Kauno apygardos teismo nuosprendis

2.3.6.4.5.

Kaunas 2010 m. gegužės 7 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mockevičiui, kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokatui Jonui Gintautui Valivoniui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas: 1994-06-01 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 str. l d.. 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 42 str. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo ir, pritaikius 1961 m. BK 47-1 str., 2 metams bausmės vykdymas atidėtas; teistas 1996-03-11 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., 45 str. 2 metams laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu; teistas 1997-11-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 4 d.. 271 str. 2 d., 246 str. 1 d., 206 str.. 42 str. 6 metams laisvės atėmimo; teistas 1998-02-17 Alytaus rajono apylinkes teismo pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; teistas 2004-09-07 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 1 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimu; teistas 2004 09-09 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 129 str. 2 d. 3 p.

Išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2009 m. birželio 17 d. apie 17.00 val. asmeninio konflikto, įvykusio (duomenys neskelbtini) Alytuje, B. šeimai priklausančio buto virtuvėje, su savo sugyventine R. K. metu, tyčia spyręs šiai mažiausiai vieną kartą į kairį šoną ir tuo padaręs nukentėjusiajai kairės pusės VII-VIII šonkaulių pagal priekinę pažastinę liniją tiesioginius lūžimus, nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą.

Po to, 2009 m. birželio 20 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), Alytuje, B. šeimai priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su savo sugyventine R. K. metu, D. M. tyčia sudavė jai ranka vieną smūgį į veidą, nuo kurio nukentėjusioji veidu atsitrenkė į virtuvinį sėdimos dalies kampą. Nukentėjusiajai atsistojus, tyčia rankos delnu į veidą pastūmė nukentėjusiąją R. K.. Nuo pastūmimo nukentėjusiai nugriuvus ir pakaušiu trenkusis į grindis, padaręs jai poodines kraujosruvas dešinės akies viršutinio voko vidiniame krašte, viršutinės lupos kairėje pusėje, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdijimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvą pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, galvos traumą, pasireiškusią galvos smegenų pabrinkimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, savo sugyventinę R. K. tyčia nužudė, nes, padarytų sužalojimų pasėkoj, 2009-06-23 13.45 val. R. K. ligoninėje mirė.

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad, 2009 m. birželio 17 d. apie 17 val., V. B. buto virtuvėje, jam paprašius bulves lupusią sugyventinę R. K. bulves virti su lupena, ši nesutiko ir jie susiginčijo. Įsikarsčiavęs, jis dešine koja spyrė jai į kairį šoną, bet kad sulaužė jai šonkaulius, nežinojo.

2009 m. birželio 20 d. pas V. B. bute su juo ir sugyventine R. K. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimu. V. B. išėjus, jis su sugyventine toliau gėrė. Apie 23,00 val. tarp jo ir R. K. kilo kivirčas. Ramunei ėmus jam priekaištauti dėl jo buvusios sugyventines A. O., jis jos paprašė jam neprikaišioti, bet ši nesiliovė. Jis, praradęs savitvardą, atsistojęs kirto jai delnu į veidą ir krisdama, ji atsimušė galva į virtuvinį kampą. Greitai atsikėlusi, ji ir toliau jam prikaišiojo Astą, todėl jis jai antrą kartą delnu sudavė į veidą ir tuo pat metu tuo pačiu delnu ją stūmė. Sugyventinė griuvo aukštielninka, galva trenkėsi į grindis ir daugiau nuo grindų nebesikėlė. Pamanęs, kad ji apsimeta, užgesino šviesą ir atsigulė pusmetrio atstumu nuo jos pasiklotoje ant žemes virtuvėje. Pabudęs naktį, pamatė ant grindų gulinčią Ramunę. Pamanęs, kad ši girta, jos nekėlė, tik paėmęs paguldė ant grindų šalia savęs ir užmigo. Pabudęs apie 08.00 val. ir pamatęs, kad Ramunės veidas kruvinas, iš po virtuvinės kriauklės paimtu frotiniu rankšluosčiu, šį sudrėkinęs, apvalė Ramunei veidą ir išvalė po antro smūgio Ramunės nukritimo vietoje ant grindų buvusį kraują. Rankšluostį perplovė vandeniu. Ramunei iš viršutinės lūpos bėgo kraujas, tai, iš vonios paėmęs kitą rankšluostį, padėjo jį Ramunei po skruostu. Ramunę jis bandė prikelti, bet šiai nereaguojant, nuėjęs prikėlė Virginijų. Šis ir iškvietė greitąją med. pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

2009 m. birželio 23 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis jo duodamus parodymus yra patvirtinęs (t.1, b.l. 132-134)

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir faktiniai duomenys.

BK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo S. J. parodymai rodo, kad apie dukros R. K. mirtį sužinojo iš sūnaus bei perskaitęs apie tai „Alytaus naujienose". Komos būsenoje ligoninėje gulėjusios Ramunės aplankyti jis nespėjo. Jis nenustebo, kad duktė mirė nuo sugyventinio sumušimo, nes šis ją ir ankščiau mušdavo. Dukra ir kaltinamasis pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Abu jie valkatavo ir gyvendavo visur. Kartais jis leisdavo jiems pagyventi pas save. Abu jie piktnaudžiavo alkoholiu ir prigėrę, konfliktuodavo. Kaltinamasis prieš jo dukrą smurtaudavo. Jis ne kartą jo akivaizdoje jai yra sudavęs smūgius. Duktė dėl tokio kaltinamojo elgesio į policiją niekada nesikreipdavo.Neapsikentęs, jis abu juos išvarė maždaug prieš du mėnesius.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2009 m. birželio 21 d., apie 09.00 - 10,00 val. jį į namus atėjęs brolis V. B. pasakė, kad Ramunė komoje ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Jis taip ir padarė. Paskambinęs greitajai med. pagalbai, jis paklausė brolio, kas atsitiko. Broliui atsakius, kad šis iš kaltinamojo sužinojo, jog iš po nakties Ramunė nesikelia, jis nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Tuo pat metu atvykoir greitoji med. pagalba. Įėjęs pamatė virtuvėje ant patiestų ant grindų drabužių gulinčią nejudančią Ramunę. Jos lūpos buvo patinę, o ant lupų buvo užkrešėjęs kraujas. Jam paklausus kaltinamojo, šis pasakė, kad Ramunė griuvo. Daugiau jis kaltinamojo neklausinėjo. Jis matė kartą kaltinamąjį suduodant Ramunei. Girta Ramunė ir pati griuvinėjo.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2009 m. birželio 20 d. su kaltinamuoju ir jo sugyventine R. K. savo namų virtuvėje išgėrė apie keturis 0,5 1 talpos degtinės butelius ir jis išėjo į savo kambarį. Ką veikė kaltinamasis su Ramune, nežino ir nieko negirdėjo. Birželio 21 d. apie 08,00 val. jį pažadinęs kaltinamasis pasakė, kad Ramunė nesikelia. Nuėjęs į virtuve, pamatė paklotoje vietoje ant žemės gulinčią Ramunę, kuri kvėpavo, bet nejudėjo. Jos lūpos buvo kruvinos. Paklausus kaltinamojo kas atsitiko, šis paaiškino, kad girta Ramunė nukrito ir susitrenkė.

2009 m. liepos 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. B. parodė kaltinamojo jam rodytą virtuvinį kampą, į kurį, krisdama R. K., atsitrenkė bei patvirtino, kad nukentėjusios lūpos buvo patinę, o kraujas ant jų, sukrešėjęs (t. 1, b.l. 115-118).

2009 m. birželio 22 d. D. M. parodymų patikrinimo vietoje metu šis parodė namų, esančiuose Volungės g. 44-6, Alytuje, virtuvėje, sugyventinei smūgių sudavimo bei jos pastūmimo, atsitrenkimo ir nugriuvimo ant ant žemės vietas (T. 1, b.l. 143-144).

2009 m. birželio 21 d bei 2009 m. birželio 24 d. pranešimai rodo, kad be sąmonės į priėmimo skyrių pristatyta R. K. 2009 m. birželio 23 d. apie 13,45 val. ligoninėje mirė (t. 1, b.l. 6);

Specialisto išvados Nr. M 230/09 (06) aktu R. K. kūne konstatuoti kietu buku daiktu galimai 2009 m. birželio 20 d. padaryti kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės smilkininės skilčių projekcijoje), kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, poodine kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutinio voko vidiniame krašte, viršutinės lūpos kairėje pusėje, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairėje pusėje, kietu buku daiktu galimai 2009 m. birželio 17 d. padaryti kairės pusės VII-VIII šonkaulių tiesioginiai lūžimai pagal priekinę pažastinę liniją ir kietu buku daiktu, galimai 2009 m. birželio 19 d. padarytos (kaltinimai šioje dalyje nėra pareikšti) kraujosrūvos kairiame žaste ir kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje.

2009 m. birželio 20 d. padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės smilkininės skilčių projekcijoje) sunkiai sutrikdė R. K. sveikatą bei sukėlė josios mirtį ir jis galėjo būti padarytas tiek trauminiu poveikiu į pakaušio kairę pusę, tiek ir po stūmimo plaštaka į veidą nukentėjusiai krentant ir pakaušio kaire puse atsitrenkiant į grindis, o R. K. padaryti kairės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžimai pagal priekinę pažastinę liniją bei visi likusieji sužalojimai tiek juos paėmus visumoje, tiek ir vertinant juos atskirai, josios sveikatą sutrikdė nesunkiai.

R. K. mirė nuo galvos traumos metu padaryto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (dešiniojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės smilkininės skilčių projekcijoje) ir to pasėkoje išsivysčiusio galvos smegenų pabrinkimo. Poodinė kraujosrūva R. K. pakaušio kairėje pusėje, kraujosrūva jos pakaušio minkštuosiuose audiniuose bei kraujo išsiliejimas po kietuoju josios galvos smegenų dangalu galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, o visi kiti josios kūne konstatuoti sužalojimai (poodinės kraujosrūvos dešinės akies viršutinio voko vidiniame krašte, viršutinės lūpos kairėje pusėje, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairėje pusėje, VII bei VIII šonkaulių lūžimai ir t.t.) padaryti galėjo būti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje (t. 1. b.I. 40-45);

Kaltinamojo D. M. teigimu, 2009 m. birželio 17 d. jis prieš R. K. smurtą pavartojo vieną kartą spyrdamas jai į šoną. Spyriu į sugyventinės R. K. kairį šoną jai sulaužyti buvo kairės pusės VII-VIII šonkauliai ir to pasėkoje tyčia nesunkiai sutrikdyta buvo josios sveikata.

Kaltinamojo teigimu, 2009 m. birželio 20d., R. K., nuo pirmo jai ranka į veidą jo suduoto smūgio krisdama veidu atsitrenkė į virtuvinį sėdimos dalies kampą, bet atsistojo. Po to, jam jai dar kartą kirtus į veidą ranka ir tuo pačiu ją rankos delnu į veidą pastūmus, ši virto aukštielninka ir pakaušiu trenkusis į grindis, nuo jų nebepakilo. Suduodamas sugyventinei R. K. į veidą bei antro iš sudavimų į veidą metu kartu ją delnu į veidą ir pastumdamas, kaltinamasis tyčia sunkiai sutrikdė sugyventinės R. K. sveikatą bei mirtinai ją sužalojęs tyčia nužudė.

Tiek 2009 m. birželio 17 d. nesunkiai sužalojant R. K. sveikatą, tiek ir 2009 m. birželio 20 d. ją nužudant, kaltinamojo veiksmai buvo neteisėti. Abiem atvejais tarp jo neteisėtų smurtinių veiksmų bei po jų kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys. 2009 m. birželio 17 d. spyrdamas R. K. į šoną, kaltinamasis suvokė galįs tuo sutrikdyti jai sveikatą, o 2009 m. birželio 20 d. suduodamas R. K. stiprius smūgius į gyvybiškai svarbų centrą – galvą bei stipriai ją delnu į veidą parstumdamas(tiek nuo suduoto smūgio, tiek ir nuo smūgio su stūmimu, R. K. krisdavo) kaltinamasis savo veikos pavojingumą taip pat suprato ir numatė, kad gali R. K. ne tik sunkiai, bet ir mirtinai sužaloti. Duomenų, kad smurto prieš R. K. vartojimo metu kaltinamasis būtent tokių pasekmių ir siekė, nėra, Tai, kad po suduoto smūgio ir stūmimo R. K. nugriuvus bei pakaušiu atsitrenkus į grindis ir nebeatsikeliant, kaltinamasis ja nesirūpino, neiškvietė greitosios med. pagalbos bei, palikęs sumuštą nukentėjusiąją gulėti, pats nuėjo miegoti, rodo, kad suprasdamas, jog jo vartotas yra pavojingas nukentėjusiosios gyvybei ar jos sveikatai, jis galimoms pasekmėms buvo abejingas. Vadinasi, jis nukentėjusiąją R. K. nužudė netiesioginės tyčios forma.

Nukentėjusio S. J. parodymai rodo, kad jo dukra R. K. su D. M. gyveno kartu ir buvo sugyventinai. Liudytojai R. B. bei V. B. taip pat parodė kaltinamąjį su R. K. buvus sugyventiniais ir gyvenus bendrai. Kaltinamojo parodymai taip pat rodo, kad jis su R. K. bendrai gyveno nuo 2008 m. spalio 8 d., tad ji, kaip kaltinamojo sugyventinė, tikrai buvo jojo šeimos narė. Atsakomybę už šeimos nario sveikatos sužalojimą ar jo nužudymą numato BK 138 str. 2 d. 3 p. ar BK 129 str. 2 d. 3 p. BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu laiko ir asmenį, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), tad kaltinamojo veika, 2009 m. birželio 17 d. spyriu į šoną sulaužius R. K. šonkaulius, pagal kilusias pasekmes kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., o jo veika vartojant smurtą prieš R. K. 2009 m. birželio 20 d., pagal kilusias pasekmes kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Abiejų tyčinių smurtinių nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo girtas. Kaltinamojo girtumas ir lėmė abiejų nusikalstamų veikų padarymus, tad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio.

Kaltinamasis kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis.

Skirdama kaltinamajam bausmę, kolegija, įvertina BK 54, BK 61 straipsnių nuostatas ir atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį; į padarytų nusikaltimų sunkumą; į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį; į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis; į tyčios formą ir rūšį; į nusikaltimų padarymo motyvus, aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – apsvaigimo nuo alkoholio, buvimą; į jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, buvimą; į tai, kad teisiamas jis septintą kartą; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę.

Nuo 2009 m. birželio 21 d. iki 2009m. birželio 23 d. VŠĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje trukęs nukentėjusiosios R. K. gydymas valstybinei ligonių kasai kainavo 2720 Lt. Gydymo išlaidas atlyginti privalo kaltinamasis, nes šių išlaidų atsiradimą sąlygojo jo nusikalstami veiksmai, todėl valstybinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas pilnai.

Alytaus apskrities VPK saugomi sutepti daiktai - rankšluostis, striukė, R. K. sportinės kelnės, megztinis ir liemenėlė, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2d. 3p., 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu :

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – vieneriems metams aštuoneriems mėnesiams; pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. – trylikai metų devyneriems mėnesiams.

BK 63 str. 1, 3 dalių, 5 d. 2 p. tvarka bausmes subendrinti jų apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę D. M. paskirti trylika metų devynerius mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2009 m. birželio 21 d. iki 2009 m. birželio 23 d. ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009 m. birželio 23 d. iki šio nuosprendžio jam paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Tenkinti civilinį ieškinį ir už R. K. gydymą VŠĮ Alytaus apskrities V. K. ligoninėje valstybinei ligonių kasai iš D. M. priteisti 2720 (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt lt) litų.

Alytaus apskrities VPK saugomus daiktinius įrodymus – rankšluostį, striukę, R. K. sportines kelnes, megztinį ir liemenėlę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.