- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- T-1273-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32690-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- A. U.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. U. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 10 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 8 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. kovo 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, du kartus skatintas, dirba, mokosi plytelių klojėjo specialybės. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei veiklose. Pastaruoju metu yra stebimos nuteistojo pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą ir realūs teigiami rezultatai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį iš dalies įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
A. U. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 10 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 8 d.
Anksčiau teismo tris kartus teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. U. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, du kartus skatintas, dirba, mokosi plytelių klojėjo specialybės, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, A. U. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. U. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o kitus du kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja ir nuo 2021 m. spalio 19 d. daugiau pažeidimų nėra fiksuota, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. U. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2019 m. lapkričio 26 d. išliko nepakitusi, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek A. U. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad A. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinio nusikaltimo, kurio metu, veikdamas itin žiauriai ir tyčia kankindamas, sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos sveikatą, padarymą. Taip pat svarbu paminėti, kad nuteistasis ankščiau teistas tris kartus, jam buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – laisvės apribojimai, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Be to, nuteistojo atžvilgiu 2021 m. spalio 6 d. Mažeikių rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aštuonių sukčiavimo epizodų. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Taigi, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje nepasižymėjo išskirtinai asocialiu gyvenimo būdu. Visgi, nuteistasis neretai pasirinkdavo situacijas skatinančias nusikalstamą elgesį. Jo gyvenimo būdui ir nusikalstamoms veikoms būdingas neatsakingas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, kuris nulemdavo neadekvačių sprendimų priėmimą bei agresyvaus, sadistinio smurto atsiradimą. Nuteistasis nurodo, jog dažniausiai nusikaltimus vykdė būdamas vienas, tačiau pripažįsta, jog tam tikrose situacijose pasiduodavo kitų asmenų įtakai ar provokacijoms bei jo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas, kurios turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Pažymėtina, kad nuteistasis yra ne kartą teistas už smurtą prieš kitą asmenį būnant apsvaigus nuo alkoholio. Vertinimo metu stebima, kad asmuo neneigia turėtos problemos, sieja ją su savo nusikalstamu elgesiu, tačiau būdamas laisvėje nuteistasis stokojo motyvacijos ieškoti pagalbos ir nutraukti alkoholio vartojimą. Nors, būdamas įkalinimo įstaigoje nuteistasis lankė individualias konsultacijas pas psichologus dėl problemos susijusios su alkoholio vartojimu, tačiau išlieka didelė rizika, jog nuteistasis grįžęs į ankstesnę destabilizuojančią aplinką ir susidūręs su emocinėmis bei sveikatos problemomis vėl pradės piktnaudžiauti alkoholiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad bausmės atlikimo metu buvo stebimas nuteistojo agresyvus elgesys, savitvardos praradimo epizodai, konfliktinės situacijos. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenimis asmuo 2020 metais buvo perkeltas į kitą būrį, nes turėjo bendravimo sunkumų būryje. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis patvirtina, kad praeityje turėjo sunkumų suprasti problemas ir atrasti joms tinkamus sprendimo būdus. Šiuo metu asmuo geba išklausyti ir priimti naują informaciją, kalbėdamas apie globalius dalykus sugeba mąstyti abstrakčiai. Linkęs vadovautis ne tik vidiniais resursais, bet ir išoriniais siekdamas atpažinti ir spręsti problemas. Linkęs kreiptis pagalbos, tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai aukšti. Neturi impulsų kontrolės ar savitvardos problemų, linkęs konstruktyviais spręsti konfliktus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad praeityje nepaisant deklaruojamo gailesčio ir susitaikymų su nukentėjusiomis asmens nusikalstamas elgesys nuolat pasikartodavo. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją matome, kad asmuo negebėdavo pasimokyti iš ankstesnių klaidų, nepaisant visuomenės narių gerovės ir teismo skirtų bausmių jis negebėjo kardinaliai keisti savo elgesio ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Siekdamas savo asmeninių tikslų ir naudodamas sadistišką smurtą, pažeisdavo kitų asmenų teises, ignoruodavo jiems sukeltas pasekmes (keturis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius). Svarbu pažymėti ir tai, kad po lygtinio paleidimo nuteistasis ketina grįžti pas motiną. Nors nuteistojo santykiai su šeimos nariais yra palaikantys, tačiau už smurtą prieš nukentėjusiąją, jis nuteistas jau trečią kartą. Jo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine, o laikytina dėsninga kaltinamojo ankstesnio netinkamo elgesio ir apsunkintų ryšių pasekme. Todėl yra didelė rizika, kad nuteistajam grįžus gyventi pas motina nusikalstamas smurtinis elgesys gali pasikartoti. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. U. neatliktos bausmės dalis (1 metai 8 mėnesiai 29 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Be to, nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau likus bausmės dalis yra gan didelė. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. U. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. U. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.