Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35160-19 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020-02-06 Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 64¹straipsnį - 34 MGL (1700) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 08.30 val., Vilniaus g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, slapta pagrobė svetimą turtą – neužrakintą D. P. – O. priklausantį 2007 metų gamybos automobilį Alfa Romeo 159, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3000 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam A. O. 3000 eurų turtinę žalą.

Be to, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. gruodžio 26 d. apie 01.20 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimu giminaičiu – broliu A. S. metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. S. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Vagystė 2019 m. rugpjūčio 17 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuo 20.00 val. pas draugą A. M. Karmėlavoje, Kauno r., vartojo alkoholį, dviese išgėrė litrą viskio. Ketino draugo namuose likti nakvoti, bet norėjo dar pavartoti alkoholinių gėrimų, todėl išsikvietė taksi ir vienas išvažiavo į Kauną. Lankėsi bare ar klube, kiek ir kokio alkoholio suvartojo, neatsimena. Apie 05.30-06.00 val., barui užsidarius, kažkur vaikščiojo. Pamena, kad eidamas gatve, pamatė stovinčius svetimus automobilius. Bandė atidaryti trijų automobilių dureles, bet jos buvo užrakintos. Ketvirtas automobilis nebuvo užrakintas. Įsėdęs į jį, matomoje vietoje pastebėjo automobilio dokumentus ir raktelius. Rakteliais užvedęs automobilį, juo nuvažiavo. Karmėlavoje, Kauno r., važiuojant antra kelio juosta, iš pirmos į antrą juostą persirikiavo juodos spalvos automobilis. Nespėjo sustabdyti vairuojamo pagrobto automobilio ir atsitrenkė į priešais persirikiavusio automobilio galinę dalį. Automobiliams sustojus, atsidarė dureles ir ėmė bėgti. Nubėgo pas draugą A. M., kuriam viską papasakojo. Įvykio aplinkybes mažai prisimena, bet pamena, jog prašė draugo nuvažiuoti į jo (A. S.) tėvų namus ir jų už jį atsiprašyti. Tuomet įsėdo į savo automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir juo važiavo link Vilniaus. Važiuodamas nusprendė bėgti iš Lietuvos ir, apsisukęs, nuvažiavo į Lenkiją. Būdamas degalinėje, pasinaudodamas nepažįstamo žmogaus telefonu, paskambino mamai I. S. ir pranešė savo buvimo vietą bei nurodė, kad jo ieško policija. Mama jį įkalbėjo grįžti į Lietuvą ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Grįžo į Kauną, nuvažiavo į kelis policijos komisariatus, tačiau jie buvo uždaryti. Sustojęs prie Taikos pr. esančios „Hesburger“ kavinės, paprašė praeivio paskambinti policijos pareigūnams ir pasisakė, kad padarė eismo įvykį Karmėlavoje. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jiems papasakojo automobilio pagrobimo ir eismo įvykio padarymo aplinkybes. Dėl tokio poelgio ir nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 38-41, 52-54, 107-109).

Nukentėjusiojo A. O. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 08.45 val. iš uždaro kiemo (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas jo šeimai priklausantis automobilis Alfa Romeo 159, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos, pilkos spalvos. Ketino su šeima išvykti, todėl apie 08.30 val. į automobilį susikrovė daiktus, automobilio raktelius paliko automobilyje ir trumpam grįžo į namus. Būnant namuose, jam paskambino kaimynas G. M. Jis klausė, ar jis (A. O.) dideliu greičiu išvažiavo iš kiemo per žolę, atitraukęs mobilų tvoros atitvarą. Supratęs, kad automobilis pagrobtas, pranešė policijai. 2019-08-17 apie 09.00 val. jam paskambino policijos pareigūnai. Pranešė, kad automobilis surastas po eismo įvykio Vilniaus g. ties (duomenys neskelbtini) namu, Karmėlavoje, Kauno r. Automobilis apgadintas, neremontuojamas. Jame vertingų daiktų nebuvo. Padaryta 3000 eurų turtinė žala. Kiemas, iš kurio automobilis buvo pagrobtas, stebimas vaizdo kamera. Vaizdo įraše užfiksuota automobilio vagystė ir ją padaręs jam nepažįstamas vyras (1 t., b. l. 1-6, 85-88).

Liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad A. S. yra jo draugas. 2019 m. rugpjūčio 16 d. A. S. apsilankė jo namuose (duomenys neskelbtini), Karmėlavoje, Kauno r. Kartu suvartojo apie litrą viskio. Maždaug 03.00 val. A. M. atsigulė miegoti antrajame namo aukšte. Ar jo draugas atsigulė, nematė. Ryte A. S. name nebuvo. Jis paskambino ir pokalbio telefonu metu papasakojo, kad po išgertuvių jam dar norėjosi pavartoti alkoholio, todėl, išsikvietęs taksi automobilį, juo nuvažiavo į kavinę Kaune, o vėliau iš kažkokio namo kiemo pagrobė neužrakintą automobilį Alfa Romeo, kuriuo padarė eismo įvykį ir pasišalino (1 t., b. l. 98-101).

2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas Vilniaus g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemas. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 56-61).

2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas prie Vilniaus g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos mstl., Karmėlavos sen., Kauno r., po eismo įvykio stovintis automobilis Alfa Romeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš automobilio apžiūros metu paimta 2 vnt. išsiskleidusių oro pagalvių, biologinių pėdsakų nuoplova nuo šokoladinio batonėlio, pakuotė su galimais rankų pėdsakais nuo šokoladinio batonėlio, biologinių pėdsakų nuolpova nuo vairo ir pavarų perjungimo svirties, biologinių pėdsakų nuolpova nuo pultelio, vairuotojo sėdynės ir automobilio salono kvapo pėdsakai, mikrodalelės nuo vairuotojo sėdynės ir medžiagos pavyzdys, biologinių pėdsakų nuoplova nuo mobiliojo ryšio telefono „LG“, mobiliojo ryšio telefonas „LG“, biologinių pėdsakų nuoplova nuo elektroninės cigaretės ir įkroviklio, elektroninės cigaretės ir įkroviklio kvapo pėdsakas, elektroninė cigaretė ir įkroviklis, automobilis Alfa Romeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 62-70).

2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta vietovė prie Alyvų g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos mstl., Karmėlavos sen., Kauno r. Krūmuose rasti trumparankoviai juodos spalvos suplyšę marškinėliai. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 74-80).

2019 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, 2019-08-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu pateikta nukentėjusiojo A. O. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras, pagal išorės požymius panašus į A. S., 2019-08-17 08.30 val. įsėdantis į neužrakintą automobilį Alfa Romeo ir juo išvažiuojantis iš kiemo (1 t., b. l. 11-13).

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 2019 m. gruodžio 26 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. nuo 14.00 val. pas tėvus kartu su kitais šeimos nariais ir giminaičiais šventė Kalėdas, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė apie 250 g vyno ir apie 0,5 l degtinės. Pas tėvus svečiavosi ir jo brolis A. S., su kuriuo nesutaria ir dažnai nebendrauja, tačiau svečiuose nekonfliktavo. Prieš išvykdamas namo, brolis A. jį ir tėvą pasikvietė į svečius, todėl apie 23.00 val. su tėvu nuėjo į A. namus. Nors jau buvo vartoję alkoholio, pas brolį kartu su tėvu dar išgėrinėjo. 2019-12-26 apie 01.00 val., prisiminus senus įvykius, tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Nenorėdamas konfliktuoti, išėjo į balkoną. Netrukus į balkoną atėjo A. kartu su tėvu ir konfliktas tęsėsi, su broliu susistumdė. Stūmė vienas kitą, tačiau kuris pirmas šį susistumdymą pradėjo, negali nurodyti, nes veiksmas balkone vyko pakankamai greitai. Susistumdymo metu jis nugara atsitrenkė į įstiklinto balkono langą, dėl ko dužo stiklas ir šukės apibraižė nugarą. Supykęs dėl tokios situacijos, priešais jį stovėjusiam broliui dešiniu kumščiu smogė į kairę veido pusę. Iš karto po to tarp jų įsiterpė tėtis, ištempė brolį iš balkono. Kokiu būdu brolis susižalojo ranką, nematė, bet tėtis sakė, kad nutemptas į koridorių, brolis, greičiausiai, iš pykčio dešine ranka smogė į sieną ir pats ją susižalojo. Buto balkone A. taip pat ketino jam trenkti, po to, kai jam sudavė smūgį, bet A. S. pavyko smūgių išvengti. Netrukus po šio konflikto į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai ir policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė brolio žmona. Medikai jį apžiūrėjo, tačiau jokių rimtesnių sužalojimų nenustatė. Dėl nugaros nubrozdinimo į jokią medicinos įstaigą nesikreipė, niekam dėl to pretenzijų neturi. Brolio vaikai įvykio metu miegojo kitame kambaryje ir konflikto aplinkybių nematė. Labai gailisi sudavęs broliui kumščiu į veidą ir galimai jam tuo sukėlęs fizinį skausmą (2 t., b. l. 86-89, 93-96, 107-109).

Nukentėjusiojo A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. S. yra jo brolis. Gyvena atskirai. 2019 m. gruodžio 25 d. vakare jo namuose svečiavosi tame pat kaime gyvenantis tėvas G. S. bei Karmėlavoje gyvenantis brolis A. Vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Norėjo paauklėti savo jaunesnį brolį, kad keistų požiūrį į gyvenimą ir netyčia jį pavadino asilu. Brolis labai supyko, kilo konfliktas, kurio metu sutuoktinė V. G. (santuoką sudarė Airijoje, tačiau Lietuvoje – neįteisino) pasiūlė jiems eiti į balkoną, matyt, tikėdamasi, kad berūkydami balkone, aprims. Balkone kartu su jais buvo tėvas. Berūkydami, su broliu vėl ėmė ginčytis. Abu buvo pakankamai girti, todėl konflikto metu susimušė. Dėl girtumo neprisimena, kuris kuriam pirmas sudavė. Pamena, kad brolis dešiniu kumščiu smogė jam į kairį paakį, o jis ketino smogti broliui, tačiau pataikė į sieną, todėl lūžo dešinės rankos delnakaulis. Balkone vietos yra labai mažai. Šio konflikto metu jie stumdėsi. Gal ir nuo jo pastūmimo, tiksliai nepamena dėl girtumo, brolis atsitrenkė nugara į įstiklinto balkono langą, kuris buvo pravertas ir nuo to dužo lango stiklas. Dėl dužusio stiklo ant brolio kūno buvo kažkokie nubrozdinimai, bet kurioje kūno srityje, negali pasakyti. Dėl šių nubrozdinimų brolis išsikvietė GMP, tačiau jį apžiūrėję medikai jokių rimtesnių sužalojimų, dėl kurių reikėtų jam suteikti pagalbą, nenustatė, o apžiūrėję jį (A. S.), dėl rankos traumos išgabeno į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Suduodamas smūgį kumščiu į veidą, brolis jam sukėlė fizinį skausmą, be to, smūgio į veidą vietoje po kurio laiko išryškėjo kraujosruva. Jos nebuvo tuo metu, kai medikai jį apžiūrinėjo priėmimo skyriuje. Dėl dešinės plaštakos kaulo lūžio pats jaučiasi kaltas, nes susižalojo, ketindamas broliui suduoti. Brolis jam sudavė tik vieną smūgį, o ar jis broliui sudavė, neprisimena. Kokia eilės tvarka atliko vienas prieš kitą smurtinius veiksmus, dėl girtumo nepamena. Gali būti, kad jis pirmas brolį pastūmė, nuo ko jis atsitrenkė į lango stiklą ir jis dužo, o tada brolis smogė jam. Vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisako. Dėl šio konflikto broliui jokių pretenzijų neturi, policijos pareigūnus kvietė ne jis ir nenori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 131-133, 134-136).

Liudytojos V. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 01.10 val. namuose tarp jos sugyventinio A. S. ir jo brolio A. S. virtuvėje kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jos sugyventinis norėjo paprotinti savo brolį A. dėl jo veiksmų su pinigais, kadangi šis turi skolų. Vyrai ėmė šaukti vienas ant kito, todėl jiems pasiūlė nurimti arba sugyventinio broliui eiti namo. Atrodė, kad broliai susitaikė, abu nusprendė eiti į balkoną parūkyti. Vyrams susitaikius, ji nuėjo pas vaikus miegoti, bet netrukus vėl išgirdo keiksmus. Nuskubėjusi į balkoną matė, kad broliai mušėsi, stumdėsi. Bandė juos išskirti, bet jie buvo įsikibę vienas į kitą ir grumtynių metu abu trenkėsi į langų stiklus (1 t., b. l. 161-163).

Liudytojo G. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. ir A. S. yra jo sūnūs. Gyvena atskirai, tačiau bendrauja. Broliai tarpusavyje sutaria pakankamai gerai, tačiau tik iki tol, kol į jų santykius neįsiterpia A. žmona V. Tada broliai dėl jam nežinomų priežasčių tarpusavyje susipyksta ir kurį laiką nebendrauja. Dėl ko jie susipyksta, kokią įtaką jų santykiams daro V., negali pasakyti, bet numano, kad ji brolius sukiršina. 2019 m. gruodžio 25 d. sūnus A. su šeima ir sūnus A. svečiavosi jo namuose (duomenys neskelbtini). Šventė Kalėdas, kartu pavartojo vyno. Apie 20.00-21.00 val. A. su šeima išėjo namo. A. būtų likęs nakvoti G. S. namuose. Praėjus maždaug valandai nuo A. šeimos išėjimo namo, A. žmona V. paskambino ar tai parašė žinutę A., prašydama iš G. S. namų jiems atnešti kažkokį laidą, kuris jungiamas į televizorių ir kompiuterį. Be to, panašiu laiku G. S. paskambino A. ir pakvietė dar ateiti į jo namus pasibūti. Todėl į A. namus nuėjo kartu su A. Susėdo virtuvėje, nes kambariuose buvo vaikai. Besikalbėdami, vartojo alkoholinius gėrimus. V. su jais nesėdėjo, ji užsukdavo ir vėl grįždavo į kambarį pas vaikus. Besikalbėdami, broliai tarpusavyje ėmė pyktis, vienas kitam dėl kažko priekaištavo, bet dėl ko, nesuprato ir nesigilino. Pokalbio metu A. išėjo į balkoną parūkyti. Jis dar nebuvo grįžęs į kambarį, kai parūkyti į balkoną nusprendė eiti vyresnysis sūnus A. Ėjo kartu su juo. Mano, kad tokiu laiku abu A vaikai jau miegojo. Tik įėjęs į balkoną, A. ėmė vėl bartis, supykęs, dešiniu kumščiu smogė į balkono sieną ir pasisuko eiti link A. Matė, kad vyks kažkas negero, todėl tarp sūnų įsiterpė, sugriebė A. ir jį laikė, bet A. jį atstūminėjo. Šio susistumdymo metu dužo įstiklinto balkono langas, atvertas į balkoną. Nuo kokio veiksmo jis dužo, nepastebėjo, nes balkone vietos nedaug, o jie buvo trise. Jis nematė, kad A. būtų sudavęs smūgį kumščiu į veidą A., bet netrukus po konflikto balkone, A. kairiajame paakyje ryškėjo kažkokia sumušimo žymė, bet prie kokių aplinkybių ji atsirado, nežino. Stiklui balkone dužus, broliai nurimo. Manė, kad viskas tuo ir baigėsi, tačiau dar tebebūnant balkone, į jį atėjo V. ir pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnų laukė virtuvėje. Jie iškvietė M. A. išvyko su medikais, o A. išsigabeno policijos pareigūnai (1 t., b. l. 165-167).

2019 m. gruodžio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės M. G. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. V. G. pranešė apie konfliktą tarp brolių, vykusį bute (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad buto balkone A. S. ir A. S. grūmėsi, atsitrenkė į balkono langą, dėl ko dužo stiklas. Po grumtynių A. S. skundėsi dešiniojo mažojo piršto skausmu. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kairiojo paakio patinimas (1 t., b. l. 116-120).

2019 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Buto balkone sulaužytas lango rėmas, stiklo šukės likę rėme ir pažirę ant grindinio. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 121-125).

2020 m. sausio 3 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiojo A. S. kairio paakio srityje matoma 75x40 mm dydžio gelsvos spalvos kraujosruva, apatiniame voke kraujosruva raudonai rudos spalvos. Dešinės plaštakos mažasis, bevardis pirštai – įtvare (1 t., b. l. 139-142).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0278 įrašų kopija nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. atliktus asmens blaivumo testus, 01.54 val. A. S. nustatytas 2,03 ‰ girtumas, 01.57 val. A. S. – 1,61 ‰ girtumas (1 t., b. l. 156-158).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir bausmės skyrimo motyvai

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog šios kvalifikacijos teisingos.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 ir kt.).

Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad A. S. 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 08.30 val., Vilniaus g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, slapta pagrobė svetimą turtą – neužrakintą D. P. – O. priklausantį 2007 metų gamybos automobilį Alfa Romeo 159, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3000 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam A. O. 3000 eurų turtinę žalą.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi nusikalstama veika padaroma artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. gruodžio 26 d. apie 01.20 val., bute (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimu giminaičiu – broliu A. S. metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. S. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose ir apžiūros protokoluose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (2 t., b. l. 131-133). Nukentėjusieji informuoti apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi baigtos nesunkios nusikalstamos veikos. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. S. baustas (2 t., b. l. 125-129), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 121),

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, A. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymui paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį – 1 metus ir 3 mėnesius.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis skirtą bausmę subendrinti visiškai ją sudedant su 2020-02-06 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo ir 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmė – panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 18.23 val. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. 13.50 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 26 d. 01.50 val. iki 2019 m. gruodžio 26 d. 17.22 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, pateikta nukentėjusiojo A. O., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktina saugoti kartu su bylos medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio vagystė 2019 m. rugpjūčio 17 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas 2019 m. gruodžio 26 d.) ir nubausti jį:

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio vagystė 2019 m. rugpjūčio 17 d.), padarymą – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas 2019 m. gruodžio 26 d.) padarymą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti A. S. 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis skirtą bausmę subendrinti visiškai ją sudedant su 2020-02-06 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo ir 34 MGL (1700 eurų ) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 18.23 val. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. 13.50 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 26 d. 01.50 val. iki 2019 m. gruodžio 26 d. 17.22 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, pateikta nukentėjusiojo A. O., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Įpareigoti A. S. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėti per (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės (kabinetas Nr. 101) tarnautojui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.