Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-05 · Administracinė byla Nr. AS-143-156-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-05
Bylos Nr.
AS-143-156-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Šiaulių miesto vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS11 – 156/2007Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Šiaulių miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – pareiškėjas) 2006 m. gruodžio 15 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2006 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti leidimą laikyti ginklą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 5-S-6983 atmesti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. liepos 27 d. gavo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 26 d. raštą Nr. 40-S-10451, kuriuo pranešta, jog 2006 m. liepos 25 d. panaikintas jam išduotas leidimas laikyti lygiavamzdį šautuvą. Šį sprendimą apskundęs Lietuvos policijos generaliniam komisarui, 2006 m. rugsėjo 30 d. gavo Policijos departamento 2006 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 5-S-6983, kuriuo pranešta, kad sprendimas yra teisėtas. Ginčydamas šiuos sprendimus ir siekdamas pasinaudoti ikiteismine apskundimo tvarka 2006 m. spalio 30 d. padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), iš kurios 2006 m. lapkričio 23 d. gavo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą nutraukti bylą kaip nežinybingą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisija neišaiškino, jog skundą turėjo paduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad nurodęs priežastis, dėl kurių praleido terminą skųsti sprendimą teismui, 2006 m. lapkričio 24 d. išsiuntė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, išaiškindamas, kad skundas gali būti paduotas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas teigė, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties, t. y. ABTĮ ir kituose įstatymuose nesant kategoriško draudimo centrinio valstybinio administravimo subjekto sprendimą ginčyti išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 5 d., 22 str. 4 d., 25 str.) bei manydamas, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimas turi būti ginčijamas ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytame teisme. Be to, iki šiol nėra gavęs Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 25 d. sprendimo, todėl formaliai vertinant terminas pateikti skundą dar neprasidėjo. Tai, kad į nurodytas institucijas ir teismą jis kreipėsi per nustatytus terminus, patvirtina, jog niekada nesutiko su priimtu sprendimu ir siekė jį nuginčyti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į prašymą nurodė, kad pareiškėjui pateikus skundo padavimo termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d.), o teismui pripažinus, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, neprieštarauja, kad terminas skundui paduoti būtų atnaujintas.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymo nepatenkino ir neatnaujino termino skundui paduoti. Nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 34 str.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į administracinį teismą ginčo šalis dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gali kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismo nuomone, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti, kokį laiko tarpą egzistavo aplinkybės, galėjusios trukdyti tinkamai įgyvendinti procesines teises, bei tai, ar jos objektyviai trukdė šias teises įgyvendinti. Pareiškėjo nurodomos svarbios priežastys – klaidingas kreipimasis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją bei Vilniaus apygardos administracinį teismą – galėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios sutrukdė laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, tačiau jos vienareikšmiškai turėtų būti tomis priežastimis, užkirtusiomis kelią per įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą. Šiuo atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, 2006 m. rugsėjo 30 d. (kaip pats nurodė) gavęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Lietuvos policijos generalinio komisaro – 2006 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 5-S-6983, skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė tik 2006 m. spalio 30 d. (korespondencijos priėmimo – perdavimo aktas), t. y. praleidęs įstatyme numatytą dvidešimt dienų skundo padavimo terminą. Be to, teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl kokių nors priežasčių būtų apsunkintas jo pažeistų teisių gynimas gavus minėtą Lietuvos policijos generalinio komisaro raštą, nors ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis nustato pareiškėjo pareigą kartu su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pateikti įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Dėl šios priežasties terminas skundui paduoti neatnaujintinas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iki šiol nėra gavęs Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 25 d. sprendimo, todėl formaliai vertinant terminas pateikti skundą dar neprasidėjo, kadangi pranešimas apie priimtą sprendimą nėra tolygus paties sprendimo gavimui (ABTĮ 32 str. 1 d., Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 6 d.).

2. Policijos departamentas 2006 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 5-S-6983 privalėjo nurodyti tikslų įstatymo straipsnį ir konkretų terminą, per kurį galėjo paduoti skundą tik Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Institucija neišaiškino ir nepadėjo įgyvendinti teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą (Konstitucijos 30 str. 1 d.).

3. Gavęs paminėtą Policijos departamento raštą, manė, kad gali paduoti skundą (pasirinkti) administracinių ginčų komisijai arba teismui (ABTĮ 22 str. 4 d., 25 str. 1 d.). ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato vieno mėnesio terminą skundui paduoti administracinių ginčų komisijai. Nemanė, kad valstybės įstaigoje teisės aktais nustatyta institucinė tvarka, kai aukštesnysis pareigūnas turi teisę panaikinti žemesniojo pareigūno priimtus sprendimus, galima prilyginti išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkai.

4. Komisija neatsisakė nagrinėti jo skundo kaip paduoto praleidus dvidešimties dienų terminą, o tik išnagrinėjusi skundą nustatė, kad skundas jai nežinybingas.

5. Gavęs Komisijos sprendimą nedelsdamas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o šiam atsisakius priimti skundą – į Šiaulių apygardos administracinį teismą.

6. ABTĮ sudėtingumas apsunkino teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tačiau pareiškėjui pateikus skundo padavimo termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d.), o teismui pripažinus, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, neprieštarauja, kad terminas skundui paduoti būtų atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija sprendimą panaikinti leidimą laikyti ginklą (b. l. 2 – 4).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 6 dalis nustato ginčo dėl sprendimo panaikinti leidimą laikyti ginklą išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Šia tvarka pareiškėjas pasinaudojo (b. l. 15, 16).

Vadovaujantis paminėta įstatymo nuostata, taip pat ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pasinaudojus ne teismo tvarka, galima kreiptis į teismą. Pareiškėjo teisė kreiptis į teismą išaiškinta ir Policijos departamento 2006 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 5-S-6983 (b. l. 16).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, pasinaudojęs įstatymo nustatyta ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kreipėsi ne į teismą, o į Komisiją (b. l. 2 – 4, 17 – 19). Tai iš esmės lėmė termino skundui paduoti praleidimą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Kaip matyti, pareiškėjas pats pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Ši aplinkybė nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo nepatenkino pagrįstai (ABTĮ 34 str.).

Taigi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius