- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-333-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- K. J. J., Kazimiero J
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“
- Trečiasis asmuo
- J. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kazimiero J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4777-608/08 pagal ieškovo Kazimiero J. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, trečiajam asmeniui J. K. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovo K.J. J. paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentė J. K. šio dienraščio 2008-06-04 numerio rašinyje „G. P. – teismų įnamis“ paskelbė žinias, kuriose neteisingai aprašė faktus, liečiančius ieškovo asmenį. Straipsnyje buvo suformuluotos klaidingos žinios, nurodant, kad jis, kaip nukentėjusių IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ indėlininkų atstovas buvo patikėjęs šiai bendrovei nemažą pinigų sumą, bet ją atgavo ir dar pareiškė norą prisiteisti iš valstybės 50 000 Lt moralinę žalą. Tokios neteisingos žinios menkina ieškovo autoritetą, kenkia jo įvaizdžiui, sukėlė dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, gero vardo praradimą, nes susipažinę su rašiniu, IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ indėlininkai pradėjo jam skambinti, reikšti nepasitenkinimą dėl tariamai atgautų pinigų jiems nežinant, be to, paskleistos melagingos žinios prieš Seimo rinkimus užkirto jam kelią dalyvauti šiuose rinkimuose, nes tikimybė jog bus išrinktas Seimo nariu sumažėjo iki minimumo, kas praktiškai jį eliminavo iš rinkimų kompanijos ir ateityje. Nurodo, kad 2008-06-05 ir pakartotinai 2008-06-19 kreipėsi į atsakovą, prašydamas paneigti paskelbtas tikrovės neatitinkančias žinias, bet atsakovas tai daryti atsisakė. Prašė teismą pripažinti neatitinkančias tikrovės jo garbę ir orumą žeminančius teiginius dienraščio „Lietuvos rytas“ 2008-06-04 numerio J. K. rašinyje „G. P. – teismų įnamis“, išdėstytus sakiniuose: „...nukentėjusiųjų atstovo K. J....nemažą pinigų sumą, bet ją atgavo, pareiškė norą prisiteisti iš valstybės ir moralinę žalą, kurią įvertino 50 tūkstančių litų...“ – neatitinka tikrovės ir žemina K. J. garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą dienraštyje „Lietuvos rytas“ septintame puslapyje, per 14 dienų sprendimui įsiteisėjus, tokiu pačiu šriftu paskelbti, kad nurodyti teiginiai, paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ J. K. rašinyje „G. P. – teismų įnamis“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Paneigimo pavadinimą įpareigoti atsakovą spausdinti tokiu pat šriftu, kaip ir ginčijamo rašinio „G. P. – teismų įnamis“ pavadinimas; priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskleisti duomenys iš esmės atitinka tikrovę, nes ieškovas pripažino, kad jis atstovavo indėlininkus, siekiančius atgauti savo pinigines lėšas, kurias jie buvo perdavę EBSW koncernui, pripažino, kad jis buvo patikėjęs EBSW koncernui 9000 Lt, iš kurių 8000 Lt atgavo iki įmonei buvo iškelta bankroto byla 1995 metais, o likusi suma, taip pat nuostoliai, atsiradę dėl paskolinių piniginių lėšų nuvertėjimo, jam yra priteista teismo ir vykdomas šios sumos išieškojimas. Tai, kad dienraščio straipsnyje nėra nurodyta aplinkybė, jog tik dalis teismo sprendimu ieškovo naudai priteistų lėšų yra faktiškai išieškota, neiškraipo tikrovės, nepaneigia atsakovo paskleistų duomenų tikrumo, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovo paskleisto žinios yra melagingos. Teismas konstatavo, jog vienintelis atsakovo pakleistų žinių netikslumas yra tai, kad ieškovas pareiškė norą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ne iš valstybės, o iš G. P. ir darė išvadą, kad iš spaudos nereikalaujama, jog pateikti duomenys visiškai atitiktų tikrovę, svarbu, kad žurnalistas, paskleidęs žinias, elgtųsi sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovas siekia prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą ne iš valstybės, kaip nurodyta straipsnyje, o iš G. P., neiškraipo ir nekeičia straipsnyje nurodytų faktų esmės taip, kad šie faktai pažeistų ieškovo garbę ir orumą. Be to, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog tikrovei neatitinkantys duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą bei atmetė ieškovo teiginius, kad dienraščio straipsnyje duomenys apibūdina ieškovą kaip priešinga teisei ir bendražmogiškos moralės normoms besiverčiantį žmogų ir šiais paskleistais duomenimis žurnalistė siekė sumenkinti ieškovą visuomenės akyse, sudaryti skaitytojui tokią nuomonę, kad ieškovas pinigus atgavo neteisėtai ir dar siekia iš valstybės prisiteisti moralinės žalos atlyginimą. Teismas darė išvadą, kad bylos medžiaga patvirtina, jog faktas, kad ieškovas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju ir priteisimo iš G. P. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pilnai atitinka tikrovę, o ieškovo argumentus paneigia straipsnio turinys, kuriame duomenys apie ieškovą pateikti korektiškai, glaustai ir aiškiai, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodyta, jog ieškovas savo lėšas atgavo neteisėtai, ar neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Priešingai, straipsnyje nėra pateiktas žurnalisto nurodytų faktų apie ieškovą vertinimas. Teismas nurodė, kad K. J. neįrodė, jog atsakovo darbuotoja žurnalistė J. K. sąmoningai siekė paskelbti duomenis neatitinkančius tikrovės ir tokiais duomenimis siekė sudaryti neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą ar jį pažeminti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinyje, teisminiuose ginčuose, replikose išsakytų faktinių aplinkybių, klausė tik atsakovo ir trečiojo asmens pasisakymų, neužtikrino teismo posėdžių salėje tinkamo apšvietimo, liudytojų ir ieškovo pasisakymai nepilnai atsispindėti teismo protokole, liudytojams nebuvo leista pasinaudoti LR Aukščiausiojo teismo nutartimi, užrašais tuo pažeidžiant CPK 192-193 straipsniuose nustatytas jų teises, kas įrodo, jog teismas buvo šališkas. Ieškovas nurodo, kad savo pinigus pagal paskolos sutartį Nr. 152906 buvo patikėjęs IAB „Investinė Kauno holdingo kompanija“, o ne EBSW koncernui, kaip teigiama ginčijamame teismo sprendime. Apeliantas nurodo, kad pagal paskolos sutartį Nr. 152906 yra gavęs tik 28 Lt, kurie buvo užskaityti administratoriaus UAB „Valeksa“, o priteistos sumos pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą nėra išieškotos, todėl mano, kad įvardinti teiginiai dėl lėšų atgavimo yra klaidingi ir iškreipti tyčia. Nurodo, kad jis teismo prašė priteisti jam neturtinę žalą iš G. P., o ne iš valstybės. Šie faktai atsakovo ir pirmosios instancijos teismo buvo iškraipyti. Teismas, priimdamas sprendimą, nepakankamai argumentuotai įvertino atsakovo teisės pažeidimus, paskleistos informacijos netikslumą, jos nutylėjimą, sąmoningą iškraipymą. Teigia, jog straipsnio autorės jis nebuvo išklausytas, todėl atsakovo atžvilgiu turėjo būti taikoma atsakomybė pagal VIĮ 51,53 str., CK 2.24 str. nuostatas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2009-01-21 nutartimi atmetė ieškovo bei liudytojo V.K. V. pastabas dėl teismo posėdžio protokolo ir tai prieštarauja CPK 170 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes ieškovas turėjo teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis byloje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino ieškovo pasisakymų teisminių ginčų metu ir išsakytų replikų, nes jie neatsispindėti 2008-12-11 dienos teismo protokole, todėl mano, kad egzistuoja absoliutus ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byloje nėra didesnės dalies teismo posėdžio protokolo (CPK 329 str. 2 d. 5 p.). Kadangi į 2008-12-11 teismo posėdžio protokolą buvo įrašyti ne visi liudytojų parodymai, turintys esminės reikšmės bylos baigčiai, nebuvo pakankamai ištirti rašytiniai įrodymai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme būtina naujai tirti įrodymus, pakartotinai iškviesti ir apklausti liudytojus V.K. V., V. S.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ieškovas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neįsigilino į ginčo esmę, formaliai aiškino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymus.
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad viešojoje erdvėje IAB „Investicinė Kauno Holdingo Kompanija“ laikoma „EBSW koncerno“ dalimi, be to, ir ginčijamame straipsnyje minimi IKHK indėlininkai, todėl teigti jog dėl to sprendimas yra neteisėtas, nėra pagrindo. Mano, jog ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad teismo protokolas buvo rašomas netinkamai, nes teismo posėdžio metu salėje nebuvo tinkamo apšvietimo. Nurodo, kad šviesa salėje buvo dingusi kurį laiką, todėl ją įjungus ieškovas turėjo teisę pakartoti savo teiginius, be to, esant netinkamam apšvietimui ieškovas turėjo teisę prašyti teismo padaryti pertrauką ar atidėti posėdį kitai dienai, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teigia, kad liudytojai buvo apklausti tinkamai, be to, įvertintina, kad dalis jų negalėjo detaliai paaiškinti su byla susijusių aplinkybių, kita dalis bandė skaityti teismų nutartis, kurios yra byloje. Mano, kad teiginiai dėl teisėjos šališkumo nepagrįsti, be to, CPK 66 – 66 straipsniai numato pagrindus, kuriems esant ieškovas galėjo prašyti nušalinti teisėją, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad EBSW koncernui (ir IAB „Investicinei Kauno Holdingo kompanijai“) buvo patikėjęs 2 indėlius, vieną iš jų atgavo pilnai, kitas ieškovui priteistas teismo sprendimu ir šiuo metu yra išieškomas. Mano, kad dienraščio straipsnyje išdėstyta informacija, jog ieškovas savo indėlį atgavo, atitinka tikrovę, todėl negali žeminti jo garbės ir orumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 4, 19 straipsniuose nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti kitų asmenų teises. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta, jeigu tai nepažeidžia kito asmens teisių. Tuo atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 2.24 straipsnio 5 dalį, visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Pagal minėto straipsnio nuostatas garbė ir orumas yra ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, todėl nagrinėjant K.J. J. ieškinį teismas privalo nustatyti ar ieškovo nurodyti teiginiai yra žeminančio pobūdžio, ar yra faktų visuma, leidžianti taikyti CK 2.24 straipsnyje numatytus garbės ir orumo gynimo būdus (paneigti duomenis, atlyginti žalą). Byloje nustatyta, kad UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ J. K. 2008-06-04 straipsnyje „G. P. - teismų įnamis“ buvo pateikta informacija apie vykstantį G. P. teismo posėdį. Šiame straipsnyje nurodoma, kad posėdis prasidėjo Investicinės Kauno holdingo kompanijos (IKHK) buvusio nukentėjusiųjų atstovo K. J. prašymu pripažinti jį proceso šalimi. Straipsnyje teigiama, kad „vilnietis, kuris taip pat buvo patikėjęs investicinei bendrovei nemažą pinigų sumą, bet ją atgavo, pareiškė norą prisiteisti iš valstybės ir moralinę žalą, kurią įvertino 50 tūkstančių litų“. J. J. nurodo, kad .. nukentėjusiųjų atstovo K. J.... nemažą pinigų sumą, bet ją atgavo, pareiškė norą prisiteisti iš valstybės ir moralinę žalą, kurią įvertino 50 tūkstančių litų“... neatitinka tikrovės žemina jo garbę ir orumą. Bylos šalys neneigia, kad straipsnyje minimas asmuo yra ieškovas. Iš byloje esančių dokumentų, tame tarpe ir K.J. J. 2008-05-25 ieškinio Kauno apygardos teismui (b.l. 56-59) matyti, kad K. J. buvo Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkas, o vėliau bylose atstovavo dalies indėlininkų interesus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtai bendrovei K. J. buvo suteikęs kelias paskolas ir dalis indėlio jam buvo grąžinta, o pagal paskolos sutartį Nr. 152906 ieškovui buvo grąžinti 28 Lt, įmonei iškėlus bankroto bylą. Šias aplinkybes 2008-12-11 teismo posėdyje nurodė ir pats ieškovas (b.l. 116-117). Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-20 sprendimo Nr. 2-1794-658/2007 matyti, kad įmonei 1995-07-21 nutartimi iškėlus bankroto bylą, buvo patvirtintas K.J. J. 3981 Lt finansinis reikalavimas įmonei. Išregistravus bankrutavusią įmonę iš įmonių registro K.J. J. pareiškė ieškinį buvusiems IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ valdybos pirmininkui V. K. ir bendrovės direktorei J. B. dėl žalos atlyginimo negrąžinus indėlio bei lėšoms dėl infliacijos dalinai nuvertėjus. Iš 2007-09-20 sprendimo Nr. 2-1794-658/2007 matyti, kad iš minėtų asmenų solidariai ieškovui yra priteistas 6 465,01 Lt žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2001-07-01 iki sprendimo įvykdymo. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdomas ir apelianto teigimu jo naudai išieškota 2595,27 Lt (b.l. 64, 170-175). Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje nurodyti faktai, kad ieškovas yra buvęs nukentėjusiųjų atstovas bei yra atgavęs nemažą pinigų sumą, yra pagrįsti. Nors ieškovas nurodo, kad straipsnyje keliamas klausimas kur dingo 24 milijonai litų ir nutylėjimas apie jam grąžintų lėšų sumas, žeidžia jo garbę ir orumą, sugretina jį su G. P., vertintini kritiškai, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-667/2006). Nors ieškovas nurodo, kad straipsnyje autorė privalėjo paaiškinti apie jo teisėtu būdu atgautą pinigų dalį, informuoti indėlininkus apie galimybę atgauti lėšas iš nusikaltimą padariusių asmenų, tačiau iš straipsnio matyti, kad skaitytojui buvo pateikiama informacija tik apie baudžiamosios bylos eigą, o ne konsultacija teisiniais klausimais. Be to, straipsnyje nėra konstatuojama, kad K.J. J. neteisėtai atgavo lėšas, bet nurodoma, jog jis eilę metų aktyviai gynė indėlininkų interesus, todėl teigti jog nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, nėra pagrindo. Atsakovas pripažįsta, kad straipsnyje neteisingai nurodoma, jog nagrinėjamoje baudžiamoje byloje K.J. J. prašė priteisti neturtinę žalą iš valstybės. Iš byloje esančio trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį matyti, kad prašydamas priteisti neturtinę žalą ieškovas teismo posėdyje neakcentavo, jog ši žala yra prašoma priteisti iš G. P., o iš kalbos galima buvo susidaryti nuomonę, kad žalą turėtų atlyginti valstybė (b.l. 27-28). Iš byloje esančio ieškinio matyti, kad dėl neteisėtos bendrovės veiklos ieškovas kaltina ir valstybės institucijas – LR Vyriausybę, prokuratūrą, Lietuvos banką, mokesčių inspekciją, kurie K.J. J. teigimu į neteisėtus bendrovės veiksmus žiūrėjo „aplaidžiai, neatliko savo pareigų, savo veiksmais ir neveikimu daleido tokią nusikalstamą veiką, kuria išradingai pasinaudojo kaltinamasis G. P., kaip šios veikos organizatorius“ (b.l.56-59). Nors šiuo ieškiniu K.J. J. prašė neturtinę žalą priteisti iš G. P., tačiau įrodymų, kad visas ieškinys buvo pagarsintas ir posėdžio metu buvo aiškiai suformuluotas K.J. J. reikalavimas, teismui nepateikta, o paminėti ieškinio teiginiai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo įsitikinimu dėl žalos atsiradimo yra ir valstybės institucijų kaltė. Kolegija konstatuoja, kad straipsnyje esantis netikslumas nėra žeminančio pobūdžio, o teigti, jog ši žinia yra paskleista tyčia, nėra pagrindo. Duomenų, kad straipsnyje pateikta informacija sumenkino gerą ieškovo vardą, užkirto kelią jam dalyvauti rinkimuose, jokiais įrodymais nepagrįsta, todėl įvertinus, jog iš spaudos nereikalaujama visiško tikslumo ir kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę, bet reikalaujant, kad žurnalistas, paskleidęs žinias, elgtųsi sąžiningai, o ieškovui neįrodžius, jog straipsnyje dalis pateiktų duomenų iš dalies neatitinka tikrovės ir yra paskleisti tyčia, siekiant jį pažeminti, tenkinti ieškinį pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo (CPK 178 str.).
Aplinkybė, kad sprendime vietoj IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ nurodoma „EBSW koncernas“ nesudaro pakankamo pagrindo naikinti pagrįstą sprendimą.
Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, tačiau įrodymų, dėl jos šališkumo nepateikta, o duomenų, kad ieškovas naudojosi įstatymo suteikta teise reikšti nušalinimą teisėjai ar kitiems proceso dalyviams, byloje nėra, todėl šie teiginiai atmestini (CPK 64-68 str. str.).
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 169 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo posėdžio ar atskirame posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskirojo procesinio veiksmo atlikimo momentai. Be to, dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai (CPK 170 str.4d.). Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, kad juose yra užfiksuoti šalių pasisakymai bei liudytojų L. P., K. V. ir V. S. paaiškinimai nagrinėjamu klausimu. Kadangi posėdžio protokolas nebuvo stenografuojamas, todėl reikalauti, jog protokole būtų užfiksuoti šalių, jų atstovų ar liudytojų pasisakymai pažodžiui bei konstatuoti, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo ir tai yra vada naikinti sprendimą, nėra pagrindo. Ieškovas teismui nurodė savo paskolos dydį, teikė teismui dokumentus (nutartis), todėl apelianto teiginiai, kad teismas neleido liudytojams naudotis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-25 nutartimi, siekiant pagarsinti ieškovo paskolos dydį ir pasinaudoti užrašais apie jo paskolą, nėra esminis procesinių teisės normų pažeidimas, dėl kurio būtų neteisingai išspręsta byla, nes K. J. yra geriau nei liudytojams, kurie nėra šeimos nariai, žinoma apie suteiktas paskolas ir jų dydį ieškovui. Kadangi liudytojai nėra byloje dalyvaujantys asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jų pastabas dėl protokolo, nes teisės pareikšti pastabas dėl protokolo įstatymas jiems nenumato (CPK 37 str. 2 d., 171 str.). Nagrinėjant pastabas dėl protokolo, jį rašiusios teismo posėdžių sekretorės dalyvavimas įstatymo nenumatytas, o atsakovo, trečiojo asmens neatvykimas į posėdį, nėra privalomas. Ar pateiktos pastabos yra teisingos, sprendžia bylą nagrinėjęs teisėjas (CPK 172 str. 2 d.).
CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys yra apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Iš bylos dokumentų matyti, kad už ieškinį ir už apeliacinį skundą K. J. yra sumokėjęs po 216 Lt žyminio mokesčio (b.l. 14, 17, 169). Minėto dydžio žyminis mokestis apmokėtas teisingai, nes byloje ieškovas yra pareiškęs du reikalavimus, kurių vienas - reikalavimas dėl neatitinkančių tikrovės ir jo garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo, turi būti apmokėtas 100 Lt žyminio mokesčio suma, šią sumą indeksavus, t.y. 126 Lt, o dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra mokėtina procentinė mokesčio dalis nuo prašomos priteisti sumos, kas pagal ieškovo reikalaujamą priteisti iš atsakovo žalos sumą sudaro 90 Lt. Todėl bendra žyminio mokesčio suma, mokėtina ieškinio padavimo metu, buvo 216 Lt (3 000 x 3 proc. + 100 x 1.26; CPK 80 str.1 d. 2 p., 82 str., 85 str.1 d. 8 p.). Už apeliacinį skundą žyminio mokesčio suma šioje byloje yra tokio paties dydžio, koks mokėtinas paduodant ieškinį, todėl ieškovo abejonės dėl 2008-07-25 nutartimi nustatyto žyminio mokesčio dydžio paduodant ieškinį, yra nepagrįstos (b.l. 14-15; CPK 80 str. 4 d.).
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.