Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. U. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. VIA_SP10E-537 (toliau – ir 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-8096 (toliau – ir 2023 m. liepos 19 d. sprendimas) ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo A. U. 2023 m. gegužės 9 d. prašymo „Dėl privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo dalimis“ (ne) patenkinimo VSDFV Vilniaus skyriui, nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, jog 2022 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. KA_SP1E-1673 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“ buvo nurodytos sąlygos, kad jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas nesumoka einamųjų socialinio draudimo įmokų, nevykdo priimtame sprendime nustatytų sąlygų arba reorganizuojamas, Fondo valdybos teritorinis skyrius per mėnesį panaikina sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ir priima sprendimą priverstine tvarka iš jo išieškoti likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis ir, kad vadovaujantis Taisyklių 65 punkto nuostatomis draudėjas, pažeidęs įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau, kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos. Taigi, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiko pažeidimo pasekmės pareiškėjui buvo žinomos.

Nurodo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 9 d. gavo pareiškėjo, vykdančio individualią veiklą, prašymą dėl 3 069,31 Eur VSD ir 1 407,61 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, priskaičiuotų nuo 2022 m. deklaruotų pajamų, įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Išnagrinėjus prašymą buvo nustatyta, kad įsiskolinimo sumokėjimas negali būti atidėtas, nes 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas buvo netekęs galios ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo priėmęs sprendimą Nr. VRE_SP2-78081 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad draudėjas pažeidęs įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią nesumokėtą įmokų dalį priėmimo dienos. Ši nuostata buvo įtvirtinta Taisyklių 68 punkte ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. KA_SP1E-1673 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“.

Tvirtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančių Valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-461 „Dėl Valstybės socialinių fondų biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės 1) 69 punktą, nuo sprendimo dėl socialinio draudimo įsiskolinimo sumokėjimo pripažinimo netekusiu galios jau yra praėję vieneri metai, todėl pareiškėjas turi teisę Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikti naują prašymą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atitinkantį galiojančių Taisyklių 62.2.1 papunktyje nustatytus reikalavimus.

Pažymi, jog Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucijos, kurios atlikdamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas turi vadovautis galiojančiais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Fondo valdybos Vilniaus skyrius tinkamai pritaikė ginčui aktualias tuo metu galiojančias Taisyklių nuostatas.

Fondo valdybos nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas ginčijamą 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą, įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir įvertino visas sąlygas, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Kadangi pareiškėjas 2022 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. KA_SP1E-1673 nustatytu grafiku sumokėjo tik vieną įmoką, o toliau nevykdė sprendime nustatytų sąlygų ir nemokėjo įmokų nei 2022 m. liepos 25 d., nei 2022 m. rugpjūčio 25 d., todėl sprendimas ir neteko galios. Faktas, kad minėtas sprendimas neteko galios, o Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-78081 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir buvo pagrindas neatidėti pareiškėjo įsiskolinimo sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo bei VSDFV 2023 m. liepos 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. gegužės 15 d. pateiktą prašymą Nr. GSE-14437, 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. KA_SP1E-1673 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“ atidėjo A. U., vykdančio individualią veiklą, 1 498,39 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą. Pagal sprendimu patvirtintą grafiką, pareiškėjas įmokas turėjo pradėti mokėti nuo 2022 m. birželio 25 d. ir baigti 2023 m. gegužės 25 d., kas mėnesį mokant po 124,87 Eur.

Nustatyta, jog A. U. nevykdė 2022 m. gegužės 15 d. sprendime nustatytų sąlygų, nesumokėjo 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. įmokų pagal 2022 m. gegužės 15 d. sprendime nustatytą grafiką, todėl minėtas sprendimas 2022 m. rugsėjo 14 d. neteko galios. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-78081 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą kredito įstaigoms pateikė mokėjimo nurodymą.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 9 d. gavo pareiškėjo, vykdančio individualią veiklą, prašymą Nr. GSE-13057 dėl 3 069,31 Eur VSD ir 1 407,61 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, priskaičiuotų nuo 2022 m. deklaruotų pajamų, įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo.

Nustatyta, jog išnagrinėjęs prašymą Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 23 d. sprendime nurodė, kad įsiskolinimo sumokėjimas negali būti atidėtas, nes Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-78081 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, dėl ko 2022 m. gegužės 15 d. sprendimas neteko galios, o draudėjas pažeidęs įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią nesumokėtą įmokų dalį priėmimo dienos.

Nesutikdamas su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. VIA_SP10E-537 „Dėl A. U., vykdančio individualią veiklą, įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“, pareiškėjas apskundė jį Fondo valdybai, kuri 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-8096 skundo netenkino.

Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamais VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ir VSDFV 2023 m. liepos 19 d. sprendimu, kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Draudėjui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (2023 m. liepos 14 d. neteko galios) 58 punktas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos gali atidėti savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėjimą iki vienų metų nuo sprendimo atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą priėmimo dienos. Sprendime dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nurodoma, kad sprendimas netenka galios, jei draudėjas pažeidžia atidėto įsiskolinimo mokėjimo grafiką, laiku nesumoka socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį.

Remiantis Taisyklių 65 punktu, jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas pažeidžia socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką ar laiku nesumoka socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą po 30 kalendorinių dienų nuo sprendime nustatytų sąlygų pažeidimo dienos netenka galios ir pradedamas likusios įsiskolinimo sumos kartu su palūkanomis išieškojimas iš draudėjo priverstine tvarka.

Pagal Taisyklių 68 punktą naujas sprendimas dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog susipažinus su atsakovo priimtu 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu, nebuvo aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis, buvo atsisakyta patenkinti jo prašymą dėl priskaičiuotų mokesčių sumokėjimo dalimis, t. y. konkrečiai nenurodyta, kokiu teisiniu reguliavimu remiantis atsakovas sprendė, kad pareiškėjas pažeidęs įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią nesumokėtą įmokų dalį priėmimo dienos.

Bylos medžiaga patvirtina, jog 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. KA_SP1E-1673 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“ VSDFV Vilniaus skyrius atidėjo pareiškėjo 1 498,39 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą. Atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas turėjo būti sumokėtas iki 2023 m. gegužės 25 d., mokant nuo 2022 m. birželio 25 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. po 124,87 Eur (paskutinį mėn. - 124,82 Eur). Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė 2022 m. gegužės 27 d. sprendime nustatytų sąlygų, nesumokėjo 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-78081 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą kredito įstaigoms pateikė mokėjimo nurodymą.

Šiuo aspektu aktualu pabrėžti, jog pareiškėjui jau VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas, draudėjas nesumoka einamųjų socialinio draudimo įmokų, nevykdo priimtame sprendime nustatytų sąlygų arba reorganizuojamas, Fondo valdybos teritorinis skyrius per mėnesį panaikina sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ir priima sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimą sumą kartu su palūkanomis. Taip pat nurodyta, jog vadovaujantis Taisyklių 65 punkto nuostatomis, draudėjas pažeidęs įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priverstine tvarka ieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos. Iš to išplaukia, jog pareiškėjui jau iš 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo turinio turėjo būti aiškios ir suprantamos socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiko pažeidimo pasekmės.

Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriui pateiktas 2023 m. gegužės 9 d. prašymas dėl socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, priskaičiuotų nuo 2022 metus deklaruotų pajamų, įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, buvo netenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip matyti, VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendime pareiškėjui buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pareiškėjo prašomo įsiskolinimo (3 069,31 Eur VSD ir 1 407,61 Eur PSD įmokos) mokėjimas yra neatidedamas dėl to, kad pareiškėjas pažeidė Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo sąlygas, todėl minėtas sprendimas 2022 m. rugsėjo 14 d. neteko galios. Taip pat VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendime yra nurodyta, jog draudėjas, pažeidęs įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią nesumokėtą įmokų dalį priėmimo dienos.

Nors pareiškėjas skunde tvirtina, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pastarajam išaiškinimui, t. y. <...> draudėjas, pažeidęs įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią nesumokėtą įmokų dalį priėmimo dienos <..>, nėra pateiktas konkretus teisinis pagrindas, tačiau teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka.

LVAT savo suformuotoje praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kai tikrinamas viešojo administravimo subjekto sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus; tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 10 straipsnio 5-6 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-733-552/2016).

Šiuo aspektu teismas pabrėžia, kad konkrečios teisės normos nenurodymas ginčo sprendime dar nereiškia, kad toks sprendimas visais atvejais privalo būti panaikintas vien tik dėl minėtos priežasties. Nors konkrečių teisės normų nenurodymu yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai (minėta VAĮ 10 str. 5-6 d.), tačiau ne visų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas leidžia sprendimą panaikinti. Aptariamas trūkumas atitinkamais atvejais gali būti laikomas tik procedūriniu. Savo ruožtu, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138)). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma.

Teismas, atsižvelgęs į LVAT suformuotą praktiką, vertina, kad nors pareiškėjui 2023 m. gegužės 23 d. sprendime ir nebuvo nurodyta, konkreti teisės norma, t. y. Taisyklių 68 punktas, tačiau pačiame sprendime jo priėmimo teisinis pagrindas buvo nurodytas, kadangi minėta teisės norma buvo pacituota, nurodant, kad <..> draudėjas, pažeidęs įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią nesumokėtą įmokų dalį priėmimo dienos <..>. Taigi, vertintina, kad 2023 m. gegužės 23 d. sprendime Taisyklių 68 punktas expressis verbis nebuvo nurodytas, tačiau konkrečios teisės normos nenurodymas nėra svarbus, kai atitinkamomis aplinkybėmis, susijusiomis su tam tikros teisės normos taikymu, yra grindžiamas pats sprendimas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2009).

Taigi aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamame 2023 m. gegužės 23 d. sprendime nenurodyta viena iš normų (Taisyklių 68 punktas), kuria vadovaujantis pareiškėjas, pažeidęs įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, kitą kartą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią nesumokėtą įmokų dalį priėmimo dienos, šiuo konkrečiu atveju laikytina neesminiu 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo trūkumu, nes jo turinys iš esmės yra suprantamas, o priėmimo motyvai aiškūs.

Atitinkamai teismas vertina, jog ir VSDFV 2023 m. liepos 19 d. sprendimas, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2023 m. gegužės 23 d. skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog jo nuomone, VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nėra proporcingos. Nurodo, jog jis nevengia mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo, tačiau dėl susiklosčiusios individualios situacijos, neturi galimybės visų priskaičiuotų mokestinių prievolių įvykdyti vienu metu.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, pažymi, jog pareiškėjas 2022 m. gegužės 27 d. sprendime nustatytu grafiku sumokėjo tik vieną įmoką, o toliau nevykdė sprendime nustatytų sąlygų, ir nemokėjo įmokų nei 2022 m. liepos 25 d. nei 2022 m. rugpjūčio 25 d., todėl sprendimas 2022 m. rugsėjo 14 d. neteko galios, o pareiškėjui dėl tokio elgesio kilo neigiamos pasekmės, t. y. netenkintas 2023 m. gegužės 9 d. prašymas dėl socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kadangi toks prašymas gali būti pateiktas tik po vienerių metų (Taisyklių 68 punktas). Nustačius, jog jau anksčiau yra padarytas imperatyvių normų pažeidimas, VSDFV Vilniaus skyrius negalėjo priimti kitokio sprendimo, kadangi tokiu būdu būtų pats pažeidęs Taisyklių nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodė VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime, pagal galiojančių Taisyklių 1 69 punktą, nuo sprendimo dėl socialinio draudimo įsiskolinimo sumokėjimo pripažinimo netekusiu galios jau yra praėję vieneri metai, todėl pareiškėjas turi teisę Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikti naują prašymą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atitinkantį galiojančių Taisyklių 62.2.1 papunktyje nustatytus reikalavimus.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. VIA_SP10E-537 bei VSDFV 2023 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-8096 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą).

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.