Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. (I. Š.) apeliacinį skundą dėl Visagino rajono apylinkės teismo 2016-06-02 nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. paskiriant 20 MGL (760 Eur) dydžio baudą, bei pagal BK 183 str. 1 d. jam paskiriant 40 MGL (1520 Eur) dydžio baudą; Šios bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. subendrintos apėmimo būdu ir I. Š. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (1520 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiųjų V. B. (V. B.), V. Č. (V. Č.) ir A. Z. (A. Z.) civiliniai ieškiniai atmesti, ir iš I. Š. konfiskuota 1390,17 Eur į valstybės pajamas.

Be to, šiuo teismo nuosprendžiu I. Š. (epizode dėl V. B.) išteisintas iš kaltinimo pagal BK 183 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o baudžiamoji byla dalyje (epizode dėl A. Z.) I. Š. nutraukta, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoju ir turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 12KĮ-040(5.4) paskirtu atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų atlikimą šioje bendrovėje, užimamų pareigų pagrindu turėdamas įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, siekdamas turtinės naudos, 2013 m. kovo mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. G., nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, išrašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-22 kasos išlaidų orderį Nr. 024, patvirtinantį komandiruotės išlaidoms skirtų pinigų - 4800 Lt – išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui N. Č., dokumento skiltyje „gavau“ įrašė pinigų sumą „keturi tūkstančiai aštuoni šimtai LT 00 ct“ ir davęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašyti grafoje „gavėjo parašas“ už N. Č., taip patvirtinus šiame dokumente nurodytos pinigų sumos išmokėjimą N. Č., ir nurodytos sumos N. Č. neišmokėjęs, bei šį suklastotą kasos išlaidų orderį pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. G., kuri jį įtraukė į bendrovės apskaitą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą bei jį panaudojo, ir pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 1390,18 Eur (4800 Lt).

Be to, I. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 183 str. 1 d., tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoju ir turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.12KĮ-040 (5.4), paskirtu atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų atlikimą šioje bendrovėje, užimamų pareigų pagrindu turėdamas įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, siekdamas turtinės naudos, 2013 m. vasario mėn., Visagino mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2013 m. vasario 21 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 016 įformindamas tariamą dienpinigių išmokėjimą bendrovės darbuotojui V. B., pateikdamas kasos išlaidų orderį pastarajam pasirašyti dėl tariamo pinigų gavimo ir tokiu būdu iš bendrovės kasos nurašydamas pinigines lėšas, tačiau pinigų V. B. neišmokėdamas, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – 6415 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų, o būtent: UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2013 m. vasario 21 d. kasos išlaidų orderiu Nr.016 įformino tariamą 6415 Lt dienpinigių išmokėjimą V. B. 2013 m. vasario 21 d., tačiau pinigų neišmokėjo, tokiu būdu pasisavino jam patikėta ir jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 6415 Lt (1857,91 Eurų).

Be to, prieš I. Š. dalyje dėl A. Z. pareiškimo baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 8 p., kadangi yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013-03-15 nutarimas, kuriuo netenkintas A. Z. pareiškimas dėl neva neišmokėtų dienpinigių ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., ginčija savo kaltę bei įrodymų vertinimą, teigia apie jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvimą, kas, apelianto manymu, rodo skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl jo nuteisimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei sąlygoja išteisinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo sprendime pateiktą įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir atlikęs gana paviršutinišką byloje surinktų įrodymų analizę ir juose esančių neatitikimų vertinimą, esminę išvadą padarė teisingą – pagrįstai ir teisėtai apeliantą I. Š. pripažino kaltu dėl jo ginčijamų nusikalstamų veikų.

Apeliantas skunde iš esmės ginčija apylinkės teismo konstatuotus faktus, tvirtina, jog inkriminuotų BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau šie jo argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir subjektyviu apelianto interpretuojamos jų visumos vertinimu. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes dėl kasos išlaidų orderio surašymo ir pinigų N. Č. išmokėjimo aplinkybių, bet tokie jo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka apelianto I. Š. kaltei pagrįsti, o apelianto teiginiai to nepaneigia. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Nuteistajam inkriminuota jo ginčijama BK 183 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o BK 300 str. 1 d. – tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už kasos išlaidų orderio suklastojimą, jame įrašant pinigų gavimo sumą, duodant nenustatytam asmeniui pasirašyti už N. Č., tačiau dokumente nurodytos pinigų sumos jam neišmokant; bei šio suklastoto dokumento panaudojimą, o taip pat taip pat – jam patikėtų ir jo žinioje buvusių minėtame dokumente nurodytų svetimų piniginių lėšų – 1390,18 Eurų (4800 Lt) sumos, pasisavinimą

Byloje esantys duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad nuteistasis kaltinime nurodytame kasos išlaidų orderyje dokumento skiltyje „gavau“ įrašė pinigų sumą „keturi tūkstančiai aštuoni šimtai LT 00 ct“. Tačiau apeliantas nemano, kad toks jo veiksmas yra nusikalstamas, nes minėtame dokumente pasirašė ir kasos išlaidų orderyje nurodytą pinigų sumą gavo pats N. Č., tik galimai būdamas neblaivus, arba už jį galėjo pasirašyti kartu atvykęs koks kitas asmuo. Tačiau tokių apelianto teiginių nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys ir priešingai – juos paneigia nukentėjusiojo N. Č. parodymai bei specialisto išvada.

Apeliantas kritikuoja nukentėjusiojo N. Č. parodymus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, jais rėmėsi pagrįstai, nes šis nukentėjusysis davė nuoseklius, esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Taip pat byloje nenustatyti jokie pagrindai, dėl kurių nukentėjusysis N. Č. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantą, tokių duomenų nenurodė bei nepateikė ir pats apeliantas.

Nukentėjusysis N. Č. parodė, kad I. Š. pateiktame kaltinime nurodytame kasos išlaidų orderyje nepasirašinėjo ir jame nurodytos pinigų sumos negavo. Šie jo parodymai neprieštarauja ir atitinka kitus objektyvius bylos duomenis. Specialisto išvada nustatyta, kad 2013-03-22 kasos išlaidų orderyje Nr. 024 eilutėje „gavau“ įrašą „keturi tūkstančiai aštuoni šimtai LT 00 ct“ parašė ne N. Č., o eilutėje „gavėjo parašas“ N. Č. vardu pasirašė ne N. Č.. Pastaroji išvada pateikta kompetentingo specialisto, parengta naudojant mokslinius metodus, pateikta ne kaip tikėtina, o kategoriška, todėl netikėti ja nėra jokio pagrindo. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje detaliai nurodyti argumentai, sąlygoję išvadą, kas atitinkamai paneigia deklaratyvius, niekuo nepagrįstus, prielaidų lygmens apelianto teiginius apie tai, kad N. Č. galimai pasirašinėjo būdamas neblaivus ir tai sąlygojo tokią specialisto išvadą.

Byloje esantys duomenys rodo, kad būtent I. Š. paėmęs iš buhalterės 2013-03-22 kasos išlaidų orderį Nr. 024 turėjo pinigus išmokėti darbuotojui N. Č.. Nors nuteistasis teigė, kad pinigų perdavimą galėjo matyti buhalterė I. G. ir direktorius V. M., šie tai paneigė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats I. Š. proceso metu teigė ne tik apie N. Č. pasirašinėjimą galimai būnant neblaiviam, bet apie galimą atvejį, kuomet už pastarąjį galėjo pasirašyti kartu atvykęs kitas asmuo. Tokie kaip gynybos priemonė apelianto pateikti skirtingi variantai, įvertinus I. Š. būtiną dalyvavimą viską matant pinigų perdavimo bei pasirašymo ant kasos išlaidų orderio metu, priešingai jo siekiamam tikslui tik paneigia paties teiginių apie N. Č. pasirašymą kasos išlaidų orderyje ir jame nurodytų pinigų gavimą realumą bei teisingumą, taipogi rodo I. Š. paaiškinimų nepatikimumą.

Jokių kitų duomenų, patvirtinančių I. Š. parodymus dėl pinigų perdavimo N. Č. bei atitinkamai šio pasirašymo ant kasos išlaidų orderio, byloje nėra. Tokiu būdu darytina išvada, kad N. Č. nedalyvavo darant įrašus kaltinime nurodytame kasos išlaidų orderyje ir jame nurodytų pinigų negavo. Iš to seka kita pagrįsta išvada, kad apeliantui nesumokėjus teisėtam gavėjui N. Č. kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos, kuri jam buvo patikėta ir jo žinioje, jos negrąžinus į kasą, I. Š. ją pasisavino.

Nors byloje nenustatytas asmuo, pasirašęs N. Č. vardu kaip pinigų gavėjas, tačiau šią aplinkybę vertinant visų byloje surinktų duomenų apimtyje, nekyla abejonių ir preziumuojama, kad I. Š., kasos išlaidų orderyje dokumento skiltyje „gavau“ įrašęs pinigų sumą „keturi tūkstančiai aštuoni šimtai LT 00 ct“, disponuodamas šiais pinigais, žinodamas apie N. Č. nedalyvavimą pasirašant ant kasos išlaidų orderio ir pinigų nesumokėjimą jam, žinojo ir apie gavėjo parašo ant kasos išlaidų orderio netikrumą. Apelianto veiksmai, kaltinime nurodytame tikrame dokumente įrašant gautą sumą, gaunant ne tikrojo gavėjo parašą bei tikrajam teisėtam gavėjui realiai nesumokant pinigų, vertintini kaip melagingų, tikrovės neatitinkančių įrašų padarymas tikrame dokumente, kas sutinkamai su teismų praktika patenka į tikro dokumento suklastojimo apibrėžtį. Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog šiuo dokumentu siekta turtinės naudos sau, šiuo atveju –pasisavinti patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1390,18 Eur (4800 Lt) dydžio pinigines lėšas. Nėra abejonių, kad I. Š. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentą ir panaudoja (perdavė buhalterei įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą), bei svetimus pinigus neteisėtai pasiima savo reikmėms, ir tai atliko sąmoningai, norėdamas taip veikti.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sudėčių požymiai. Todėl I. Š. veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti apeliantą iš šių nusikalstamų veikų nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimai kitų apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų V. B. ir A. Z. atžvilgiu, kurių įrodymai ir jų vertinimas yra skirtingi.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo I. Š. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas atskirai ir galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus jos skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo I. Š. asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Kaip matyti, už abi nusikalstamas veikas parinkta ir paskirta bausmės rūšis – bauda, kurios subendrintos palankiausiu apėmimo būdu. Tokia bausmė nėra per griežta ir teisėjų kolegijos nuomone, yra teisinga.

Nuteistasis, kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą ir reikšdamas nepasitenkinimą dėl jam nepalankaus sprendimo, teigia apie dvigubų standartų taikymą vertinant įrodymus, t.y. baudžiamojo proceso principų pažeidimus, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso principai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta, o nuteistojo deklaratyvūs bei subjektyvūs skundo teiginiai neleidžia daryti priešingų išvadų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Visagino rajono apylinkės teismo 2016-06-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių teisės normų, todėl naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą atmesti.