Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos UAB „ASU BALTIJA“ atstovams L. E. ir S. G., advokatams K. B.-B. ir V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ASU BALTIJA“ skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Tyrimo metu Kauno teritorinė muitinė nustatė šiuos pažeidimus: Bendrovės importuotos orlaivių dalys – metalinės spyruoklės, radijo imtuvų išorinės antenos, vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės (toliau – ir Prekės) – priskirtos Bendrajam karinės įrangos sąrašui (pozicijos ML10.a ir ML11.a), todėl joms būtina importo licencija. Importo licencijų šioms Prekėms Bendrovė neturėjo. Bendrovės importuotas vibracijos slopintuvas deklaruotas klaidingu TARIC kodu. Pakeitus TARIC kodą tinkamu, importo mokesčių apskaičiavimas Bendrovei nepasikeitė. Ginčo dėl slopintuvo kodo pakeitimo nėra.

Bendrovė nesutiko su Prekių priskyrimu Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir būtinumu turėti licenciją importuojant Prekes, kadangi Kauno teritorinė muitinė nenurodė jokių kriterijų, kuriais remiantis Prekės turėtų būti priskiriamos karinei įrangai. Importuotos Prekės nebuvo skirtos orlaivių modifikacijai kariniam naudojimui atlikti. Priešingai, Prekės yra aviacines skrydžio, o ne kovines funkcijas užtikrinanti įranga. Bendrovė Prekes importavo siekdama remontuoti jai nuosavybės teise priklausančius civilinius Mi-8T ir Mi-8MTV-1 sraigtasparnius. Šie sraigtasparniai yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre.

Muitinės departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą, ginčijamu 2021-11-12 sprendimu skundą atmetė ir nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) išvada Prekės pagrįstai buvo priskirtos Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir joms buvo būtina importo licencija.

Pažymėjo, jog karinės įrangos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir Strateginių prekių kontrolės įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad karinė įranga – gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą.

Bendrasis karinės įrangos sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1216 (toliau – ir Bendrasis karinės įrangos sąrašas). Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML10. punkte prie karinės įrangos priskiriami orlaiviai, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniam naudojimui. Šio sąrašo ML10.a punktas karinei įrangai priskiria pilotuojamus orlaivius. Sistemiškai vertinant ML10. ir ML10.a punktus, darytina tokia išvada: jeigu pilotuojamas orlaivis nėra sukurtas ar modifikuotas kariniam naudojimui, jis nėra priskiriamas karinei įrangai.

Be to, Bendrojo karinės įrangos sąrašo pastaba nurodo, kad ML10.a punktas netaikomas specialiai kariniams tikslams sukurtiems „orlaiviams“ ar tų „orlaivių“ modifikacijoms, kurie turi visas šias charakteristikas: nėra koviniai „orlaiviai“; nėra pritaikyti kariniam naudojimui ir neturi specialiai kariniam naudojimui skirtos ar modifikuotos įrangos ar priedų; vienos ar daugiau ES valstybių narių arba Vasenaro susitarime dalyvaujančių valstybių civilinės aviacijos institucijų buvo sertifikuoti civiliniam naudojimui.

Bendrojo karinės įrangos sąrašo pastaba taip pat nurodo, kad, taikant ML10. a ir d punktus, specialiai kariniam naudojimui sukurti ir modifikuoti nekariniai „orlaiviai“ ir susijusi įranga apima tik tuos karinius komponentus ir susijusią karinę įrangą, kurie yra būtini modifikacijai kariniam naudojimui atlikti. Pagal šią išimtį net ir į karinį orlaivį sumontuotas aviacinis komponentas (orlaivio dalis), kuris savaime nėra skirtas karinei orlaivio modifikacijai, nelaikytinas karine įranga; ML10.a punkte nurodyti kariniai tikslai apima kovos veiksmus, karinę žvalgybą, puolimą, karinius mokymus, materialinį techninį aprūpinimą ir karinių pajėgų ar karinės įrangos transportavimą ir desantavimą. ML11.a punktas prie karinės įrangos priskiria elektroninę įrangą, specialiai sukurtą kariniam naudojimui, ir specialiai jai sukurtus komponentus.

Taigi, prie karinės įrangos turi būti priskiriama: pilotuojami orlaiviai, sukurti ar modifikuoti kariniam naudojimui, arba komponentai, būtini modifikacijai kariniam naudojimui atlikti, arba elektroninė įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui.

Pažymėjo, jog Bendrovė turi visus leidimus vykdyti ūkinę komercinę veiklą aviacijos srityje. Bendrovė 2019 m. įsigijo nuosavybės teise 3 civilinius Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparnius, kuriems yra būtina atlikti modernizavimo ir jų detalių keitimo darbus. Minėti sraigtasparniai 2020 m. buvo registruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir jiems yra išduoti Transporto kompetencijų agentūros orlaivių laikino registravimo liudijimai.

Bendrovės nuosavybės teise valdomi orlaiviai Mi-8T ir Mi-8MTV-1 skirti išskirtinai civilinei aviacijai ir yra sertifikuoti civiliniam naudojimui. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu transporto funkcijas vykdantį sraigtasparnį atsakovė priskiria kariniam naudojimui.

Nesutinka su atsakovės išvada, kad Bendrovės kreipimasis dėl eksporto licencijos išdavimo vienai iš Prekių įrodo, jog Prekes Bendrovė priskiria karinei įrangai. Pareiškėjos nuomone, Prekės priskiriamos ar nepriskiriamos karinei įrangai pagal objektyvias jų charakteristikas ir teisės aktuose nustatytus kriterijus, o ne pagal kreipimąsi dėl licencijos išdavimo. Bendrovė pripažįsta, kad kreipėsi dėl vibracijos slopintuvų eksporto licencijos ir ją gavo vadovaudamasi ydinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos praktika dėl eksportuojamos orlaivių įrangos licencijavimo. Tai buvo padaryta siekiant išvengti potencialių konfliktų dėl nepagrįsto įrangos priskyrimo dvejopo naudojimo prekėms ir iš to galimai kilsiančių ginčų su valstybės institucijomis. Nors Bendrovė pagrįstai manė ir mano, kad visos Prekės yra ne karinė įranga, jos skirtos skrydžio, o ne kovinei funkcijai užtikrinti.

Pažymėjo, jog ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi nei motyvų, nei tinkamo teisinio ir / ar faktinio pagrindimo, teisės normas susiejant su objektyviais duomenimis, nei atsakovė, nei Muitinės departamentas nenurodė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Mokestinio patikrinimo metu, bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro Strateginių prekių inspekcijos specialistais, nustatyta, kad Bendrovės importuotos orlaivių dalys – metalinės spyruoklės, radijo imtuvų išorinės antenos, vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės – priskirtos Bendrojo karinės įrangos sąrašo pozicijoms ML10.a ir ML11.a.

Nors Bendrovė deklaravo, kad Rusijos kilmės prekes įsigijo iš Nyderlandų įmonės „Alpha Trans B. V.“, tačiau prekes importavo iš trečiosios šalies teritorijos. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnį, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, o ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas. Taigi, Prekių muitinis statusas pasikeitė Lietuvoje, joms įforminus išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą. Siekiant išsiaiškinti mokestiniam patikrinimui įtakos galinčias turėti aplinkybes, su prašymu pateikti papildomos informacijos buvo kreiptasi į Nyderlandų muitinę. Nyderlandų muitinė informavo, kad įmonei „Alpha Trans B. V.“ nėra suteikta licencija importuoti ir gabenti karines prekes.

Atsakovės nuomone, įvertinus visą surinktą informaciją, importuotoja UAB „ASU BALTIJA“, importuodama prekes, priskirtas Bendrajam karinės įrangos sąrašui (metalines spyruokles, radijo imtuvų išorines antenas, vibracijos slopintuvus, fiuzeliažo galinę dalį, fiuzeliažo uodeginę dalį, sraigtasparnio galinio sraigto mentę (pozicijos ML10.a ir ML11.a), privalėjo turėti importo licenciją. Nei įforminimo metu, nei mokestinio patikrinimo metu Bendrovė importo licencijų nepateikė. Taigi, pareiškėja nesilaikė Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad karinės įrangos importui yra privaloma importo licencija, reikalavimų.

Pažymėjo ir tai, kad KAM pateikė išvadą, kuri neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjos importuota įranga priskirtina tokiems Bendrojo karinės įrangos sąrašo punktams: ML10.a – vibracijos slopintuvai (brėžinio Nr. 8AMT-1250-00); ML10.a – fiuzeliažo galinės ir uodeginės dalys (brėžinių Nr. 8MT.0350.000 ir Nr. 140.0500.000); ML10.a – vairo sraigto mentės (brėžinio Nr. 8-3922-000); ML11.a – TB išorinės radijo antenos (brėžinio Nr. 8AT.7103.030); ML10.a – spyruoklės (brėžinio Nr. 1920A-1,2-8-26).

Muitinės departamentas kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrą, prašydamas pateikti išvadą dėl Prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir privalomumo turėti importo licenciją.

KAM 2021-08-05 pateikė išvadą, jog pareiškėjos importuota įranga priskirtina tokiems Bendrojo karinės įrangos sąrašo punktams: ML10.a – vibracijos slopintuvai (brėžinio Nr. 8AMT-1250-00); ML10.a – fiuzeliažo galinės ir uodeginės dalys (brėžinių Nr. 8MT.0350.000 ir Nr. 140.0500.000); ML10.a – vairo sraigto mentės (brėžinio Nr. 8-3922-000); ML11.a – TB išorinės radijo antenos (brėžinio Nr. 8AT.7103.030); ML10.a – spyruoklės (brėžinio Nr. 1920A-1,2-8-26).

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-22 nutarimo Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 5.1 punktu, KAM pavesta patvirtinti Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, nurodytą Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnyje.

Pagal Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 20.1 punktą, KAM yra pavesta vertinti prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Vadovaujantis Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Šiuo atveju Prekėms importo licencijos pareiškėja neturėjo. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje kilo ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės 2021-05-24 Patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM320041M ir Muitinės departamento 2021-11-12 sprendimo Nr. 1A-287 „Dėl UAB „ASU BALTIJA“ skundo“, kuriais nuspręsta pripažinti, kad UAB „ASU BALTIJA“ Prekėms (orlaivio komponentams), priskirtoms Bendrajam karinės įrangos sąrašui, privalėjo turėti importo licenciją, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl 2019-10-10 muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0E0D63 deklaruotų prekių TARIC kodo 8803 90 90 90 pakeitimo į 8803 30 00 99 ginčo nėra ir dėl to teismas nepasisako.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno teritorinė muitinė atliko pareiškėjos importuotų prekių – metalinių spyruoklių (2019-01-21 muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM021C63, 1 prekė), radijo imtuvų išorinių antenų (2019-02-28 muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM06C085, 1 prekė), vibracijos slopintuvų (2019-10-10 muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0E0D63, 1 prekė), fiuzeliažo galinės dalies (2019-10-08 muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0DE463, 1 prekė), fiuzeliažo uodeginės dalies (2019-10-08 muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0DE463, 8 prekės), sraigtasparnio galinio sraigto menčių (2019-11-13 muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM2AD699, 1 prekė) – deklaravimo teisingumo patikrinimą.

Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja, importuodama Prekes, nesilaikė Strateginių prekių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų. 2021-05-24 patikrinimo ataskaita Nr. 1KM320041M Kauno teritorinė muitinė nusprendė, kad pareiškėjos importuotoms orlaiviams skirtoms Prekėms, priskirtoms Bendrajam karinės įrangos sąrašui (pozicijos ML10.a ir ML11.a), yra būtina importo licencija.

Patikrinimo ataskaitą pareiškėja apskundė Muitinės departamentui, kuris ginčijamu 2021-11-12 sprendimu Nr. 1A-287 pareiškėjos skundą atmetė. Be to, Muitinės departamentas 2021-07-15 raštu Nr. (4.14) 3B-4154 kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrą, prašydamas pateikti išvadą dėl skundžiamoje patikrinimo ataskaitoje nurodytų prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir privalomumo turėti importo licenciją. KAM 2021-08-05 raštu Nr. 12-01-1362 „Dėl išvados pateikimo“ Muitinės departamentui pateikė išvadą dėl ginčo prekių (orlaivio komponentų) priskyrimo Bendrojo karinės įrangos sąrašo punktams: ML10.a – vibracijos slopintuvai (brėžinio Nr. 8AMT-1250-00); ML10.a – fiuzeliažo galinės ir uodeginės dalys (brėžinių Nr. 8MT.0350.000 ir Nr. 140.0500.000); ML10.a – vairo sraigto mentės (brėžinio Nr. 8-3922-000); ML11.a – TB išorinės radijo antenos (brėžinio Nr. 8AT.7103.030); ML10.a – spyruoklės (brėžinio Nr. 1920A-1,2-8-26).

Strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karinė įranga – gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Šio įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog Bendrąjį karinės įrangos sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-22 nutarimo Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 5.1 punktu Krašto apsaugos ministerijai pavesta patvirtinti Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, nurodytą Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnyje.

Lietuvoje Bendrasis karinės įrangos sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ (2018-01-25 įsakymo Nr. V-89 redakcija). Pagal Licencijavimo taisyklių 20.1 punktą KAM vertina prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui.

Šiuo atveju KAM 2021-08-05 raštu Nr. 12-01-1362 „Dėl išvados pateikimo“ Muitinės departamentą informavo, jog pareiškėjos importuota įranga priskirtina tokiems Bendrojo karinės įrangos sąrašo punktams: ML10.a – vibracijos slopintuvai (brėžinio Nr. 8AMT-1250-00); ML10.a – fiuzeliažo galinės ir uodeginės dalys (brėžinių Nr. 8MT.0350.000 ir Nr. 140.0500.000); ML10.a – vairo sraigto mentės (brėžinio Nr. 8-3922-000); ML11.a – TB išorinės radijo antenos (brėžinio Nr. 8AT.7103.030); ML10.a – spyruoklės (brėžinio Nr. 1920A-1,2-8-26). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas G. V., kuris nurodė, jog minėtoje išvadoje nurodyta pareiškėjos importuota įranga neabejotinai yra priskiriama Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML10.a ir ML11.a punktams.

Atsižvelgdama į tai, jog pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą tik KAM vertina prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėta KAM 2021-08-05 išvada Nr. 12-01-1362. Tuo labiau kad pareiškėja nepateikė jokių kitų objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių KAM išvados neteisingumą ar nepatikimumą. Bendrovės atstovo S. G. pateikta 201-12-13 pažyma „Dėl UAB „ASU BALTIJA“ importuotų prekių paskirties“ nepaneigia KAM išvados, kadangi, kaip jau minėta, pagal Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių 20.1 punktą tik KAM suteikta teisė vertinti prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui.

Pažymėtina, jog Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių 4 punktas numato galimas karinės įrangos eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijų rūšis, o 4.4 punktas numato, kad individuali importo licencija – leidimas, suteikiantis importuotojui teisę importuoti licencijoje nurodytą karinės įrangos kiekį visą iš karto arba per kelis kartus iš trečiosios šalies eksportuotojo.

Šiuo atveju UAB „ASU BALTIJA“ deklaravo, kad Rusijos kilmės prekes įsigijo iš Nyderlandų įmonės „Alpha Trans B. V.“, tačiau prekes importavo iš trečiosios šalies teritorijos. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnį, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, o ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas. Taigi, ginčo prekių muitinis statusas pasikeitė Lietuvoje, prekėms įforminus išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą. Be to, Nyderlandų muitinė informavo, kad įmonei „Alpha Trans B. V.“ nėra suteikta licencija importuoti ir gabenti karines prekes. Bendrovė, importuodama orlaivių dalis – metalines spyruokles, radijo imtuvų išorines antenas, vibracijos slopintuvus, fiuzeliažo galines dalis, fiuzeliažo uodegines dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentes (pozicijos Bendrajame karinės įrangos sąraše ML10.a ir ML11.a) – privalėjo turėti importo licenciją. Pažymėtina, kad nei įforminimo metu, nei mokestinio patikrinimo metu Bendrovė importo licencijų nepateikė. Bendrovė, neturėdama importo licencijų, nesilaikė Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad karinės įrangos importui yra privaloma importo licencija, reikalavimų.

Nepagrįstas pareiškėjos motyvas, jog aktualios orlaivių detalės yra aviacines skrydžio, o ne kovines funkcijas užtikrinanti įranga, kadangi pareiškėjos importuotoms orlaivio detalėms – vibracijos slopintuvams – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija išdavė siuntimo Europos Sąjungoje licenciją Nr. 19/298ES. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog licencijoje nurodytas prekių gavėjas „PAMKO INT“, Čekijos Respublika, o galutinis vartotojas Alžyro Krašto apsaugos ministerija. Taip pat licencijoje nurodyta tai, kad vibracijos slopintuvas priskirtas Bendrajam karinės įrangos sąrašo ML10.a punktui. Pažymėtina, kad licencija išduota pagal Bendrovės pateiktą prašymą ir jame nurodytus duomenis. Taigi, jau gaudama šią licenciją Bendrovė pripažino, kad orlaivio detalės – vibracijos slopintuvai – priskirtos Bendrajam karinės įrangos sąrašo ML10.a punktui.

Bendrovės teigimu, jai priklauso civiliniai Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparniai, kuriems yra būtina atlikti modernizavimo ir jų detalių keitimo darbus. Tačiau mokestinio patikrinimo metu iš Bendrovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad radijo imtuvų išorines antenas Bendrovė pardavė Ruandos Respublikos gynybos ministerijai 2019-07-15 (pardavimo sąskaita ASU Nr. 002232), vibracijos slopintuvus pardavė Čekijos įmonei „PAMCO INT“ 2019-11-12 (pardavimo sąskaita ASU Nr. 002281), sraigtasparnio galinio sraigto mentes pardavė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depui 2019-11-14 (pardavimo sąskaita ASU Nr. 002283). Taigi, Prekių nenaudojo turimų orlaivių modernizavimui ar remontui.

Aplinkybė, jog Bendrovė 2019 m. įsigijo nuosavybės teise tris civilinius Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparnius, kurie 2020 m. buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir kuriems yra išduoti Transporto kompetencijų agentūros orlaivių laikino registravimo liudijimai, šioje ginčo situacijoje nėra reikšminga ir tai savaime nereiškia, jog Prekės skirtos civiliniams orlaiviams. Konkrečių prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui vertina tik KAM, kadangi tai yra specifinio pobūdžio ir naudojimo prekės.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pagrįstai nustatyta, kad Bendrovės importuotos orlaivių dalys – metalinės spyruoklės, radijo imtuvų išorinės antenos, vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės – priskirtos Bendrojo karinės įrangos sąrašo pozicijoms ML10.a ir ML11.a. Atsakovė pagrįstai sprendė, kad UAB „ASU BALTIJA“, importuodama prekes – metalines spyruokles (2019-01-21 muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM021C63, 1 prekė), radijo imtuvų išorines antenas (2019-02-28 muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM06C085, 1 prekė), vibracijos slopintuvus (2019-10-10 muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0E0D6, 1 prekė), fiuzeliažo galinę dalį (2019-10-08 muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0DE463, 1 prekė), fiuzeliažo uodeginę dalį (2019-10-08 muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0DE463, 8 prekės), sraigtasparnio galinio sraigto mentes (2019-11-13 muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM2AD699, 1 prekė), priskirtas Bendrajam karinės įrangos sąrašui (pozicijos ML10.a ir ML11.a), privalėjo turėti importo licenciją.

Pažymėtina, kad VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjos ginčijami sprendimai turi būti vertinami kaip administracinės procedūros sprendimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Šiuo atveju ginčijami sprendimai atitinka VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-28) 3 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus, kadangi sprendimuose yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektai rėmėsi priimdami administracinius aktus, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nei Kauno teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas nepažeidė VAĮ reikalavimų, jų sprendimai yra pagrįsti, o sprendimų turinys atitinka teisės normų reikalavimus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės 14 372,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje atmestinas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.