Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. R. (V. R.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies – trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir V. R. (V. R.) pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, jam paskirtos bausmės;

D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į devyniasdešimties parų arešto bausmę;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi, paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimties parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė – vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – 136 MGL (6 800 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. ir D. Š. 2024 m. lapkričio 30 d., apie 16.10 val., veikdami kartu tarpusavyje užėjo pro neužrakintas duris pas D. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, jam sėdint ant lovos, rankų kumščiais tyčia sudavė ne mažiau keturiolikos smūgių į D. B. viršutinę kūno dalį, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą padarydami poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus galvoje, krūtinės kairėje, kairiajame juosmenyje ir kairėje rankoje. Taip V. R. ir D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas T. A. (T. A.) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad gyvena su D. B. 2024 m. lapkričio 30 d., apie 15 val., išėjo iš namų neužrakinęs durų, nes raktų neturi, pas draugo mamą. Apie 16.30 val. per programėle „Telegram“ D. B. atsiuntė jam savo siaubingai subjauroto, su rimtais sužalojimais veido nuotrauką, po ko paskambino ir papasakojo, kaip į jų butą įsiveržė trys vaikinai, du iš jų pažįstami, vieną pažįstama merginą ir vaikinai jį sumušė.

Iš specialisto išvados Nr. G3962/2024(01) matyti, kad D. B. nustatytos poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, krūtinės kairėje, kairiame juosmenyje ir kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), 1–3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku.

Iš specialisto išvados Nr. pG390/2025(01) matyti, kad D. B. medicinos dokumentuose ir specialisto išvadoje Nr. G3962/2024(01) pateiktais duomenimis jam nustatytos poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, krūtinės kairėje, kairiame juosmenyje ir kairėje rankoje, žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), 1–3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta D. B. pateikta jo veido nuotrauka, kurioje matosi, kaip ant jo kaktos, dešinės ir kairės pusės akių, dešinės pusės žando yra kraujosruvos, patinimas, jo lupa praskelta, taip pat matosi kraujas. Prie protokolo pridėta D. B. pateikta nuotrauka.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, pavadinimais „PSS-20241130-175524UTC+0200“, PSS-20241130-182524UTC+0200. Įrašuose matyti, kaip į įvykio vietą atvykę greitosios medicininės pagalbos medikai apžiūrį D. B. ant kurio veido yra sužalojimų, akis, lupos patinusios ir su kraujosruvomis. Policijos pareigūnės paklaustas, atsako, kad maždaug prieš pusantros valandos pas jį į butą pro neatrakintas jo duris įsiveržė du jam pažįstami asmenys D., V., pavardžių nežino, taip pat vienas nepažįstamas asmuo ir jį kumščiais sumušė, gal šešiasdešimt kartų smūgiavo į galvą, už tai, kad priekabiavo, atėjo pas vieno iš jų – V. sesę V., su kurią bendravo dvi savaites, kol ji supykusi pareiškė, jog nebenori bendrauti. Mušdami grasino susidorojimu: nudurs peiliu, sulaužys kojas, rankas, tuo atveju, jei pasikreiptų į policiją. Vėliau matyti, kaip policijos pareigūnai nuvykę į kitą daugiabutį namą pasibeldžia į duris Nr. 43, kurias atidaro mergina, galimai V. R., ir vaikinas, galimai V. R. Mergina paaiškina, kad D. B. ją persekioja, skambinėja iš skirtingų telefono numerių. Tuo tarpu V. R. paaiškina, kad buvo konfliktas, jis nuėjo pas D. B. nelabai gražiai pakalbėti. Visiems išėjus iš buto, D. B. nurodo, kad visi trys vaikinai buvo pas jį atėję.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. B. pareiškė, kad iš jam parodytų sunumeruotų keturių asmenų nuotraukų jis atpažino nuotraukoje Nr. 3 pavaizduotą V. R., kuris pateko pas jį į namus ir jį sumušė, pagal akių, lūpų, nosies, kitus bendrus veido bruožus, išskirtinę trumpų plaukų šukuoseną. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų V. R. ir D. Š. kaltė veikiant kartu tarpusavyje, mušant – rankų kumščiais suduodant D. B. ne mažiau keturiolikos smūgių į viršutinę kūno dalį, sukėlus jam nežymų sveikatos sutrikdymą, padarant poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus galvoje, krūtinės kairėje, kairiajame juosmenyje ir kairėje rankoje, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamieji V. R. ir D. Š. apklausiami tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek teisme pripažino, kad užėję pas D. B. į butą spontaniškai ėmė jį mušti rankų kumščiais, abu sudavė daug smūgių jam į veido sritį, galvą, viršutinę kūno dalį. Be kaltinamųjų V. R. ir D. Š. prisipažinimo, jų kaltę nežymiai sutrikdžius D. B. sveikatą įrodo nukentėjusiojo D. B. parodymai, užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir apklausos protokole, pagrindžiantys, kad V. R. ir D. Š. užėjo į jo butą ir be priežasties jam sudavė daug smūgių rankų kumščiais į veidą ir į kitas kūno vietas; Bendrojo pagalbos centro įrašas ir jo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad po įvykio praėjus 1–1.30 val. D. B. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie tai, kaip į jo butą užėję trys asmenys, tarp jų pažįstami V. ir D., jį sumušė; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, iš kurių matyti, jog D. B. po įvykio atpažino V. R. ir D. Š., kaip jį mušusius asmenis; kitų objektų apžiūros protokolas ir D. B. veido nuotraukos, kuriuose objektyviai užfiksuoti D. B. patirti sužalojimai; specialisto išvados, rodančios, kad D. B. nustatyti poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, krūtinės kairėje, kairiame juosmenyje ir kairėje rankoje, žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. V. R. ir D. Š. suvokė, kad muša D. B. ir tokiems vienas kito veiksmams pritarė, numatė, jog dėl jų abiejų D. B. į veido sritį ir kitas viršutines kūno dalis suduotų smūgių jo sveikata gali būti nežymiai sutrikdyta ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip matyti iš jų abiejų parodymų, V. R. prarado savitvardą dėl D. B. santykių su jo sese, o D. Š. palaikė savo draugą, nes galvojo, jog D. B. jį puls atgal, todėl jie veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. R. ir D. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. R. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. V. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis viršija rūšinį, nes veikdamas kartu su D. Š. sudavė D. B. daug smūgių į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas pamokyti D. B. dėl, jo nuomone, netinkamo pastarojo elgesio su jo sese, bendrininkaudamas su D. Š., atlikdamas vykdytojo vaidmenį, kurio indėlis į nusikalstamos veikos padarymą visumoje buvo lygiavertis, nusikalstama veika D. B. padaryta fizinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta. V. R. yra pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas keturis kartus už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam jau buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs, per pastaruosius vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai V. R. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad prieš tai skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas viršijantis vidurkį.

V. R. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. R. teistas keturis kartus, jam jau buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, per pastaruosius vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgiant į tai ir į kitas nusikalstamą veiką ir V. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios nekartotinos, pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra.

Teismas, skirdamas bausmę D. Š. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. D. Š. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis viršija rūšinį, nes veikdamas kartu su V. R. sudavė D. B. daug smūgių į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas palaikyti V. R., bendrininkaudamas su V. R., atlikdamas vykdytojo vaidmenį, kurio indėlis į nusikalstamos veikos padarymą visumoje buvo lygiavertis, nusikalstama veika D. B. padaryta fizinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta. D. Š. yra vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, teistas penkis kartus už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam jau buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs, per pastaruosius vienerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai D. Š. asmenybę visumoje apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad prieš tai skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. D. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas viršijantis vidurkį.

D. Š. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. Š. teistas penkis kartus, prieš tai jau nesilaikė probacijos sąlygų, padarė nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, per pastaruosius vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgiant į tai ir į kitas nusikalstamą veiką ir D. Š. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios nekartotinos, pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio pagrindu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis); neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis).

D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos, patirtos dėl nežymaus jo sveikatos sutrikdymo, atlyginimo. Nustatyta, kad V. R. ir D. Š. rankų kumščiais suduodami ne mažiau keturiolikos smūgių D. B. į viršutinę kūno dalį padarė jam poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus galvoje, krūtinės kairėje, kairiajame juosmenyje ir kairėje rankoje. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. B. dėl patirto sumušimo vieną mėnesį negalėjo dirbti, buvo išlaikomas tėvo, kuris pirko jam vaistus ir apmokėjo gydymą ligoninėje, taip pat po įvykio naktimis negali užmigti, jam skauda galvą, tačiau tai pagrindžiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Vis dėlto, specialisto išvados, kuriose nustatyti D. B. veido ir kitų jo viršutinių kūno dalių sužalojimai, nuotraukos, kuriose objektyviai užfiksuotas subjaurotas D. B. veidas, ir kiti byloje esantys duomenys rodo, kad D. B. dėl jo intensyvaus mušimo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad D. B. dėl smurtinių V. R. ir D. Š. veiksmų pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuris, priešingai, negu mano kaltinamieji, neapsiriboja vien jo galimybės dirbti sumažėjimu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. R. ir D. Š. smurtavimas didesnių liekamųjų padarinių D. B. sveikatai nesukėlė, taip pat į teismų praktiką, kurioje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki 2 000 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.), teismo vertinimu, D. B. reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per aiškiai didelis, todėl mažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. R. (V. R.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. R. (V. R.) atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį nuosprendį, dienos.

D. Š. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Š. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį nuosprendį, dienos.

V. R. (V. R.) ir D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. R. (V. R.) ir D. Š. D. B. (D. B.) naudai solidariai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (saugomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. R. (V. R.) ir D. Š., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių raj., Pravieniškės, Pravieniškių g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (pirmadieniais–ketvirtadieniais: nuo 8 iki 16.45 val.; penktadieniais: nuo 8 iki 15.45 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (0 3) 465 6442. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.