Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Andriui Vaicekauskui, atsakovo atstovei Irmai Šapokaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Vaivadaitei, trečiojo suinteresuoto asmens RUAB „Statybų linija“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, RUAB „Statybų linija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – pareiškėjas, Departamentas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2011-11-29 raštu Nr. (23.17)-2D-15847 „Dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti“ pateiktą administracinį sprendimą.

Paaiškina dėl Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Nurodo, kad įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2010-01-01. Tačiau minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustatė, kad iki 2010-01-01 pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti ir tvirtinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-01-01, ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Byloje šalys sutinka, kad ginčo detaliajam planui nėra taikytinas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, įsigaliojęs po 2010-01-01. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis leidžia taikyti ginčo detalijam planui kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, įsigaliojusius po 2010-01-01, konkrečiai – 2010-04-21 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1387. Mano, kad minėta Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis draudžia iki 2010-01-01 pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų ginčo detaliajam planui, taikyti ne tik po 2010-01-01 įsigaliojusias naujas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, bet ir kitus po 2010-01-01 įsigaliojusius teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, tarp jų ir 2010-04-21 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1387. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio tikslų ir uždavinių paaiškina, kad įstatymo pakeitimu buvo pakeista žymi dalis pagrindinio teritorijų planavimo procesą reglamentuojančio teisės akto, t. y. pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas. Teritorijų planavimo įstatymo pagrindu yra priimta eilė įvairių poįstatyminių teisės aktų, skirtų Teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimui. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų pakeitimas sąlygoja visos poįstatyminės teritorijų planavimą reglamentuojančios teisinės bazės pakeitimą, tam, kad teisės aktai atititiktų įstatymo nuostatas. Tai patvirtina Pakeitimo įstatymo 14 straipsnis, kuris nustato, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimti. Kadangi tokių aktų įvairovė yra didelė, yra sudėtinga apibrėžti kitų, ankščiau galiojusio teisės akto pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų taikymo ribas. Teritorijų planavimo procesas yra tęstinis, siekdamas, kad pradėti sudėtingi teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesai nenutrūktų, negrįžtų į pradines stadijas, įstatymų leidėjas pagrįstai nustatė, kad pradėtiems teritorijų planavimo procesams būtų taikoma iki Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo galiojusi visa teisinė bazė, tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai, kas ir buvo nustatyta minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad įstatymo nuostatos suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, nekelia abejonių dėl jų taikymo. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai, siekdamas suklaidinti teismą, aiškina minėtoje normoje įtvirtintą taisyklę taip, kad iki 2010-01-01 pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams taikomos konkrečiai tik tos nuostatos, kurios buvo pakeistos pakeičiant Teritorijų planavimo įstatymą, o ne visi kiti teisės aktai. Pareiškėjo teigimu, kiti teisės aktai taikomi ir priimti po 2010-01-01, nors procedūros pradėtos iki tos datos. Remiasi anksčiau nustatytomis taisyklėmis, kai Teritorijų planavimo įstatymas buvo keičiamas 2004-01-15 įstatymu, t. y. buvo nustatyta, kad pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams taikomos ne tik ankstesnės įstatymo nuostatos, bet ir visa buvusi teritorijų planavimą reglamentuojanti teisės normų bazė. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-850/2006, 2007-03-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-316/2007, 2008-08-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008, 2010-03-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-345/2010, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1123-561/2011. Mano, kad analogiškai turi būti vertinama ir nagrinėjama situacija bei minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos. Paaiškina, kad ginčo detalusis planas pradėtas rengti iki 2010-01-01. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-1387, kuriuo remiantis pareiškėjo Vilniaus teritorinio padalinio naujai išduotos 2010-09-24 planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini), buvo priimtas po 2010-01-01, t. y. 2010-04-21. Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė, kad iki 2010-01-01 pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai baigiami rengti ir tvirtinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-01-01, ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Daro išvadą, kad atsakovas ginčijamame 2011-11-29 sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-09-24 aktas yra netaikytinas nagrinėjamam detaliajam planui, ir juo remdamasis pareiškėjo Vilniaus teritorinis padalinys neturėjo teisinio pagrindo pakeisti dar 2008-10-17 išduotas planavimo sąlygas naujomis, 2010-09-24 planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini). Remiasi Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, galiojusio iki 2010-10-03, 11.2. punktu. Vertindamas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktą kaip įsigaliojusį patvirtintą naują teisės aktą, darantį įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, atsižvelgdamas į nurodytas įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, daro išvadą, kad šis 2010-04-21 aktas negalėjo lemti planavimo sąlygų pakeitimą ir naujų planavimo sąlygų išdavimą. Paaiškina dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-05-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1523-624/2011 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimą „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“. Dėl šio teismo sprendimo ir UAB „Statybų linija“, ir Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinius skundus, kurie yra perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nurodytoje byloje nebuvo nagrinėjamas atsakovo Vilniaus teritinio padalinio 2010-09-24 naujai išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini) teisėtumas. Buvo nagrinėjamas tik detaliojo plano teisėtumas. Tai nurodyta ir teismo sprendime. Todėl mano, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius turėjo pagrindą pradėti administracinę procedūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės kreipimąsi dėl pareiškėjo Vilniaus teritorinio padalinio 2010-09-24 planavimo sąlygų (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nelaukdamas sprendimo įsiteisėjimo nurodytoje administracinėje byloje. Šiuo atveju skundas tuo pačiu klausimu jokiame teisme nėra paduotas. Todėl mano, kad administracinė procedūra buvo pradėta pagrįstai ir teisėtai. Prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikiami duomenys, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010-12-17 gautas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimą „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ (administracinės bylos Nr. I-1523-614/2011). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-18 sprendimu pareiškimą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimą Nr. 1-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“. Šiuo metu šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (ginčo šalys nurodo dalyvavusios toje byloje, o dalis jų, teikusios apeliacinius skundus), byla dar bus nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Šiam ginčui svarbu tai, kad nurodytoje administracinėje byloje prokuroras savo pareiškimą grindė Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387 (toliau - Aktas) ir šio akto priėmimo pasekmėmis, t. y. jo pagrindu išduotomis planavimo sąlygomis. Prokuroro skunde buvo nurodoma, kad, vadovaujantis Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. Dl-262, 11 punktu, 2010-09-24 raštu Nr. (1Z12.V)-2V-952 planavimo organizatoriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui Kultūros paveldo departamentas išdavė naujas 2010-09-24 planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini) Detaliajam planui rengti, tačiau į šias sąlygas nebuvo atsižvelgta. Šiuo raštu Departamentas prašė užtikrinti, jog Detalusis planas, kuris prieštarauja Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-09-24 planavimo sąlygoms (duomenys neskelbtini) ir kelia grėsmę Vilniaus istorinės miesto dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, nebūtų tvirtinamas, o patvirtintas atšauktas. Prokuroro pareiškime buvo nurodyta, kad Detalusis planas turi būti keičiamas užtikrinant, jog Detaliojo plano sprendiniai nežalos kultūros paveldo vertybės, vertingųjų savybių.

Taigi nagrinėtame ginče prokuroras kaip vieną svarbiausių argumentų nurodė planavimo sąlygas, kurių reikėjo laikytis tvirtinant Detalųjį planą, o iš esmės vien tik tų sąlygų buvimu ir tuo, kad jos nebuvo taikomos tvirtinant Detalųjį planą, grindė savo reikalavimą dėl Detalaus plano pripažinimo neteisėtu.

Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1523-614/2011 buvo nurodoma, kad Departamento Teritorinio padalinio vedėjas 2010-09-24 išdavė naujas planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurios savivaldybėje gautos 2010-10-01. Atsiliepime buvo nurodoma, kad Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – Paveldo vertinimo taryba) Aktu nustatė Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąsias savybes. Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad tie patys teisės aktai, kurie užtikrina vertingųjų savybių išsaugojimą, ir buvo nurodyti Departamento 2008-10-17 išduotose planavimo sąlygose (duomenys neskelbtini), kuriomis vadovaujantis parengtas detalusis planas, ir kurio sprendiniams pritarta Nuolatinėje statybų komisijoje. T. y. savivaldybė gynė poziciją, kad Detalusis planas pagrįstai patvirtintas atsižvelgiant į jo rengimo metu gautas iš Departamento planavimo sąlygas, o naujai išduotomis planavimo sąlygomis vadovautis nebuvo galima. Savivaldybė toje byloje aiškino, kad išanalizavus Aprašo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad Departamento išduotos naujos sąlygos savivaldybėje gautos tik 2010-10-01, t. y. kai ginčijamas detalusis planas, jau buvo tvirtinimo stadijoje, t. y. 2010-07-22 patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje (Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-1758) ir apsvarstytas 2010-09-29 vykusiame Tarybos posėdyje Nr. 2-63 bei pateiktas svarstyti komitetuose, naujos planavimo sąlygos išduotos neteisėtai ir neturėjo būti taikomos tvirtinant detalųjį planą. Nurodė, kad teisės aktai nenustato, kad planavimo sąlygas išdavusi institucija turi teisę savo iniciatyva keisti ar papildyti planavimo sąlygas detaliojo plano projekto tvirtinimo stadijoje. Vien dėl šių aplinkybių sąlygas išdavusios institucijos veiksmus vertino kaip neteisėtus, pažeidžiančius teisėtų lūkesčių principą ir prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad dėl to detaliojo planavimo organizatorius neprivalėjo vadovautis institucijos tvirtinimo stadijoje išduotomis sąlygomis. Taip pat nurodė, kad tvirtinimo stadijoje institucijos išduotose planavimo sąlygose keliami nauji reikalavimai paneigia Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą teritorijų planavimo proceso ir procedūrų reikšmę ir prasmę, nes išdavus planavimo sąlygas su naujais reikalavimais, planavimo procesas prasideda iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad Paveldo vertinimo taryba aktą priėmė 2010-04-21, o pagal Departamento direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. I-259 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatų 16 punktą, aktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduodamas Departamentui, todėl vėliausiai 2010-04-28 Departamentas žinojo ar galėjo žinoti apie priimtą aktą.

Nurodytoje administracinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri toje byloje teiktame atsiliepime pasisakė, kad tikrinant Detalųjį planą buvo pateiktas 2010-01-22 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini). Departamento 2008-10-17 išduotos planavimo sąlygos (duomenys neskelbtini), kuriomis vadovaujantis buvo parengtas detalusis planas, buvo įtrauktos į minėtą planavimo sąlygų sąvadą ir į jas privalomai derėjo atsižvelgti rengiant Detalųjį planą. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcijai tikrinti buvo pateiktos būtent Departamento 2008-10-17 išduotos sąlygos (duomenys neskelbtini) ir patikrinimo išvada priimta atsižvelgiant į turimus dokumentus. Vėlesniuose Detaliojo plano tvirtinimo etapuose Inspekcija nedalyvauja ir neturėjo galimybės įtakoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų tuomet, kai buvo pateiktos naujos sąlygos. Laikė, kad Inspekcijos 2010-07-22 teigiamos patikrinimo išvados išdavimo metu detaliojo planavimo sprendiniai atitiko teisės aktų nustatyta tvarka išduotas planavimo sąlygas, įstatymų, Vyriausybės nutarimais nustatytų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus, galiojančius savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendinius, kitus teisės aktus, ir minėti reikalavimai nebuvo pažeisti. Inspekcijos išvada nėra ginčijama, laikoma teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, kad Departamentas 2010-09-24 raštu Vilniaus miesto savivaldybei nurodė, kad pakeičia 2008-10-17 išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini) į naujas - 2010-09-24 (duomenys neskelbtini), tačiau nėra nurodoma, kokia būtų pozicija dėl Detaliojo plano suderinimų, kurie Departamento yra pateikti ant detaliojo plano brėžinių, Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokole Nr. 1-15-38 ir kt. Daugiau jokie Departamento veiksmai nėra atlikti, neatšauktas sprendimas Nuolatinėje statybų komisijoje pritarti Detaliojo plano derinimui, kuriuo buvo patvirtinta, kad Detalusis planas yra parengtas laikantis Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008-10-17 išduotų planavimo sąlygų.

Atitinkamai Departamentas Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktame atsiliepime rėmėsi tuo, kad detalusis planas turėjo būti tvirtinamas atsižvelgiant į naujai išduotas planavimo sąlygas. (Duomenys apie išnagrinėto ginčo esmę paimti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-05-18 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1523-624/2011, t. I, b. l. 6-28).

Taigi teismo išnagrinėto ginčo esmė yra tai, ar galėjo Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtinti Detalųjį planą, neatsižvelgdama į Departamento naujai išduotas 2010-09-24 planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Iš esmės ir šio ginčo esmė yra tokia pati, nes planavimo sąlygas Departamentui pasiūlyta panaikinti remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-09-21 skundu Nr. A51-35714-(3.11.1-TD) Inspekcijos Vilniaus skyriui (t. II, b. l. 138-149). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas Inspekcijai grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos kitoje byloje savivaldybė išsakė dalyvaudama kaip atsakovas.

Išnagrinėtoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-18 sprendimo motyvacinėje dalyje vienareikšmiškai pasisakė taip: „Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad planavimo sąlygas išdavusi institucija, esant aplinkybėms, numatytoms Aprašo 11.1. ir 11.2., gali jas pakeisti naujomis iki patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pateikimo registruoti teritorijų planavimo registre, t. y. Aprašas planavimo sąlygų pakeitimo galimybę naujomis sieja ne su detaliojo teritorijų planavimo proceso teritorijų planavimo dokumento rengimo etapu, o su baigiamojo etapo paskutine stadija –registravimu teritorijų planavimo registre“. Negana to, teismas padarė išvadą, kad dėl to, jog Departamentas išdavė naujas planavimo sąlygas, į jas turėjo būti atsižvelgiama rengiant detalųjį planą, o tai nebuvo padaryta. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, ir Detalųjį planą panaikino. Minėta, kad šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, todėl yra pagrindas teigti, kad teismas dar nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, dėl kurio įvyko ir šioje byloje nagrinėjama administracinė procedūra pagal Vilniaus miesto savivaldybės admininistracijos skundą, paduotą 2011-09-21 Inspekcijos Vilniaus skyriui.

Nors šioje byloje ginčijamas sprendimas yra priimtas ne vien tik dėl to, kad į naujai Departamento išduotas planavimo sąlygas nebuvo būtina atsižvelgti rengiant Detalųjį planą, o ir dėl pačių tų planavimo sąlygų išdavimo teisėtumo, tačiau teismas daro išvadą, kad nagrinėjamas tas pats klausimas, kurį jau nagrinėja teismas. Tokia išvada daroma todėl, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, teikdama skundą atsakovui, planavimo sąlygų neteisėtumą grindė vien tik tuo, kad jos negalėjo būti išduotos, kai Detaliojo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūros jau buvo praėjusios baigiamuosius etapus. Toks jų ginčijimas yra logiškas, kadangi 2010-09-24 planavimo sąlygose (duomenys neskelbtini) ir nurodoma, kad šios sąlygos skirtos būtent tam Detaliajam planui. Taip pat ir atsakovas, siūlydamas Departamentui pasinaikinti planavimo sąlygas, nurodo vien tik tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (Nr.XI-619) 13 straipsnio nuostatos reikalauja, kad iki 2010-01-01 pradėti rengti detalieji planai būtų parengti pagal įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-01-01, t. y. planavimo sąlygų neteisėtumas grindžiamas vien tik Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrų teisėtumu, kai tuo tarpu šį klausimą dar nagrinėja teismas. Jokių kitų planavimo sąlygų (duomenys neskelbtini) neteisėtumo argumentų ir motyvų atsakovas ginčo rašte Departamentui nenurodo. Tokia aplinkybė taip pat patvirtina tai, kad abu ginčai yra neatsiejamai susiję, jie yra tuo pačiu klausimu. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismas dar gali nuspręsti, jog Detalusis planas yra teisėtas, o naujai išduotos planavimo sąlygos neturėjo būti taikomos. Tuomet visi atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai tiek šioje byloje, tiek savivaldybės administracijai teikiant 2011-09-21 skundą atsakovui netektų prasmės. Priešingu atveju, administracinė procedūra dėl savivaldybės administracijos 2011-09-21 skundo atsakovui galėtų būti tęsiama (jeigu nurodytoje byloje dėl Detaliojo plano teisėtumo teismo sprendimu šis klausimas nebūtų galutinai išspręstas, o tai savo ruožtu sudarytų pagrindą taikyti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad atsakovas, 2011-09-21 gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą ir būdamas tos pačios administracinės bylos proceso šalimi, žinodamas, kad administracinė byla tuo pačiu klausimu dar nebaigta nagrinėti, privalėjo administracinę procedūrą sustabdyti, kaip tai imperatyviai nustato Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, ir apie tai pranešti skundą pateikusiam asmeniui. Kadangi tai nebuvo padaryta, priimtas administracinės procedūros sprendimas, kurį ginčija pareiškėjas, yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje byloje nėra pagrindo vertinti 2010-09-24 išduotų planavimo sąlygų (duomenys neskelbtini) įtakos patvirtintam (teismo panaikintam dar neįsiteisėjusiu sprendimu) detaliajam planui, taip pat nėra pagrindo vertinti, ar teisėtai buvo išduotos planavimo sąlygos, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija pabandė pasinaudoti ikiteismine tokių ginčų sprendimo procedūra, nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje ir 32 straipnio 3 dalyje. Kaip bus paaiškinta toliau, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorius, jau negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nes tuo metu jau buvo priimtas sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, o jo panaikinimas dar nebuvo įsiteisėjęs.

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostatos dėl tokių ginčų nagrinėjimo yra tokios:„3. Teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka. Neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo po statybą leidžiančio dokumento išdavimo panaikina teismas. 4. Kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo turi teisę: 1) asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami; 2) suinteresuota visuomenė; 3) valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija ir kiti viešojo administravimo subjektai – jeigu jie kreipėsi į neteisėtai priėmusį administracinį sprendimą subjektą dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracine tvarka, tačiau šis subjektas raštu atsisakė panaikinti administracinį sprendimą; 4) prokuratūra – kai dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo yra pažeistas visuomenės (viešasis) interesas ir jį būtina apginti. 5. Atsakovais bylose dėl neteisėtai priimtų administracinių sprendimų panaikinimo laikomi šiuos sprendimus priėmę subjektai. 6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimti administraciniai sprendimai yra privalomi viešojo administravimo subjektams, dėl kurių priimtų administracinių sprendimų ar neveikimo buvo pradėta administracinė procedūra“.

Taikant šias nuostatas būtina įvertinti tai, kad teritorijos planavimo dokumentas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimu „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“. Sprendimas buvo priimtas 2010-10-20, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo šis Tarybos sprendimas panaikintas, dar neįsiteisėjo. Dėl šios priežasties ir taikant minėtas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, daroma išvada, kad, pirma, patvirtinus teritorijos planavimo dokumentą (detalųjį planą), jokie savivaldybės administracijos skundai dėl administracinių aktų, priimtų detaliojo planavimo proceso metu, administracine tvarka atsakovo jau negalėjo būti priimami nagrinėti; antra, galima buvo administracine tvarka ginčyti tik teritorijos planavimo dokumentą (iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo), bet prokuroras dėl jo panaikinimo kreipėsi į teismą. Todėl ir dėl šios priažasties atsakovas negalėjo nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo (jau buvo patvirtintas teritorijos planavimo dokumentas). Pagal nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip detaliojo planavimo organizatorius, galėjo savo teises ginti tik kreipdamasi į teismą. Dėl nurodyto pažeidimo ginčijamas sprendimas yra neteisėtas taip pat dėl procedūras reglamentuojančių teisės normų nesilaikymo (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Teismas atsižvelgia ir į Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimas yra privalomas Kultūros paveldo departamentui, kas reiškia, kad šioje byloje Departamentas gina savo teises ir teisėtus interesus nevykdyti neteisėto sprendimo.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-11-29 rašte Nr. (23.17)-2D-15847 „Dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti“ pateiktas administracinis sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, todėl sprendimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-11-29 rašte Nr. (23.17)-2D-15847 „Dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti“ pateiktą administracinį sprendimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.