- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-1549-178/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- G. A.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. A. (I. A.) ir atsakovės G. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. A. ieškinį atsakovei G. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti I. A. ir G. A. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovei G. A. asmeninės nuosavybės teise ir įpareigoti ją išmokėti ieškovui ½ dalies – 90 000 Lt kompensaciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, palikti atsakovei automobilį Citroen ZX, v/n (duomenys neskelbtini) palikti ieškovui automobilį Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini)
Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes išryškėjo skirtingi charakterių ypatumai, požiūris į šeimą, pareigas šeimoje. Dėl psichologinės įtampos šeimoje, nesugebėjimo bendrauti tarpusavyje sutuoktiniai nuo 2009 m gyvena atskirai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nors registruotas atsakovės vardu, yra įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę - S., priteisti iš ieškovo 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimą, priteisti atsakovei butą, (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui automobilį Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės ieškovui 20 000 Lt piniginę kompensaciją, atidėti piniginės kompensacijos išmokėjimą dvejiems metams, nustatyti, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. kortelės sąskaitos sutartį Nr. 058459345 prievolė grąžinti kreditą yra asmeninė atsakovės prievolė.
Nurodė, kad 2009 m. jos ir ieškovo I. A. santykiai smarkiai pašlijo. Ieškovas pradėjo grasinti smurtu, naudojo psichologinį spaudimą. Ieškovas (duomenys neskelbtini) atsakovę žiauriai sumušė, o po to apskritai paliko šeimą. Taigi, santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės ir iš ieškovo turi būti priteista 10 000 Lt neturtinė žala. Nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis buvo pirktas tik už ieškovės lėšas. Kadangi, sutuoktiniai turi sūnų, kuris dar mokosi vidurinėje mokykloje ir jam reikalingas būstas bei išlaikymas, dalijant butą turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir atsakovei priteista 9/10, o ieškovui 1/10 dalis buto. Butas natūra turi būti priteistas atsakovei, nes jo atidalinti neįmanoma, o iš atsakovės ieškovui turi būti priteista kompensacija. Iš AB SEB banko 2008 m. rugpjūčio 11 d. paimtas kreditas turi būti pripažintas asmenine atsakovės prievole, nes jis yra grąžinamas iš asmeninių atsakovės lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies: nutraukta I. A. ir G. A. (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto CMS sudaryta santuoka dėl I. A. kaltės; atsakovės G. A. pavardė pakeista į „S.“; atsakovei priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini); ieškovui priteistas automobilis Misubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini) iš atsakovės ieškovui priteista 45 667 Lt piniginė kompensacija, atsakovė įpareigota ją sumokėti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos; iš ieškovo atsakovei priteista 132 Lt žyminio mokesčio; iš ieškovo valstybei priteista 60 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti; atsakovė atleista nuo 3400 Lt žyminio mokesčio dalies; iš atsakovės valstybei priteista 900 Lt žyminio mokesčio.
Teismas iš byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų padarė išvadą, kad ieškovas smurtaudavo prieš atsakovę ir ypač žiauriai ją sumušė (duomenys neskelbtini) Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Todėl teismas pripažino, kad santuoka dėl iširo ieškovo I. A. kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Teismas tenkino atsakovės reikalavimą po santuokos nutraukimo pakeisti pavardę į iki santuokos turėtą – S. (CK 3.69 str.). Kadangi ieškovas smurtavo prieš atsakovę, teismas tenkino atsakovės prašymą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.). Teismas nustatė, kad sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Šalys susitarė, kad buto vertė yra 170 000 Lt. Sutuoktinių sūnus S. A. yra pilnametis, tačiau dar mokosi. Mokykla yra dieninė. CK 3.194 str. 3 d. numato tėvų pareigą išlaikyti pilnametį vaiką kol jis mokosi vidurinėje mokykloje. Teismo manymu, tėvams analogiškai išlieka ir pareiga aprūpinti tokį vaiką būstu. S. A. gyvena su motina, todėl šios svarbios aplinkybės pagrindu atsakovei priteista 2/3 buto dalis, o ieškovui 1/3 buto dalis. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad butas buvo privatizuotas už jos lėšas yra neįrodyta, todėl teismas ją atmetė (CPK 178 str.). Abiejų šalių prašymu visas butas natūra priteistas atsakovei. Todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovui kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Buto 1/3 dalies vertė sudaro 56 667 Lt. Teismas kompensacijos dydį sumažino atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisiamas 1000 Lt vertės automobilis Misubishi Pajero, o atsakovei iš ieškovo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos. Dėl šių priežasčių iš atsakovės ieškovui priteista 45 667 Lt kompensacija (CK 3.127 str.). Atsakovė įpareigota kompensaciją sumokėti per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (CK 271 str.). Teismas atmetė atsakovės reikalavimą kompensacijos išmokėjimą atidėti dvejiems metams, nes atsakovė nepasiūlė adekvataus šios prievolės užtikrinimo. Be to, tokį ilgą laiką neatgaunant kompensacijos už bendrą turtą būtų pažeisti ieškovo interesai apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą nustatyti, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. kortelės sąskaitos sutartį Nr. 058459345 prievolė grąžinti kreditą yra asmeninė G. A. prievolė. Pagal šią sutartį atsakovei 36 mėnesių laikotarpiui yra suteiktas kredito limitas 12 000 Lt sumai. Sutartyje nėra nurodyta kokiems poreikiams yra suteiktas kredito limitas. Nenustatyta aplinkybių, kad pagal minėtą sutartį atsakovės prievolė yra asmeninė. Netgi priešingai, pati atsakovė nurodo, kad gauti pinigai pagal minėtą sutartį buvo panaudoti remontui. Iš ieškovo atsakovei priteista 132 Lt žyminio mokesčio, nes teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės (CPK 93 str.). Ieškovas už sutuoktinių turto padalinimą sumokėjo 2 820 Lt žyminio mokesčio. Ieškovo reikalavimai turėjo būti apmokami 2580 Lt žyminiu mokesčiu, taigi, ieškovas sumokėjo 240 Lt daugiau nei reikia. Tačiau už turto padalinimą permokėta žyminio mokesčio dalis negrąžinta ieškovui, nes jis privalo valstybei sumokėti 300 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino atsakovės reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė žyminio mokesčio už šį reikalavimą sumokėjimą prašė atidėti iki sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovas yra permokėjęs 240 Lt žyminio mokesčio, iš jo valstybės naudai papildomai priteista 60 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str.). Teismas atleido atsakovę nuo 3400 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi atsakovė sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, teismas ją įpareigojo sumokėti 900 Lt žyminio mokesčio.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp I. A. ir G. A. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš atsakovės ieškovui 84 500 Lt dydžio piniginę kompensaciją; atmesti atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo; tenkinti atsakovės reikalavimą nustatyti, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. Visa vartojimo kortelės sąskaitos sutartį Nr. 058459345 prievolė grąžinti kreditą yra jos asmeninė prievolė; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; bylinėjimosi išlaidas paskirstyti laikantis įstatymo reikalavimų.
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas šią išvadą padarė remdamasis tuo, jog atsakovė buvo ypač žiauriai sumušta (duomenys neskelbtini) Teismo išvada, kad atsakovę (duomenys neskelbtini). žiauriai sumušė ieškovas, buvo padaryta neatsižvelgus į visas įvykio aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Taigi, nėra pakankamai įrodymų, kad minėtu atveju atsakovę sumušė būtent ieškovas. Dėl išvardintų priežasčių ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta ir santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Dėl tos pačios priežasties, t.y. kad nebuvo įrodyta, jog dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) d. sumušimo yra kaltas ieškovas, negalėjo būti tenkintas ir prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes šios reikalavimo tenkinimas grindžiamas tais pačiais motyvais. Atsakovė neįrodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, o teismas netinkamai taikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas.
3. Teismas, dalindamas sutuoktinių turtą ir nukrypdamas nuo bendro turto lygių dalių principo, netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nurodė, kad nukrypta nuo lygių dalių principo buvo dėl to, kad sutuoktinių sūnui, nors ir pilnamečiui reikia išlaikymo, nes jis dar mokosi vidurinėje mokykloje. Ieškovas teikia išlaikymą savo sūnui, nepaisant to, kad šis yra pilnametis. Todėl šioje byloje nėra jokio pagrindo sieti paramos teikimą su esą tėvams išliekančia pareiga aprūpinti vaiką būstu. Teismas taip padalindamas turtą tik ieškovui perkėlė pareigą aprūpinti pilnametį vaiką būstu, nes ieškovo turto dalis buvo sumažinta. Tačiau ta turto dalis, kurios ieškovas negavo, atiteko ne šalių sūnui, o atsakovei, nesant jokių garantijų, kad ji pareigą aprūpinti sūnų būstu vykdys tinkamai ir savo dalimi prie to prisidės. Atsakovė turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, taigi, jos turtinė padėtis yra geresnė už ieškovo, todėl atsakovė didesne dalimi nei ieškovas gali prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo. Ieškovas jokio turto neturi, į ginčo butą investavo savo pajamas, savo darbu gerino jo būklę.
4. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą nustatyti, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. Visa vartojimo kortelės sąskaitos sutartį prievolė grąžinti kreditą yra asmeninė atsakovės prievolė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės įsipareigojimai buvo priimti šeimos poreikiams tenkinti. Apie tokio įsipareigojimo sudarymą ieškovui nebuvo žinoma, ieškovas nėra davęs tam sutikimo. Atsakovė privalo pati atsakyti už savo prisiimtus įsipareigojimus ir būtų neteisinga, kad ieškovui būtų primesta vienoda pareiga prisidėti prie atsakovės įsipareigojimų įvykdymo.
5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t.y. jos paskaičiuotos neproporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovo reikalavimas dėl turto padalijimo buvo patenkintas iš dalies. Ieškovas prašė priteisti 85 000 Lt piniginę kompensaciją (priteista 45 667 Lt) ir automobilį (1000 Lt vertės), kuris irgi buvo priteistas. Atsakovė siūlė priteisti iš jos 20 000 Lt piniginę kompensaciją už turtą ir 10 000 Lt neturtinės žalos, o teismas priteisė 45 667 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti: sumažinti ieškovui priteistą piniginę kompensaciją iki 6000 Lt, panaikinti sprendimo dalį dėl 900 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės valstybės naudai.
Šalies argumentai
1. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 2/3, o ieškovui 1/3 dalis ginčo buto. Atsakovė priešieškiniu prašė jai priteisti 9/10, o ieškovui 1/10 ginčo buto, pateikė įrodymus, kad už ginčo butą buvo mokėta tik atsakovės lėšomis. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ginčo buto privatizavimui buvo panaudotos tik atsakovės lėšos, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis mokėjo už privatizuojamą butą. Taigi, teismas nepagrįstai laikė neįrodyta aplinkybę, kad atsakovė ginčo butą privatizavo tik už asmenines lėšas ir tai galėjo turėti įtakos neteisingam teismo sprendimui dėl ieškovui priteistinos buto dalies. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad buto remontui iš AB SEB banko buvo paimtas 12 000 Lt kreditas, kurį atsakovė grąžino iš savo darbo užmokesčio. Ieškovas prie kredito grąžinimo neprisidėjo, nes ilgą laiką nuo 1994 m. niekur nedirbo. Taigi, ieškovui turi būti priteista 1/10 ginčo buto dalis, kurios vertė yra 17 000 Lt. Kadangi ieškovui yra priteistas 1000 Lt vertės automobilis, o atsakovei priteista 10 000 Lt neturtinės žalos, ieškovui mokėtinos kompensacijos suma turi būti sumažinta iki 6000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė neprotingą piniginės kompensacijos mokėjimo terminą- 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė pagal savo turtinę padėtį negalėtų sumokėti teismo priteisto dydžio kompensacijos. Todėl jeigu teismas netenkintų reikalavimo sumažinti ieškovui mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio, turėtų būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos mokėjimo termino.
3. Teismas nepagrįstai iš atsakovės valstybei priteisė 900 Lt žyminio mokesčio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žyminio mokesčio suma turi būti skaičiuojama nuo ginčo buto vertės. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Priešieškiniu atsakovė reikalavo priteisti jai didesnę buto dalį, kurios vertė 153 000 Lt (9/10 buto). Taigi, atsakovė reikalavo priteisti 68 000 Lt daugiau, nei pagal įstatymą preziumuojama atsakovės dalies vertė. Todėl žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas ne nuo viso buto vertės, bet nuo prašomos atsakovei priteisti didesnės turto dalies, t.y. nuo 68 000 Lt, o tai sudaro 2040 Lt. Kadangi atsakovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovės neturėjo būti priteista 900 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad ginčo butas buvo įgytas santuokos metu pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad tokiu būdu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jos padalinimui taikomos atitinkamos teisės normos. Atsakovė nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriam esant ginčo butas būtų padalintas jos nurodomomis dalimis. Nėra pagrindo atidėti spendimo vykdymo, nes ieškovas turi nuomotis butą ir dėl to patiria nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai dėl skundžiamo teismo sprendimo.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo kaltę. Nors ieškovas apeliaciniame skunde tokią teismo išvadą ginčija, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padaryta išvada. Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės akcentuoja (duomenys neskelbtini) įvykį, įrodinėdamas, jog šio įvykio metu jis smurto atsakovės atžvilgiu nenaudojo, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą dėl ieškovo kaltės konstatavo ne tik šio įvykio pagrindu, bet nuolatinio fizinio smurto naudojimo, kurį patvirtino byloje apklausti liudytojais S. A., J. S., pagrindu, be to, tai iš dalies patvirtina ir liudytojos I. T. parodymai (b.l. 152). Todėl esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo su ieškovo apeliacinio skundo argumentais.
Dėl neturtinės žalos.
Neturtinės žalos atlyginimas išplaukia iš CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti žalą, tame tarpe ir neturtinę, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas sutuoktinės atžvilgiu nuolat vartojo fizinį smurtą, santuoka iširo dėl nepagarbaus jo elgesio, neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt, t.y. tiek, kiek atsakovė ir prašė.
Teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog šis reikalavimas nėra įrodytas. Akivaizdu, kad bet kokie aštresni nesutarimai sukelia sutuoktiniams didesnius ar mažesnius išgyvenimus, o tais atvejais, kai šie nesutarimai sprendžiami besikartojančio fizinio smurto pagalba, tokie išgyvenimai sukelia dvasinius sukrėtimus, vieno iš sutuoktinių pažeminimą ir pan. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Tačiau kartu teisėjų kolegija mano, kad priteisdamas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 yra konstatavęs, „jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, <.....> reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose“. Iš esmės taip pat yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5 000 Lt.
Dėl turto padalinimo.
Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi šalys. Vienok teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti šioje dalyje teismo sprendimą nėra pakankamo pagrindo.
Teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo pilnamečio vaiko interesais, kaip padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra nei įstatyminio pagrindo (CK 3.123 str. 1 d.), nei pakankamai pagrįstai pateisinama teisingumo ar protingumo principais, nes tokiu atveju iš esmės vienas sutuoktinis faktiškai įgyja didesnę turto dalį kito sutuoktinio sąskaita dėl trečiojo, savarankiško civilinės teisės prasme asmens, šis asmuo nuosavybės teisės į turtą neįgyja ir net nėra aišku, kiek ilgai jis tuo turtu apskritai naudosis.
Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra kitas pagrindas, sąlygojantis nukrypimą nuo lygių turto dalių principo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės nurodoma aplinkybė, kad butas buvo privatizuotas už jos lėšas yra neįrodyta. Tačiau teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmeta, ir niekaip nevertino į bylą pateiktų 1992 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo pranešimo, 1992 m. spalio 8 d. sutarties, iš kurių matyti, kad atsakovė pusę buto kainos sumokėjo savo vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) (b.l. 50, 51-52). Apeliacinės instancijos teismui yra pateikta ir taupomosios knygelės kopija, kuri taip pat patvirtina šias aplinkybes (b.l.178). Investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002). Tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad dalis šalių buto kainos apmokėta atsakovės investiciniais čekiais, o dalis – iš santuokinių lėšų grynaisiais pinigais, atsižvelgiant į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos, pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje iš tikrųjų yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nors ir ne tais motyvais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas.
Tarp šalių nėra ginčo, kad butas atitektų atsakovei, o ieškovui ši turėtų sumokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad dalis lėšų (grynaisiais) už ginčo butą sumokėta gyvenant santuokoje ir atsakovei neįrodžius, kad dar 1992 m. pinigus už butą sumokėjo iš asmeninių lėšų (b.l. 51), nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovui priklausytų tik 1/10 buto, juo labiau, kai šalys bute pragyveno beveik 20 metų. Pirmosios instancijos sprendė, kad ieškovui turėtų atitekti 1/3 buto dalis. Kadangi bet kuriuo atveju butas priteisiamas atsakovei, konkreti idealioji buto dalis, tenkanti ieškovui, nėra itin reikšminga, šalims svarbus yra kompensacijos dydžio klausimas. Apylinkės teismas sprendė, kad 1/3 buto vertė yra 56 667 Lt (pažymėtina, kad šalys ir apeliaciniuose skunduose nekėlė klausimo, kad buto vertė būtų buvusi nustatyta neteisingai), tačiau priteisdamas ieškovui 45 667 Lt kompensaciją iš minėtos 1/3 buto vertės išskaitė atsakovei priteistinos neturtinės žalos sumą (10 000 Lt) ir 1000 Lt už automobilį. Kaip virš minėta, apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos sumą atsakovei mažina iki 5 000 Lt. Vienok, didinti atsakovui kompensaciją 5 000 Lt suma (netenkinama neturtinės žalos reikalavimo dalimi) teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo: kaip minėta, idealiosios buto dalies nustatymas nėra itin reikšmingas, be to, ir sumažinus priteistiną atsakovei neturtinę žalą, kompensacijos dydis ne itin ženkliai keistųsi idealiosios buto dalies dydžio, nustatyto skundžiamame sprendime, atžvilgiu, ieškovė ženkliai prisidėjusi prie buto išpirkimo investiciniais čekiais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovui kompensacijos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus ir jis nekeistinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti ilgesnį kompensacijos ieškovui sumokėjimo terminą, kaip to prašo atsakovė, nėra pagrindo: iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė turi dar ir kitokio nekilnojamojo turto, be to, ilgesnis kompensacijos mokėjimo terminas neproporcingai pablogintų be būsto likusio ieškovo padėtį.
Dėl 2008 m. rugpjūčio 11 d. vartojimo kortelės sąskaitos sutarties.
Teismas atmetė atsakovės reikalavimą nustatyti, kad prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, nes atsakovė tokio prievolės pobūdžio neįrodė. Taigi, tokį reikalavimą buvo pateikusi tik atsakovė, o ieškovas tokio reikalavimo apskritai nebuvo pareiškęs. Atsakovė apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies, kuria buvo sprendžiamas ir atmestas jos reikalavimas, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės paaiškinimų sprendė, kad pinigai nebuvo naudojami vien atsakovės interesais. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ši prievolė turėtų būti laikoma asmenine atsakovės prievole. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą šioje dalyje dėl reikalavimo, kurio jis pats net nebuvo pareiškęs, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pažeidžiant CPK 93 straipsnio reikalavimus. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje sprendimas keičiamas (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).
Už neturtinio pobūdžio reikalavimą - dėl santuokos nutraukimo ieškovui turėtų būti priteista 132 Lt. Vienok, konstatavus, kad santuoka nutraukiama dėl jo kaltės, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtų neteisinga priteisti šią sumą iš atsakovės.
Ieškovui priteista turto 57 667 Lt sumai. Atitinkamai nuo šios sumos jam priteistinas žyminis mokestis (3 proc.) iš atsakovės, t.y. 1 730 Lt.
Tenkintas iš dalies (5 000 Lt) atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Taigi, iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteistas 150 Lt žyminis mokestis. Tačiau ji pati yra sumokėjusi tik 100 Lt, todėl jai priklausytų tokia žyminio mokesčio dalis, o 50 Lt ieškovas turėtų sumokėti valstybei. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo žyminį mokestį atsakovei turto padalijimo dalyje, nes už turto padalijimą žyminį mokestį buvo sumokėjęs ieškovas, atsakovė antrą kartą dėl to paties turto padalijimo žyminio mokesčio mokėti neprivalėjo, ji prašė tik to paties turto padalijimo kitokiu būdu.
Įskaičius šalims jų turėtas minėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovui priteistinas 1630 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti šią dalį taip:
Priteisti iš atsakovės G. A. 1 630 Lt žyminį mokestį ieškovui I. A..
Priteisti iš ieškovo I. A. 50 Lt žyminį mokestį, 14 Lt išlaidų pirmosios instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo I. A. ir atsakovės G. A. po 4,93 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.