Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės priteisti 199,33 Eur skolą, 2628,69 Eur žalą, penkių procentų dydžio metines palūkanas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Vėliau, atsižvelgiant Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimą sudaryta nauja būsto nuomos sutartis, kurios 4.6 punktas nustatė nuomos mokestį (iki 2017 m. gegužės 1 d. 13,45 Eur, ir po 2017 m. gegužės 1 d. 33,06 Eur per mėnesį mokamomis sumomis). Atsakovė nuomos mokesčio tinkamai nemokėjo. Atikus patikrinimą buvo nustatyta, kad gyvenamosios paskirties patalpos buvo apleistos, savavališkai išgriauta vonios patalpos siena, vonioje vamzdynai dalinai nuimti, iš dalies užmūrytas įėjimas į vonios patalpą, išardyta patalpų šildymo sistema, sutrūkinėję šildymo sienelės kokliai, užtaisytos angos kamino išvalymui, netvarkinga elektros instaliacija, išardytas durų užraktas, atjungtas suskystintų dujų vamzdynas prie dujinės plytelės, ūkinės paskirties pastate ardoma mūro siena, dalinai pažeistas sienų apkalimas šiferiu, sulaužytas medinis karkasas, nuardyta dalis stogo, nuimtas šiferis. Teritorija apie ūkinį pastatą ir malkinę netvarkoma, apleista, nešienauta, piktžolėta, kaupiamos įvairios paskirties atliekos (šiukšlės). Ieškovė nustatė, kad būstui padaryta 2828,69 Eur žala. Ieškovė teikė prašymus atsakovei dėl žalos sumokėjimo, šalys sudarė susitarimą dėl jos atlyginimo per 12 mėnesių laikotarpį, tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį vienos įmokos. Nurodo, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl privalo atlyginti žalą ir sumokėti skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3. Teismas nustatė, kad atsakovė Gyventojų registro tarnybos duomenimis deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Ieškovės ieškinyje atsakovės nurodyta deklaruota gyvenamoji vieta taip pat (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminių ir šiuo atveju šio susitarimo pagrindu, tai yra atsakovei nevykdant šio susitarimo, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti skolą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos sumokėjimo nevykdant susitarimo pasirašyto tarp šalių, todėl nutarė, kad ieškovė turi reikšti ieškinį pagal atsakovės gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nurodo, kad kreipėsi į teismą su reikalavimais priteisti ne tik skolą, tačiau ir žalą, padarytą atsakovės veiksmais. Teigia, kad nors šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygina, o teismas šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo nepagrįstai vertino kaip skolą apeliantei. Teigia, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Šiuo atveju žala buvo padaryta ieškovės turtui esančiam Plungės rajone ir pagal šį adresą ieškinio padavimo teismingumas priskirtinas Plungės apylinkės teismui.

4.2. Nurodo, kad atsakovė gyvena kitoje užsienio valstybėje, o apeliantė yra biudžetinė įstaiga, todėl šiuo atveju ieškinio teikimas (duomenys neskelbtini) teismams pareikalautų biudžeto (gyventojų mokesčių) lėšų. Nurodo, kad apeliantė tinkamai vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi ir 12 dalimi pasirinko vieną iš kelių teismų, kuriems byla yra teisminga. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimas, todėl byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, apeliantei negali būti apribota teisė pasirinkti ieškinio padavimo teismingumą dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

7. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį netinkamai taikė proceso teisės normas – CPK 30 straipsnio 1 dalį ir 12 dalį. Teigia, kad kartu su reikalavimu priteisti 199,33 Eur skolą apeliantė pareiškė ir reikalavimą priteisti 2628,69 Eur žalą, kuri buvo padaryta apeliantės turtui, esančiam Plungės rajone, todėl ieškinys priešingai nei nustatė teismas, ieškovės pasirinkimu, teismingas Plungės apylinkės teismui.

8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą tinkamai taikė proceso teisės normas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

10. Taigi, nors asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ji turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir taisyklių. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK normos nustato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

12. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismas sprendė, kad apeliantės Plungės rajono savivaldybės ieškinys, pareikštas dėl skolos ir žalos atlyginimo, nėra nagrinėtinas Plungės apylinkės teisme, kadangi atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ką nurodė ieškovė ieškinyje ir ką patvirtina Gyventojų registro tarnybos duomenys. Apeliantės nuomone, kadangi ieškinys šiuo atveju buvo pareikštas ne tik dėl skolos, bet ir dėl žalos atlyginimo, apeliantės vertinimu ji turėjo teisę pasinaudoti CPK 30 straipsnio 6 dalies taisykle ir ieškinį pareikšti pagal žalos padarymo vietą, tai yra Plungės apylinkės teismui.

13. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teismingumo taisyklės, pagal kurias ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui yra suteikiama teisė pasirinkti bylą nagrinėsiantį teismą. CPK 30 straipsnio 6 dalis nustato, kad ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

14. Kaip matyti iš ieškinio dalyko, apeliantė pareiškė reikalavimą dėl 2628,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri apeliantės teigimu susidarė dėl atsakovės veiksmų, apgadinus turtą – išnuomotą būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvertinus ieškinio pagrindą nustatyta, kad apeliantė pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad atsakovei nuomos sutarties pagrindu suteikus būstą ji tinkamai sutarties sąlygų nesilaikė, apgadino jai suteiktas gyvenamąsias patalpas, dėl ko apeliantė patyrė 2628,69 Eur žalą. Ieškovė su ieškiniu pateikė ir įrodymus, jog atsakovei pretenzijos dėl žalos yra žinomos, atsakovė prašė 2628,69 Eur žalos sumokėjimą išdėstyti, tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl žalos sumokėjimo dalimis, tačiau atsakovė tinkamai pareigos sumokėti žalą neįvykdė ir Gyventojų registro tarnybos duomenimis išvyko į (duomenys neskelbtini).

15. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl žalos sumokėjimo, dėl ko teismas vertino, kad apeliantės patirta žala yra skola, tačiau kaip matyti, apeliantė įrodinėja, kad atsakovė sudariusi minėtą susitarimą jo nevykdo, išvyko į (duomenys neskelbtini), o padaryta turtinė žala yra neatlyginta ir apeliantė yra nukentėjusi dėl atsakovės galimų neteisėtų veiksmų, turto, esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Teismo vertinimu apeliantė turtinės žalos nekildina iš sutartinių teisinių santykių, o ją sieja su atsakovės veiksmais (neveikimu), o ir be to, šiuo atveju taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovės galimais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala ieškovės turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl ko teismo vertinimu, apeliantė šiuo atveju turi teisę pasinaudoti alternatyviojo teismingumo nuostatomis.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovės ieškinys dėl skolos ir žalos atlyginimo gali būti pareikštas vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyviojo teritorinio teismingumo nuostata, tiek pagal ieškovės gyvenamąją (buveinės) vietą, tiek pagal žalos padarymo vietą ir teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso apeliantei (ieškovei) (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

17. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, jog atsakovės veiksmais žala buvo padaryta turtui, esančiam Plungės rajone, pareikštų reikalavimų pobūdį, dėl ko nutariama atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.