Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos J.S. skundu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo iš dalies panaikinimo ir spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Vieno mėnesio terminas per kurį pareiškėja galėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra praleistas ir neprašoma šio termino atnaujinti. Pareiškėja ginčija 1998 m. lapkričio 16 d. administracinį aktą Nr. 1623. Pareiškėja teismui pateikė skundą 2012 06 05 (reg. Nr. 3-301). Skundas teismui pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti, apskundimo terminas 1998 11 16 įsakymui Nr. 1623 ginčyti yra pasibaigęs.

Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėja privalėjo šių nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja šias nuostatas pažeidė.

Kreipimosi į administracinį teismą praleisto termino atnaujinimo galimybę ir pagrindus nustato ABTĮ 34 straipsnis, numatantis, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja praleido skundo padavimo teismui terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl išdėstytų aplinkybių, atsisakius priimti skundą, įsiteisėjusius nutarčiai skundas grąžintinas pareiškėjai.

Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindu skundą atsisakyti priimti, pareiškėja gali kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka.

Teismas, atsisakęs priimti skundą, neanalizuoja skundo trūkumų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu , 105-106 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos J.S. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.