Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J. 2019 m. spalio 19 d. apie 1.40 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame L. P., su kuria gyvena neįregistravę santuokos, kilusio konflikto metu sugriebė stipriai už dešinės rankos pirštų ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. J. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. spalio 18 d. vakare kartu su L. gėrė degtinę. Kiek prisimena išgėrė vieną butelį 0,7 litro talpos, kito butelio, tokios pačios talpos nugėrė apie pusę. Jis nuėjo į tualetą, o L. tuo metu paslėpė butelį su likusiu alkoholiu. Apie 21.45 val. išjungė televizorių ir nuėjo miegoti. L. tuo metu buvo kitame kambaryje ir gulėjo. Apie 01.00 val. vėl ėjo į tualetą ir pamatė, kad palietas kibiras su vandeniu. P. L., kas nutiko, kad grindis plovė. Ką L. atsakė, neatsimena. Jos prašė, kad ji duotų gurkštelėti degtinės ir tada jis eis toliau miegoti. L. nedavė alkoholio. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. L. gulėjo savo lovoje, kai jie konfliktavo. Sakė jai keletą kartų, kad duotų degtinės, tačiau ji nedavė. Neprisimena, ar L. buvo suėmęs už rankos ir traukė iš lovos, bet jei ji taip sako, tai gal taip ir buvo. Jis sunkiai prisimena įvykius, kadangi buvo neblaivus. Gailisi dėl savo veiksmų, nori L. atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Alkoholį vartoja dažnai (b. l. 70 – 72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentusioji L. P. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu R. J. apie 12 metų neįregistravę santuokos, kartu veda bendrą ūkį. 2019 m. spalio 18 d. vakare kartu su sugyventiniu Robertu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Išgėrė vieną butelį 0.5 litro talpos, kitą tokį patį butelį nugėrė iki pusės ir jį paslėpė. Matė, kad jau per daug bus alkoholio. R. dėl to pradėjo pykti. 2019 m. spalio 19 d. apie 01.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Apie 01.40 val. kai atėjo R. į jos kambarį, paėmė jai už dešinės rankos plaštakos ir stipriai suspaudęs, tempė iš lovos. Ji iškvietė policiją. R. sukėlė jai fizinį skausmą, stipriai patraukdamas už rankos plaštakos, patempė jai dešinės rankos vidurinį pirštą, kurį skauda ir dabar. R. taip elgiasi ne pirmą kartą. Anksčiau taip pat yra smurtavęs prieš ją. R. yra konfliktiškas, ypač kai neblaivus, elgiasi įžūliai, dėl smulkmenų pradeda konfliktuoti (b. l. 28 – 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 931/2019(06), nurodyta, kad L. P. kūno paviršiuje, apžiūrint 2019 m. spalio 21 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymą (b. l. 25 – 26).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybinis pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad nuketėjusioji pranešė apie įvykį. Nukentėjusioji paaiškino, kad gulint lovoje prie jos atėjo neblaivus sugyventinis R. J. ir pradėjo pas ją prašyti alkoholio. Atsisakius jam duoti alkoholio, jis griebė už rankos ir patempė jai dešinės rankos pirštą, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Užfiksuotas ir pažymėtas patinimas (b. l. 16 – 18).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti name, adresu (duomenys neskelbtini). Nuotraukoj užfiksuota L. P. dešinės rankos bendras vaizdas, matosi, jog dešinės rankos du pirštai yra ištinę (b. l. 8 – 15).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. J. stipriai sugriebęs už dešinės rankos pirštų ir juos patempdamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymai patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. J. tarpusavio konflikto metu paėmė jai už dešinės rankos plaštakos ir stipriai suspaudęs, tempė iš lovos, taip sukeldamas fizinį skausmą Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo prisipažinimas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. J. dėl fizinio skausmo sukėlimo L. P. pasitvirtino.

K. R. J. tarpusavio konflikto metu sąmoningai sugriebė savo sugyventinei L. P. už dešinės rankos pirštų ir tempė taip sukeldamas fizinį skausmą nuketėjusiajai. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėtajai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko gan intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, kadangi dėl jo atliktų veiksmų ištino nuketėjusios pirštai. Konstatuojama, kad L. P. patirtas fizinis skausmas yra R. J. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. R. J. yra nukentėjusiosios sugyventinis, t. y. ji yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad R. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 75).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. J. – teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 53 – 55), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 48 – 52), bedarbis (b. l. 45), registruojasi Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 47), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 42). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog R. J. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas R. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 19 d. 02.25 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 14.25 (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 60 – 61, 62).

V. Kiti proceso klausimai

K. R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73 – 74) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę R. J. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 19 d. 02.25 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 14.25 val. (viena para), išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį R. J. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam R. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.