Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjo motina I. B. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Bylos medžiaga, pareiškėjo, liudytojos K. B., parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama I. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties akto Nr. (duomenys neskelbtini) (12 b.l.). Po I. B. mirties paveldėjimo reikalus tvarkė pareiškėjo tėvas A. A. B., kadangi gyveno sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo A. A. B. aktyvius veiksmus po sutuoktinės mirties patvirtina šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog A.A. B. perėmė visą iki tol savo sutuoktinės I. B. turėtą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), liko gyventi jiems abiems priklausančiame bute, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, remontavo butą. Pareiškėjo tėvas A. A. B. pagal 2014 m. sausio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo pareiškėjui G. B. (22-25 b.l.). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. A. B. (14 b.l.). Po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl tėvo – A. A. B. palikimo priėmimo, ir pareiškėjui buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis palikimo priėmimą (16 b.l.). Tvarkant tėvo palikimą iš VĮ Registrų centras sužinojo, kad mamos I. B. vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo G. B. Lidijos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Konstatuotina, jog A. A. B. priėmė palikimą po sutuoktinės mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei vienas iš įpėdinių, t.y. nei A. A., miręs (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjas G. B. po mamos I. B. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėjo tėvas A. A. B. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinės mirties (CK 5.13 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 8,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 b.l.), kurios priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės, pareiškėjo mamos I. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.

Priteisti iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,05 Eur (aštuonis eurus 05 ct) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.