodė, kad kuro bakas nepilnas) ir preliminariai (sertifikuota liniuote) matuojant baką. Kadangi kuro bako forma netaisyklinga ir bakas įmontuotas po automobilio kėbulu, tiksliai išmatuoti kuro baką neįmanoma. Taip pat neįmanoma nustatyti kuro kiekį bake, nes nėra galimybės įkišti į baką liniuotės, kadangi visas bakas įmontuotas po mašina. Pasitelkęs visus šiuos faktinius duomenis nustatė, kad vairuotojo pateikti duomenys yra teisingi. Kitų būdų kuro kiekiui nustatyti (kuro ištraukimo įrangos) poste nėra. Taip pat poste nėra duomenų, kokios formos ir kokios talpos bakas priklauso minėtam automobiliui. Apžiūrint bako konstrukciją vizualiai, kad jis būtų neoriginalus įtarimų nekilo. Iš padarytų nuotraukų aiškiai matosi, kad kuro bakas nenaujas, seniai naudojamas, nėra jokių naujų suvirinimo siūlių. Pažymėjo, kad pakartotinis automobilio patikrinimas atliktas nebuvo, nes nebuvo suformuota RIKS patikrinimo aktas, kuriame būtų matyti bako išmatavimai ir kuro kiekio apskaičiavimas remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-12-29 įsakymu Nr. 1B-968. Teiginys, kad buvo surasta 140 litrų kuro, pareigūno manymu, yra nepagrįstas, kadangi kuro kiekis išmatuotas nebuvo (neištrauktas į kalibruotą talpą, neįkišta į baką liniuotė kuro kiekiui nustatyti). Minėtas automobilis nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015-02-11 buvo tikrintas 38 kartus visose pamainose. Iš jų 5 kartus tikrino ir pažeidimų nenustatė inspektorius A. M., kuris surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą minėtam automobiliui. Automobilis visada vyko su tuo pačiu kuro baku ir niekas jokių pažeidimų nenustatė. Paaiškino, kad atlikdamas pavedimą tikrinti pagal tikrinimo būdus (971, 802, kuras, rida) atliko visus privalomus veiksmus ir jokių teisės aktų (įskaitant Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymus: 2014-12-29 Nr. 1B-968 ir 2010-06-02 1B-366) reikalavimų nepažeidė. Tikrinimą atliko ir RIKS aktą įformino kaip ir kiti poste dirbantys pareigūnai, prieš tai tikrinę šį automobilį.

Skundžiamame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015-05-05 įsakyme Nr. 1P-557 (b. l. 45) nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-11-23 įsakymu Nr. 1B-625, 9 ir 11 punkto nuostatas, Degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-02 įsakymu Nr. 1B-366, 11.3 punkto nuostatas, Kauno TM Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno TM viršininko 2012-01-20 įsakymu Nr. 3B-29 7 darbo vietos 2 ir 7 punktų reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1,4 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 4 d. 6 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.1 ir 7.8.2 p. ir Kauno TM posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-04-13 įsakymu Nr. 1B-287, 7.1, 7.3, 7.9, 7.13 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Atsižvelgiant į išdėstyta, šiuo įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas.

Pareiškėjas su šia nuobauda nesutinka, skundu teismui prašo ją panaikinti. Skundą grindžia argumentu, kad automobilio bakas nepasižymėjo išoriniais požymiais, dėl kurių būtų galima įtarti, kad bako talpa viršija įprastinę.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje numatytos valstybės tarnautojų, statutinių muitinės pareigūnų, bendrosios pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų; 7 punkte nurodyta vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.2 punkte nustatyta, kad pareigūnas privalo savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai.

Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-11-23 įsakymu Nr. 1B-6259 yra nurodyta, kad, be kita ko, muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti RIKS ir NAS nurodytus tikrinimus, taip pat muitiniam tikrinimui vadovaujančio pareigūno arba kitų atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų nurodytus tikrinimus. Šių taisyklių 11 punkte nurodyta, kad atlikdami tikrinimą pareigūnai privalo ieškoti papildomų tikrinamo objekto rizikos požymių vadovaudamiesi gauta tikrinimo užduotimi, rizikos požymiais ir savo patirtimi. Šių taisyklių pirmo priedo 3 punkte nurodyta, kad rizikos požymiai yra transporto priemonė su perdarymo požymiais - neseniai naudotų klijų, dažų, glaisto ar suvirinimo pėdsakai; nauji komponentai transporto priemonėje: naujos ar papildomos degalų talpos; neįprastai švari arba nešvari transporto priemonė, vairuotojo kabina. Taisyklių 12 punkte nurodyta, kad jei tikrinimo metu pastebėti rizikos požymiai rodo, kad tikrinimas yra nepakankamas siekiant užkirsti kelią pažeidimui arba pažeidimą nustatyti, tikrinimą atliekantis pareigūnas privalo apie tai informuoti tikrinimui vadovaujantį pareigūną, lokalų rizikos valdytoją ir imtis visų priemonių rizikai sumažinti.

Degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikoje, patvirtintoje Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-02 įsakymu Nr. 1B-366, nustatyta, kad muitinės pareigūnas, norėdamas įsitikinti ar asmuo teisingai deklaravo standartiniame bake esančių degalų kiekį (10 p.), gali tikrinti degalų įsigijimo dokumentus (išrašytus čekius, sąskaitas faktūras) (10.1 p.); atlikti degalų bako matavimus (aukštis, plotis, ilgis, skersmuo), naudodamas matavimo priemones ir nustatyti degalų kiekį bake (10.3 p.); taikyti ir kitas kontrolės priemones nustatant degalų kiekį standartiniame bake ir degalų sąnaudas konkrečiai transporto priemonei (10.4 p.); patikrinimo akte privalo būti fiksuojami visi atlikto tikrinimo rezultatai (11 p.), nustatytas degalų kiekis transporto priemonės standartiniame bake ir tikrinimo būdas (jeigu degalai įvežami į Lietuvos Respubliką, pridedamos degalų įsigijimo dokumentų kopijos (duomenys), jeigu asmuo tokius dokumentus gali pateikti) (11.3 p.); kiti tikrinimų rezultatai (11.4 p.).

Pagal Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno TM viršininko 2012-01-20 įsakymu Nr. 3B-29 (pakeista Kauno TM viršininko 2013-05-09 įsakymu Nr. 3B-148), III skyriuje nustatytų darbo vietų ir pareigūnų veiksmų jose aprašymą, transporto priemonių ir prekių fizinio tikrinimo vietoje (darbo vieta Nr. 7) dirbantis pareigūnas privalo įforminti tikrinimo rezultatus (vadovaujantis patvirtintu klasifikatoriumi) ir apie tai informuoti BC2 funkcijas atliekantį pareigūną (2 p.); atlikdamas tikrinimus ieškoti papildomų tikrinimo objekto rizikos požymių vadovaudamasis gauta užduotimi, savo patirtimi, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-11-23 įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 1 priede nurodytais rizikos veiksniais ir požymiais (7 p.).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad automobiliu „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gabenamas didesnis nei deklaruotas degalų kiekis, jame buvo įrengtas nestandartinis degalų bakas. Tikrindamas automobilį, pareiškėjas šių aplinkybių neaptiko ir patikrinimo akte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis - kad buvo gabenama 60 litrų kuro, nors faktiškai buvo gabenama daugiau kuro (atsakovo nurodytais duomenimis - 140 litrų). Byloje gautame ginčijamo patikrinimo vaizdo įraše matyti, kad automobilio dugnas buvo apžiūrimas apie vieną minutę. Kaip nurodė pareiškėjas, automobilį tikrino išoriškai vizualiai įvertinęs kuro baką, pagal degalų įsigijimo dokumentus bei transporto priemonės degalų kiekio rodyklės parodymus. Apžiūrėdamas tą patį automobilį kitas pareigūnas (A. M.) aptiko, kad kuro bakas buvo didesnės talpos ir buvo gabenama daugiau, negu deklaruota degalų. Abu šie pareigūnai, tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje pradėjo tais pačiais metais (2012 m.), taigi jų patirtis transporto priemonių tikrinime vertintina kaip panaši. Pareiškėjas 2014-09-15 dalyvavo mokymuose (28 akad.val.), kurių tema buvo „Krovininių automobilių ir jų junginių muitinis tikrinimas”, todėl, veikdamas rūpestingai ir atiždiai, turėjo galimybę aptikti pažeidimus. Iš byloje gautų automobilio „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų (b. l. 119-124) matyti, kad automobilio degalų bakas nenusidėvėjęs, yra akivaizdu, jog automobilio duslintuvas yra neįprastos formos, kas, kaip buvo minėta, laikytina rizikos požymiais. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo galimybę nustatyti, jog automobiliu „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gabenamas didesnis nei deklaruotas degalų kiekis, tačiau veikė aplaidžiai ir šio pažeidimo neaptiko.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad tikrintas automobilis nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015-02-11 buvo daug kartų tikrintas, šiuo atveju nepaneigia jo atsakomybės. Ankstesni tikrinimai šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri turėtų lemiamą reikšmę sprendžiant ar yra pagrindas pareiškėjo drausminei atsakomybei. Taip pat pareiškėjas ginčija atsakovo nustatytą gabento kuro kiekį, nurodo, kad nustatytas kiekis galėjo pasižymėti paklaida. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, jog buvo gabenta daugiau degalų, negu jis nustatė - iš byloje surinktų duomenų matyti, kad galimai susidariusi nustatyto degalų kiekio paklaida dėl netaisyklingos kuro bako formos ir aplinkybės, jog dalis kuro galėjo būti sunaudota transporto priemonės kelionės metu, negalėjo būti reikšmingai didelė. Pažymėtina, kad tikrinto automobilio vairuotojas S. C., kuriam už 2015-02-11 padarytą pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir mokestinis pranešimas (K5KK3 0000006) 70 Eur sumai, administracinį nurodymą pagal minėtą ATPP 2015-02-11 įvykdė, nustatyto pažeidimo neskundė, mokesčius pagal minėtą mokestinį pranešimą sumokėjo, su pakartotinio patikrinimo metu nustatytu degalų kiekiu ir padarytu pažeidimu sutiko. Tai patvirtinta pakartotinio patikrinimo metu nustatytą aplinkybę, kad automobilyje vežtas degalų kiekis viršijo deklaruotąjį. Tačiau net tuo atveju, jeigu nustatyto degalų kiekio paklaida būtų buvusi, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas visų reikalingų veiksmų neatliko – vien tai, kad pareiškėjas, gavęs pavedimą patikrinti ginčo transporto priemonę nenustatė, kad kuro bakas buvo didesnės negu talpos ir įvertino kuro kiekį tik pagal degalų įsigijimo dokumentus bei transporto priemonės kuro kiekio rodyklės parodymus, yra pagrindas pripažinti, kad jis neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neįvertino visų rizikos veiksnių, tinkamai neatliko tikrintos transporto priemonės degalų bako matavimų, nesiėmė kitų priemonių nustatyti pažeidimą, todėl skundžiamame įsakyme pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas įvykdė tarnybinį nusižengimą.

Vertinant paskirtos nuobaudos proporcingumą, atsižvelgtina į paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 34 str. 1 d. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas; atleidimas iš pareigų. Teismų praktikoje yra buvę pripažinta, kad griežtas papeikimas buvo paskirtas pagrįstai, nustačius, kad muitinės pareigūnas siuntose prekes į laisvą apyvartą išleido neapmokestinęs jų importo mokesčiu, taip pat neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-148-14); už tai, kad pareigūnas, gavęs pavedimą patikrinti importuotą daužtą lengvąjį automobilį, fizinio automobilio tikrinimo metu nustatė, kad automobilio sugadinimai atitinka pagal pateiktą protokolą ir septynias nuotraukas, o tris nuotraukos pateiktoje transporto vertinimo ataskaitoje yra ne tikrinamo automobilio ir nustatęs, kad fotografijos neatitinka realių automobilio, sužalojimų, apie tai nepranešė pamainos viršininkui ir už rizikos valdymą poste atsakingam asmeniui, o savo parašu patvirtino, kad fotografijos atitinka deklaruojamą automobilį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-447-09) ir kt. Pažymėtina, kad V. S. per visą tarnybos laiką anksčiau buvo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos: 2013-08-19 - papeikimas už netinkamai atliktas pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste 7 darbo vietoje atliekant transporto priemonės ir ja vykusio asmens fizinį tikrinimą, 2013-12-30 - papeikimas už netinkamai atliktas pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste 7 darbo vietoje atliekant 3 transporto priemonių fizinį tikrinimą ir atliktų patikrinimų rezultatų netinkamą įforminimą. Pastarasis 2013-12-30 skirtas papeikimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-18 sprendimu dėl praleisto termino tarnybinei nuobaudai skirti. Per visą tarnybos laikotarpį pareiškėjas skatintas nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog pareiškėjas veikė aplaidžiai ir ginčijama nuobauda - griežtas papeikimas - atitinka įstatymuose ir teismų praktikoje pripažįstamus proporcingumo standartus, todėl yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015-05-05 įsakymo Nr. 1P-557 ir pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.