Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios I. A. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajai I. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 3 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismui 2017 m. spalio 20 d. perduotoje baudžiamojoje byloje I. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį kaltinama tuo, kad ji, iki 2017 m. liepos 3 d., turėdama tikslą parduoti, savo nuomojamoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 27 vnt. tablečių ir 0,139 g kristalinės medžiagos, kurių sudėtyje yra 2,446 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 44,579 g narkotinės medžiagos – kanapių; tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 3 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), už 255 Eur dalį šių medžiagų – 18,480 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bei 13 vnt. tablečių su logotipu, kurių sudėtyje yra 1,121 g psichotropinės medžiagos – MDMA, pardavė nepilnamečiam N. S., gimusiam 2001 m.; tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 3 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), 4,700 g narkotinės medžiagos – kanapių bei 0,139 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,066 g psichotropinės medžiagos – MDMA, už 20 Eur neteisėtai pardavė C. A. K., o kita dalis medžiagų – 14 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 1,259 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 21,399 g narkotinės medžiagos – kanapių, jos namuose 2017 m. liepos 3 d., apie 22.35 val., kratos metu buvo rasta ir paimta.I. A. dar kaltinama ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, iki 2017 m. liepos 3 d., turėdama tikslą platinti, G. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė plastikiniuose maišeliuose supakuotus baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 5,031 g narkotinės medžiagos – kokaino, įvairiai supakuotų 118 vnt. įvairių spalvų tablečių su įvairiais logotipais, kurių sudėtyje yra 10,663 g psichotropinės medžiagos – MDMA, plastikinį paketą su jame esančia 4,965 g narkotinės medžiagos – kanapių, kai apie 2017 m. liepos 3 d., 22.40 val., kratos metu šios medžiagos policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos.I. A. 2017 m. liepos 3 d., 21.20 val., laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi suimtajai I. A. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 3 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Kaltinamosios I. A. gynėja, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir paskirti kaltinamajai švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, intensyviąją priežiūrą. Gynėja, remdamasi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktika, teigia, kad I. A. turi teisę būti paleista proceso metu. Gynėjos nuomone, bylą perdavus teismui, BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti I. A. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėja pažymi, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų I. A. laikymą suimta. Nors I. A. kaltinama sunkių ir labai sunkios veikos padarymu, tačiau vien šios aplinkybės, gynėjos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo taikyti suėmimą, ypatingai įvertinus aplinkybes, apibūdinančias jos asmenybę.Anot gynėjos, kitaip nei konstatavo teismas, I. A. socialiniai ryšiai yra tamprūs. Kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nuolatinį darbą, legalias ir pastovias pajamas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, darbdavio apibūdinama itin teigiamai. Teigiamai kaltinamąją apibūdina ir Kauno tardymo izoliatoriaus administracija. Iki suėmimo I. A. gyveno kartu su močiute O. P., kuriai reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra. O. P. yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis. I. A. iki suėmimo nuolat ją prižiūrėjo, rūpinosi ja, oficialiai yra jos globėja. Be to, gynėja nurodo, kad kaltinamoji turi labai rimtų sveikatos problemų, dėl suėmime esančių netinkamų sąlygų, jos sveikata su kiekviena diena blogėja. I. A. iki suėmimo nustatytas lėtinis Hepatitas C, taikomas periodinis medikamentinis gydymas. Dėl pablogėjusios sveikatos nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2017 m. spalio 26 d. buvo gydyta Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ją nuolat kamuoja skausmai, konsultuota gydytojų, reikalinga chirurgo apžiūra, išsamūs tyrimai.Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi, kad I. A. neturi ryšių užsienyje, nėra teista, bausta administracine tvarka, ji nežinojo, jog N. S. nepilnametis, gynėja daro išvadą, kad apskųstoji nutartis keistina ir kaltinamajai skirtinos švelnesnė skardomosios priemonės. Teismo posėdyje kaltinamosios I. A. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.Kaltinamosios I. A. gynėjos skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis nenaikintina.Apygardos teismas, pratęsdamas I. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji I. A. galbūt padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas: iš dalies pačios kaltinamosios I. A., liudytojų (G. J., J. J. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, specialisto išvadų duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Žemesnės instancijos teismas taip pat padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia tiek į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, tiek į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad I. A. kaltinama tiek sunkių, tiek labai sunkių nusikalstamų veikų įvykdymu. Už kaltinamosios nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatytos gana griežtos, su laisvės atėmimu susijusios bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimą iki 12 metų.Pirmosios instancijos tinkamai įvertino ir I. A. asmenybę, jos socialinius bei šeiminius ryšius.Bylos duomenimis, I. A. išsiskyrusi ir neturi išlaikytinių. Tokios aplinkybės patvirtina, kad I. A. nesusaistyta jokiais šeiminiais ryšiais. Kaltinamosios gynėja skunde tvirtina, kad neva kaltinamojo I. A. įstatymų nustatyta tvarka pripažinta O. P. (senelės) globėja, kaltinamoji turi nekilnojamojo turto, pastovią gyvenamąją vietą. Tokie kaltinamosios I. A. gynėjos teiginiai neatitinka tikrovės. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad I. A. iki sulaikymo gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo rastos, galbūt jos laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, paminėtus gynėjos teiginius. Gynėja, nurodydama tikrovės neatitinkančią medžiagą, klaidina teismą. Pagal bylos duomenis, iki sulaikymo I. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamosios galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumą, sunkumą, pobūdį, formuoja išvadą, kad nurodyti socialiniai ryšiai nėra tamprūs, jie nedarė jokios teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui ir nesulaikė nuo nusikaltimų, dėl kurių jai pareikšti kaltinimai, padarymo. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas padarė objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, jog I. A., siekdama išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. I. A. inkriminuojamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Ir nors anksčiau I. A. neteista (teistumas išnykęs (už melagingo pranešimo pateikimą)), tačiau kaltinamajai inkriminuotos veikos yra savanaudiško pobūdžio, siekiant gauti lėšų pragyventi. I. A. padarytos veikos nebuvo atsitiktinės, vaidmuo aktyvus. Taigi, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į I. A. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamoji, būdama laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamosios I. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (vartoja narkotines medžiagas; neatsitiktinis nusikalstamas veikimas; aktyvus vaidmuo darant inkriminuotas veikas), jos turimų socialinių ir šeiminių ryšių tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamosios padarytų nusikaltimų pavojingumas (narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas; narkotinių medžiagų pardavimas nesulaukusiam pilnametystės asmeniui, galbūt žinant, kad jis nepilnametis), pobūdis (savanaudiškas), sunkumas (sunkūs ir labai sunkūs), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą I. A. į laisvę ir skirti jai švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą: intensyvią priežiūrą, namų areštą ir / ar kitą kardomąją priemonę. (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajai I. A. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Baudžiamojoje byloje teismo posėdžiai paskirti iki 2018 m. sausio 18 d. Byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės. Teismo posėdis, vykęs 2017 m. lapkričio 21 d., buvo atidėtas. Teismas privalo užtikrinti ne tik netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir tai, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.Aptariamu atveju I. A. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamajai paskirta griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jos tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Konkrečiu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo I. A. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aplinkybė, kad kaltinamoji I. A. teigiamai apibūdinama kardomojo kalinimo įstaigos administracijos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Gynėjos skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamosios I. A. itin blogos sveikatos būklės nepagrįstos bylos duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti tik tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos nurodymu kaltinamoji 2017 m. spalio 20 d. buvo konvojuota į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad kaltinamosios sveikatos sutrikimai yra tokie, jog gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė. Kaip minėta, esant būtinybei I. A. teikiama medicinos pagalba Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajai I. A. ir jos gynėjai taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi kaltinamajai I. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 3 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.