- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- I2-5827-583/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07071-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- O. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
2026 m. kovo 31 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. A. (O. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 25S242190 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) studijų pagrindu.
Paaiškino, kad studijavo Mykolo Riomerio universitete (toliau – ir MRU), kuriame baigė pirmąjį studijų kursą, tačiau dėl asmeninių priežasčių priėmė sprendimą persikelti į Vilniaus universitetą (toliau – ir VU).
Neneigia, kad 2023 m. buvo pašalintas iš VU studentų sąrašų, tačiau akcentavo, jog negalėjo tęsti studijų dėl pablogėjusios sveikatos – staigaus lėtinės odos ligos (egzemos) paūmėjimo, kurią sukėlė patiriamas stresas. Pabrėžė, jog ligos paūmėjimo metu fiziškai negalėjo tęsti studijų ir buvo priverstas grįžti gyventi į savo šeimą, kad gautų reikiamą palaikymą bei medicininę priežiūrą. Pareiškėjo nuomone šios aplinkybės patvirtina, jog mokymosi pertrauka buvo nulemta objektyvių priežasčių ir neturėjo tikslo piktnaudžiauti migracijos procedūromis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad 2024 m. rugsėjį atnaujino studijas MRU antrame kurse, iš kurių po metų buvo pašalintas ir išbrauktas iš studentų sąrašo, tačiau 2025 m. rugsėjo mėn. vėl sugrįžo į MRU studijų antrą kursą ir šiuo metu tęsia studijas bei yra pasirengęs jas sėkmingai užbaigti.
Atkreipė dėmesį, jog atsakovas prieš priimdamas Sprendimą, nepasidomėjo pareiškėjo sveikatos būkle, nesuteikė galimybės pasiaiškinti ir pateikti aktualią informaciją. Sprendime klaidingai teigiama, jog pareiškėjas sąmoningai Departamentui teikė klaidingą informaciją. Pareiškėjas pabrėžia, jog neslėpė nuo atsakovo fakto, kad jis buvo pašalintas iš studijų, tačiau jo sveikatos būklė, šeimyninė situacija ir stresas patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo tyčiniai.
Nurodo, jog pareiškėjas niekada sąmoningai nepažeidė migracijos tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, visada siekė laikytis taisyklių, taikomų užsieniečiams studentams. Per visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį nepadarė administracinių ar baudžiamųjų nusižengimų. Laiku vykdė įsipareigojimus informuoti Departamentą apie studijų statuso pasikeitimus ir nesiėmė veiksmų, kuriais siekiama neteisėtai pratęsti buvimą Lietuvoje.
Akcentuoja, kad vien ankstesnių pašalinimų iš universitetų faktas nėra pakankamas bei savarankiškas nesąžiningo mokymosi įrodymas, nes šiais atvejais pašalinimai buvo nulemti objektyvių priežasčių, tokių kaip sveikatos būklė. Pagrindinis kriterijus sprendžiant ar yra pagrindas išduoti leidimą studijų pagrindu privalo būti faktinis ir sąžiningas mokymasis Sprendimo priėmimo metu. Ankstesni mokymosi sustabdymai nepaneigia pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslo, o atspindi tik laikinas kliūtis, kurios buvo įveiktos.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Sprendimas prieštarauja gero viešojo administravimo principui, kadangi atsakovas pažeidė pareigą išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti visas administraciniam aktui priimti reikalingas aplinkybes, suteikti galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus bei įrodymus. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą bei būti išklausytam, o tai yra teisinis pagrindas Sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis numato imperatyvius, savarankiškus atsisakymo išduoti leidimą pagrindus. Nustačius bent vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, Departamentas neturi diskrecijos teisės nepriimti sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta neišduoti leidimo pareiškėjui studijų pagrindu, nes jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas studijavo pirmosios pakopos studijų programose MRU bei VU, tačiau dėl nepažangumo buvo pašalintas iš šių aukštojo mokymosi įstaigų. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąjį savo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą nes kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo realaus ir kryptingo dalyvavimo studijų procese.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo pašalinimą iš VU bei MRU lėmė medicininės priežastys yra nepagrįsti. Departamentas iš MRU ir VU gavo pranešimus, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjo studijos buvo nutrauktos dėl jo nepažangumo – surinkus daugiau nei 15 kreditų skolų. Pažymėjo, jeigu pareiškėjas dėl asmeninių ar medicininių priežasčių nebūtų galėjęs tęsti studijų, jis turėjo teisę kreiptis dėl akademinių atostogų suteikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog prieš priimant Sprendimą jis turėjo būti apklaustas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra pasisakęs, kad ginčijamiems sprendimams priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.
Atsakovo nuomone Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje klausimas yra išspręstas. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyveni Lietuvos Respublikoje humanitariniais pagrindais. 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 25S282730 buvo nuspręsta pareiškėjui išduoti leidimą, nes pareiškėjas negali grįžti į Ukrainą dėl humanitarinių priežasčių, o pagal teisinį reglamentavimą, užsienietis gali vienu metu turėti tik vieną leidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 25S242190, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą studijų pagrindu. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog nuo 2025 m. rugsėjo mėn. yra priimtas studijuoti MRU pagal studijų programą.
Atsakovas išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo. Sprendime teigiama, jog jo priėmimo teisiniai pagrindai yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 12 punktai, o faktinis pagrindas – aplinkybė, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmės.
Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas prašymą išduoti leidimą tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti į MRU pagal studijų programą (bakalauras). Nustatyta, jog pareiškėjui 2023 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d. buvo išduoti leidimai studijų VU bei MRU pagrindais, tačiau Departamentas vėlesniais sprendimais pareiškėjui išduotus leidimus panaikindavo, nes pareiškėjas dėl nepažangumo pašalintas iš minėtų aukštojo mokslo įstaigų.
2025 m. liepos 21 d. Mykolo Romerio universitetas Migracijos departamentui per MIGRIS pateikė pranešimą Nr. 2507-PRNŠ-0872, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 8 d. asmens studijos nutrauktos. Prie pranešimo pridėta 2025 m. liepos 8 d. Mykolo Romerio universiteto rektoriaus įsakymo Nr. 2IVVV-134 (2.89 E-403) dėl šalinimo iš Mykolo Romerio universiteto skaitmeninė kopija, kurioje nurodyta, kad asmuo dėl nepažangumo yra pašalintas iš Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Globalaus verslo ir modernios rinkodaros bakalauro studijų programos.
2025 m. rugsėjo 24 d. asmuo pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, nes yra priimtas į bakalauro studijų programą Mykolo Romerio universitete. Tai, kad asmuo anksčiau studijavo pirmosios pakopos studijų programose Vilniaus universitete ir Mykolo Romerio universitete, tačiau dėl nepažangumo buvo pašalintas iš šių aukštojo mokymo įstaigų, sudaro pagrindą vertinti, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąjį savo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi mokslo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje, o tokie jo veiksmai kelia pagrįstų įtarimų, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
Sprendime pabrėžiama, jog apie pareiškėją surinkta informacija patvirtina, kad jis būdamas nepažangiu studentu, siekia išsaugoti savo studento statusą ir tuo pagrindu gauti leidimą, kad galėtų naudotis jo suteikiamomis teisėmis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo siekis gauti leidimą neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo išdavimo mokslo pagrindu Lietuvoje tikslo, o būtent leisti asmeniui apsigyventi ir sąžiningai studijuoti Lietuvos Respublikoje ir tokie pareiškėjo veiksmai kelia pagrįstų įtarimų, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl aplinkybės ar Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą studijų pagrindu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2025-01-01 iki 2026-01-01), Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos migracijos politikos gairės (toliau – ir Gairės).
Leidimo išdavimo pagrindai reglamentuojami Įstatymo 40 straipsnyje. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis Įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai įtvirtinti Įstatymo 35 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Tuo tarpu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Gairės nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai).
Kriterijų aprašo 7 punkte nustatyta, jog nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia arba per pastaruosius 2 metus iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos arba per pastaruosius 5 metus iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis).
Įvertinus su konkrečiu užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes ir nustačius bent du aprašo 6.2–6.8 papunkčiuose, 7 punkte nurodytus kriterijus arba bent vieną aprašo 6.1, 6.9–6.12 papunkčiuose nurodytą kriterijų, laikoma, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Kriterijų aprašo 9 punktas).
Kaip ir anksčiau minėta, atsakovas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečiu gyvenimu Lietuvoje ir kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 24 d. deklaruojamo gyvenimo Lietuvoje pagrindo atitikties. Departamentas šią išvadą grindžia aplinkybe, jog pareiškėjui ne kartą buvo išduoti leidimai studijų pagrindu, tačiau visais atvejais jie būdavo panaikinami, nes pareiškėjas būdavo pašalinamas iš aukštojo mokslo įstaigų studentų sąrašų.
Vertinat teismui pateiktą rašytinę medžiagą matyti, jog Departamentas 2023 m. balandžio 19 d. išdavė leidimas studijų VU pagrindu, tačiau jis buvo panaikintas Departamento 2023 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 23S189028. Taip pat 2024 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas studijų MRU pagrindu, kuris buvo panaikintas atsakovo 2025 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 25S165364.
Byloje nustatyta, kad MRU 2023 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu Nr. 2308-PRNŠ-3411 informavo Departamentą, jog pareiškėjo studijos universitete buvo nutrauktos dėl nepažangumo. Taip pat VU 2023 m. rugsėjo 18 d. pranešimu Nr. 2309-PRNŠ-2431 informavo Departamentą, kad pareiškėjo studijos buvo nutrauktos, nes jis surinko daugiau nei 15 kreditų skolų. Galiausiai 2025 m. liepos 21 d. pranešimu Nr. 2507-PRNŠ-0872 MRU informavo atsakovą, jog pareiškėjas dėl nepažangumo buvo išbrauktas iš studentų sąrašo.
Aukščiau minėtos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad iki 2025 m. rugsėjo 24 d. prašymo pateikimo, pareiškėjui Departamentas jau du kartus buvo išdavęs leidimą studijų pagrindu, tačiau abiem atvejais atsakovas imperatyviais pagrindais juos panaikino, nes pareiškėjas tris kartus buvo pašalintas iš studijų kaip nepažangus studentas.
Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Departamentui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje tikslų ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų įstaigoje pagal jo deklaruojamus pasirinkimo kriterijus, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Todėl atsakovas pagrįstai vertino, jog nors pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnio nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio studijuoti, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Akcentuotina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatavo, kad asmenys negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jiems palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad yra įvykdę visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą dėl humanitarinių priežasčių. Šis prašymas buvo tenkintas Departamento 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 25S282730 ir 2025 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas leidimas būtu panaikintas. Akivaizdu, jog ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjui yra išduotas leidimas laikinai gyventi humanitariniais pagrindais.
Teismas pažymi, kad leidimo humanitariniais pagrindais išdavimas nešalina aplinkybių, kurioms buvo nustatytos byloje ginčijamu sprendimu ir jo priėmimo pagrindų. Leidimas laikinai gyventi išduotas, pareiškėjui negalint išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių, taigi kitais pagrindais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendimas pagrįstas atsakovo surinktais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 25S242190 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo O. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Departamento įpareigojimo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. A. (O. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.