Kauno apygardos teismo nutartis

2007-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-133-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-18
Bylos Nr.
1A-269-133-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nuteistasis
O. B.
Advokatai
Violeta Naujokienė

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-133/2007

Teisėjas Evaldas Gražys
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.8; 2.4.8.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno m apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1d., ir nuteistas 3 (trims) metams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1d. už tai, kad jis 2006-05-01 tarp 13.00 – 14.00 val., turėdamas tikslą apgaule įsigyti svetimą turtą, mobiliojo ryšio telefonu iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino mažamečiui S. I. į buto, esančio (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini) abonentą, prisistatė policijos pareigūnu ir įtikino mažametį perduoti atvykstančiam vyriškiui pinigus už jo motinos R. I. tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Taip suklaidinus mažametį S. I. , pastarasis tą dieną, apie 14.00 val. prie (duomenys neskelbtini), atvykusiam O. R. perdavė 10000 Lt., priklausiusius jo tėvui A. I. . Tuo O. B. nukentėjusiajam A. I. padarė 10000 Lt. turtinę žalą.

Šalies argumentai

N. O. B. apeliaciniu skundu neigia padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato jo parodymus, kad nuteistas ir paskirta maksimali bausmė nepagrįstai. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad, duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, save apkalbėjo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, siekdamas, tariamai pažadėjus pareigūnams, kad jis bus paleistas į laisvę, būti paleistam iš suėmimo. Tačiau, kai buvo pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, supratęs, kad pareigūnai apgaudinėja, todėl pakeitęs parodymus ir savo kaltę neigia. Skunde taip pat nurodo, kad pas jį rastos SIM kortelės abonentinis numeris nėra nustatytas, kad liudytojai I. P. nesakęs dėl nusikalstamų veikų darymo ateityje, jei būtų vėl pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis O. B. ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, tačiau jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuosekliai išanalizuotais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, įvykio aplinkybių chronologiška seka, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų viseto pagrindu, teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl O. B. nusikalstamos veikos padarymo, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus – paskambinęs mažamečiui S. I. bei prisistatęs policijos pareigūnu, įtikino jį perduoti atvykstančiam vyrui pinigus už jo motinos R. I. tariamai padarytą nusikalstamą veiką, tokiu būdu suklaidino nukentėjusįjį mažametį S. I. ir pastarasis 2006-05-01 apie 14.00 val. prie (duomenys neskelbtini), atvykusiam O. R. perdavė 10.000 Lt., priklausiusių jo tėvui A. I. .

Nuteistojo O. B. kaltę patvirtina liudytojo R. D. parodymai, kuris buvo jam vieninteliam pasakęs savo pusseserės A. G. , gyvenančios Kaune, (duomenys neskelbtini) ir jos draugo O. R. telefonų numerius, o taip pat jam buvo žinoma, kad O. B. jiems skambino. Liudytojas R. D. taip pat ir teisme patvirtino, kad O. B. prašė telefono numerio turėdamas tikslą, kad jų prašys paimti pinigus.

Liudytoja A. G. patvirtino, kad jai skambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė jos pusbrolio R. D. draugu ir prašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti kažkokį maišelį. Jai atsisakius, nes buvo užimta, vyriškis pasakė, kad paskambins jos draugui. Vakare liudytoja sužinojo, kad vyriškis skambino jos draugui O. R. , kuris sutiko nuvažiuoti paimti maišelį iš kažkokio berniuko, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pinigai ir kuriuos jis, skambinusiojo prašymu, pervedė į įvairias jo nurodytas sąskaitas.

Liudytojas O. R. teisme patvirtino, kad 2006-05-01 jam skambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė esąs jo draugės A. G. pusbrolio R. D. draugas. Pirmą kart paskambinęs klausė ar galėsiąs nuvažiuoti paimti maišelį, o paskambinęs po poros valandų prašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, jo nurodytą vietą, kur iš nepažįstamo berniuko paėmė maišelį su pinigais, kurių galėjo būti apie 10.000 Lt. ir to paties skambinusiojo prašymu pervedė skirtingas pinigų sumas į jo nurodytas sąskaitas, dalį pinigų atidavė skambinusiojo nurodytam atvažiavusiam asmeniui.

Nuteistojo kaltę patvirtina ir tai, kad telefono aparatas, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam mažamečiui S. I. , buvo rastas (duomenys neskelbtini) 13-ojo būrio, kuriame ir atlikinėjo bausmę nuteistasis O. B. , patalpoje. Taip pat nustatyta, kad į mobiliojo ryšio aparatą Siemens M-50 (IMEI (duomenys neskelbtini) (6)), kuris buvo rastas 2006-05-31 (duomenys neskelbtini)13-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje be savininko, 2006-05-01 buvo įdėta SIM kortelė - abonent. Nr. (duomenys neskelbtini) (T 1 b.l. 40), o pastaroji 2006-05-31 buvo rasta pas O. B. įdėta į MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (T1 b.l. 49), kas ir patvirtina, kad O. B. MRT (IMEI (duomenys neskelbtini) (6)) ir SIM kortele (abonent. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2006-05-01 naudojosi (T1 b.l. 40). SIM kortelės „Labas“ (abonent. Nr. (duomenys neskelbtini)) nutrinto identifikacinio numerio nenustatymas jokios įrodomosios reikšmės bylai neturi.

Nuteistojo O. B. apeliacinio skundo motyvas, kad jis ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino tik todėl, kad buvo įkalbėtas pareigūnų, pažadėjusių jį paleisti į laisvę, jei prisipažins padaręs nusikalstamą veiką, už kurią dabar yra nuteistas, yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai policijos pareigūnas E. A. ir ikiteisminio tyrimo tyrėja I. P. , kurie patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime O. B. parodymus davė laisva valia ir jokios kalbos apie padarytą nusikalstamą veiką iki pirmosios O. B. , kaip įtariamojo apklausos, nebuvo.

Nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė visiškai, nors ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus. Po nusikalstamos veikos padarymo, apklausų metu davė parodymus, pripažindamas savo padarytą nusikalstamą veiką, nuosekliai ir smulkiai apibūdindamas visas įvykio aplinkybes. Prieš baigiant ikiteisminį tyrimą ir bylą perduodant į teismą, nuteistasis savo duotus ankstesnius parodymus paneigė motyvuodamas, kad save apkalbėti buvo įtakotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad nusikalstama veika pilnai įrodyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis savo parodymus pradėjo keisti jau ikiteisminio tyrimo metu, o paskutinėje apklausoje parodymus duoti atsisakė visiškai.

Nuteistojo O. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (T 1 b.l. 158-160, b.l. 162-163), kurie pagal baudžiamojo proceso įstatymą buvo tinkamai pagarsinti byloje esantiems įrodymams patikrinti, pilnai sutapo su duomenimis, esančiais byloje.

Apeliacinio skundo motyvas dėl liudytojos I. P. parodymų atmestinas. Netikėti liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi liudytoja I. P. yra pareigūnė, jos veikla yra saistoma įstatymais, o, be to, teisme ji buvo tinkamai įspėta kaip liudytoja dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nuteistojo skundo motyvas, kad šių parodymų nėra ikiteisminio tyrimo byloje, paaiškinamas tuo, kad liudytoja ikiteisminiame tyrime nebuvo apklausinėjama, nes ji pati vykdė ikiteisminio tyrimo apklausas, o aplinkybės išdėstytos jos parodymuose teisme yra pilnai patvirtinančios nuteistojo O. B. nusikalstamą veiką, kadangi tik jo pirminių parodymų dėka ikiteisminiame tyrime buvo sužinota apie vėliau liudytojais apklaustus asmenis R. D. , A. G. , O. R. bei nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą.

Apeliacinio skundo klausimai, tokie kaip ikiteisminio tyrimo metu pateikiamų įtarimų skaičius kaltinamajam, sulaikymo aplinkybės ir laikas, atliekant ikiteisminį tyrimą, apeliacinėje instancijoje nesvarstytini, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo 12 straipsnis aiškiai apibrėžia apeliacinės instancijos kompetenciją, t.y. apeliacinė instancija nagrinėja bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir O. B. pagrįstai pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir paskyrė jam tinkamą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji yra teisėta ir pagrįsta. Teismas konstatavo, kad O. B. nusikalstamą veiką lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau įvertino tai, kad O. B. nusikaltimą padarė atlikdamas bausmę už kitas nusikalstamas veikas, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, norą atlyginti padarytą žalą teisme nepareiškė, o ikiteisminio tyrimo pareigūnei pareiškęs, kad ir toliau darys tokias nusikalstamas veikas, o taip pat nusikalto prieš pažeidžiamą visuomenės narį – mažametį, todėl paskirta maksimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar paskiriant švelnesnę bausmės rūšį. Kaip matyti iš O. B. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalto bausmės atlikimo metu, o tai rodo jo polinkį nusikalsti ir menkas socialines vertybes. Teismas įvertino ir paskyrė bausmę nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Teisėjų kolegijos nuomone, šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti O. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. O. B. paskirta maksimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta teisėtai ir pagrįstai, jos švelninti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

N. O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai: Arūnas PaštuolisRegina Majauskienė