- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-583-116-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00600-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. L.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas A. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 10 d. (viena para).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 2 d. apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) rajone, panaudojo bei grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu ir pagrobė nukentėjusiajam M. S. priklausantį turtą, o būtent: sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam M. S. į veidą reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną LG KP 500, o šiam neatidavus, grasino panaudoti fizinį smurtą ir pagrobė nukentėjusiajam M. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG KP 500, 445 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. 445 litų turtinę žalą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį taikant jam BK 38 straipsnį ir bylą nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis 2012 m. gegužės 9 d., po nuosprendžio teisme paskelbimo, susitaikė su nukentėjusiuoju M. S.. Teigia, kad nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą jis atlygino iki nuosprendžio paskelbimo, apgalvojo savo elgesį ir ateityje pažada nusikalstamų veikų nebedaryti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).
Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.
Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nebuvo pakankamai nuoširdus duodamas parodymus, nurodė ne visas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Taigi, pirmosios BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nėra.
Kaip jau minėta, antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, o trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu. Bylos duomenys, t. y. nukentėjusiojo parodymai, paties nuteistojo parodymai (151-157 b. l.) bei susitaikymo protokole nurodytos aplinkybės (165 b. l.) liudija, kad apeliantas atlygino nukentėjusiajam M. S. padarytą žalą, jie susitaikė, nukentėjusysis A. L. atleido ir jam pretenzijų dėl padarytos nusikalstamos veikos neturi. Šios aplinkybės patvirtina, kad antroji ir trečioji BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos yra.
Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu A. L. buvo neteistas, tačiau bylos duomenys (52, 59-60 b. l.) rodo, kad anksčiau apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, o teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, po skundžiamo nuosprendžio A. L. priėmimo, jam buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai.
Taigi, nesant BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų visumos, apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo svarstyti minėto straipsnio taikymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas. Tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Kolegija taip pat pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą.