Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties, kuria A. K., kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. sausio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad su A. S., E. B., L. P., V. S., A. M. laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011-07-21 dalyvavo R. S. (R. S.) organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei sistemingai jas platino.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 14 d. nutarimu A. K. pripažintas įtriamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2011 m. liepos 21 d. sulaikytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. sausio 21 d. Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą bei įstatymo sankcijose numatytas griežtas laisvės atėmimo bausmes bei kitas aplinkybes padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gynėjo manymu, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant BPK nuostatas bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nesilaikant teismų praktikos skiriant bei pratęsiant suėmimą. Gynėjas nurodo, kad suėmimo terminas A. K. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu nepagrįstai sureikšminus tai, kad jis kaltinamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, neatsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes.

Skunde teigiama, kad A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, t.y. saistomas tvirtų socialinių ryšių, ankščiau nėra teistas, neturi ryšių užsienyje, jis niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apie paskelbtą paiešką nieko nežinojo – jam nebuvo pranešta.

Gynėjas pažymi, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t.y. suimtajam A. K. paskyrus namų areštą ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai, negu teigiama skunde, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra E. B. apklausos protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, A. K. asmens kratos protokolu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinius bei ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolais bei kita bylos medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami ir byloje esantys įrodymai. Šie klausimai bus sprendžiami tik teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

Vilniaus apygardos teismas A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t.y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Priešingai, negu teigiama skunde, jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

A. K. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šį manymą patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys apie tai, kad buvo paskelbta A. K. paieška, sulaikomas jis aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, iki sulaikymo nedirbo.

Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje sujungta 15 ikiteisminių tyrimų, įtarimai pareikšti virš 40 asmenų, todėl ši byla laikytina sudėtinga ir didelės apimties. Taip pat pažymėtina, jog A. K. taikant kardomąją priemonę – suėmimą, nuolat buvo atliekami tyrimo veiksmai. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės, 2013-01-03 baudžiamoji byla gauta Vilniaus apygardos teisme, 2013-01-28 – perduota teisminiam nagrinėjimui. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Gynėjo skunde išdėstyti argumentai, jog A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, t.y. saistomas tvirtų socialinių ryšių ir nėra teistas, negali būti vertinamo kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešąjam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti.

Atsakant į skundo argumentą dėl kardomosios priemonės – užstato skyrimo, pažymėtina, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimą gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).

Priešingai, negu teigiama skunde, taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą A. K., nebuvo pažeistos nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatos.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.