Telšių apylinkės teismo įsakymas

2013-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-715/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
1-137-715/2013
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00026-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Kaltinamasis
M. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-134-715/2013Proceso Nr. 1-73-1-00026-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.;1.2.4.8.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Plungienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Vijoletos Meškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1980-04-13, Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k., gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 11-63, Mažeikiai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindime išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, anksčiai neteistas, laikytina, kad baustas administracine tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2013 m. sausio 10 d., apie 8 val. 30 min., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) g. 34-49, konflikto su buvusia sugyventine L. K. metu, stipriai rankomis suspaudė jos galvą, parvertė ant kušetės, kumščiu trenkė tris kartus į pilvą, prispaudęs prie sienos, spjovė jai į veidą, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą, dėl ko šie veiksmai pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą traktuojami kaip smurtas artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų.

M. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje prisipažino iš dalies (42 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad su L. K. jis pradėjo kartu gyventi 2006 metais, susilaukė trijų vaikų. Paskutinius tris mėnesius kartu negyvena, tačiau susitikinėja. 2013-01-10 ryte jis atėjo pas L. K., nes jai reikėjo išeiti į paskaitas, jis turėjo prižiūrėti dukrą. Virtuvėje jie gėrė kavą ir tarp jų kilo konfliktas, kai jis paklausė, kada ji grįš, o ji atsakė, kad eis pas draugę, o su mažesniais vaikais pabus vyresnioji dukra. Jis pradėjo bartis, kad ji palieka vaikus, susitikinėja su kitais vyrais. Pasakęs, kad ji yra laisvo elgesio moteris, jis pareikalavo, kad ji eitų su juo į lovą. Ji pradėjo isterikuoti, trankyti sau per veidą, grasinti, kad iškvies policiją. Tada jis prispaudė prie savęs jos galvą ir laikė, kad ji nusiramintų. Kai ji nusiramino, jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, tada jai vėl užėjo isterijos priepuolis ir ji pradėjo daužyti savo veidą, galvą trankyti į sieną. Tada jis spjovė jai į veidą ir išėjo iš buto ( 42-43 b. l.).

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2013-01-10, ryte, pas ją atėjo jos buvęs sugyventinis ir vaikų tėvas M. M., kuris žadėjo pabūti su jauniausia dukra, kadangi jai reikėjo eiti į paskaitas. Dukra miegojo, o ji virtuvėje ruošė sau ir M. M. kavą. Sugyventinis pradėjo meilintis, ją bučiuoti ir siūlė eiti mylėtis. Kai ji atsisakė, jis supyko, pradėjo ją kaltinti, kad ji susitikinėja su kitais vyrais, vadinti keiksmažodžiais. Kai ji norėjo išeiti iš virtuvės, nes jo išsigando ir pradėjo šaukti, jis uždengė ranka jos burną ir labai stipriai spaudė jos galvą sau prie krūtinės. Jai labai skaudėjo galvą. Kai ji nustojo šaukti, jis paleido jos galvą, tada abu nuėjo į kambarį, kuriame miegojo dukra. Čia jis parvertė ją ant kušetės ir vėl reikalavo mylėtis, kai ji atsisakė, jis trenkė jai tris kartus kumščiu į pilvą, prie jos veido laikė savo suspaustą kumštį. Bijodama, kad jos daugiau nesumuštų, ji iš lovelės pasiėmė dukrą. Jis dukrą nukėlė jai nuo kelių, liepė jai eiti žaisti. Ji nuėjo į koridorių, kur jis prispaudė ją prie sienos ir vėl reikalavo mylėtis. Kai ji atsisakė, jis spjovė jai į veidą ir liepė nusivalyti, nes jei nenusivalys, pagrasino jos veidą nuvalyti į kilimą. Išeidamas jis pagrasino, kad ją nudirs, jei pasiskųs policijai, tačiau peilio nebuvo pasiėmęs. Bijodama, kad jos nenužudytų, ji policijai neskambino, tačiau nuėjo pas savo socialinę darbuotoją, kuriai viską papasakojo ir ji iškvietė policiją (13 b. l.)

Apklausta papildomai L. K. parodė, kad ji atsisako rašyti pareiškimą dėl grasinimo ją nužudyti. Ji teigė nesakiusi policijos pareigūnams, kad M. M. ją smaugė, gal jie ne taip suprato, kai ji pasakojo, kad jos galvą stipriai spaudė sau prie krūtinės. Jai, iš tikrųjų, prasidėjo isterija, kai M. M. ją vadino necenzūriniais žodžiais, ji pradėjo trankyti sau per veidą ir sakyti, kad tegul ją geriau užmuša. Dėl buvusio sugyventinio elgesio ji patyrė didelį stresą, kreipėsi į psichikos sveikatos centrą ir psichologą, jai buvo paskirti raminamieji vaistai. ( 14 b. l.)

L. S. B. parodė, kad 2010 metais į socialinę tarnybą kreipėsi L. K., prašydama pagalbos dėl gyvenamosios vietos ir santykių problemų sprendimo su sugyventiniu. Su L. K. šeima ji dirba apie vienerius metus. Dėl vaikų priežiūros šeimoje nėra problemų, tačiau problema yra jos santykiuose su buvusiu sugyventiniu M. M., kurį ji kartais įsileidžia ir tada prasideda konfliktai. Moteris skundėsi, kad ją labai psichologiškai gniuždo tai, kad buvęs sugyventinis ateina girtas, ją vadina keiksmažodžiais ir ji jo bijo. 2013-01-10, apie 10.00 val., į socialinę tarnybą atbėgo verkdama L. K., kuri sakė, kad M. M. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, parvertė ant lovos, pradėjo smaugti, trenkė į pilvą, kai ji šaukė, jai ranka uždengė burną. Ji sakė, kad buvęs sugyventinis siekė intymių santykių, kai ji atsisakė, jis pradėjo priekaištauti dėl kitų vyrų. Sumušimo žymių jos kūne nesimatė, nes ji sakė, kad jai trenkė į pilvą, bet buvo labai išsigandusi, apsiverkusi. Ji pranešė policijos pareigūnams, kartu su L. K. nuėjo į jos namus, nes ji buvo palikusi vieną trejų metų dukrelę, kur atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais bendravo pati Lina ( 18-19 b. l.).

Liudytojas D. P. parodė, kad 2013-01-10, ryte, Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo nukentėjusioji L. K., socialinė darbuotoja ir mažas vaikas. L. K. paaiškino, kad pas ją atėjo buvęs sugyventinis, kuris prašė su juo mylėtis, pradėjo jai priekaištauti dėl kitų vyrų, sugriebęs už kaklo, parvertė į lovą, sudavė tris smūgius jai į pilvą, pagarsino, kad nudurs, jei ji pasiskųs. Apie tai, kad būtų jai realiai grasinęs, tai yra rankoje turėjęs kokį nors daiktą, nukentėjusioji nesakė. Moteris buvo išsigandusi, bendravimo metu neverkė, ant jos kūno sužalojimų nesimatė (16-17 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

M. M. kaltė įrodoma ir kitais byloje esančiais įrodymais:

2013-01-10 bendra įvykio informacija Nr. ROIK 0113000015168, kurioje nurodyta, kad socialinė darbuotoja pranešė, jog į L. K. namus atėjęs buvęs vyras M. M. ją smaugė, mušė kumščiais, spjaudė (2 b.l.).

2013-01-10 L. K. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad jos buvęs sugyventinis M. M. smurtavo prieš ją, sukeldamas jai fizinį skausmą (5 b.l.).

2013-01-10 fotolentelėje esančiomis fotonuotraukomis (7-11 b.l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad M. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, nusikalstama veika žalos nepadaryta, todėl prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam M. M. sutikus, 2013 m. vasario 19 d. apie tai buvo surašytas protokolas (48 b.l.), kuriame nurodyta, jog M. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Sutinka su siūlomos bausmės dydžiu.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę M. M., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, ir anksčiau yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją – 2009-08-07 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą skirtina – laisvės apribojimo bausmė 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 5.00 valandos būti namuose, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam M. M. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios L. K., uždraudžiant M. M. per bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje.

M. M. 2013-01-24 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 5.00 valandos būti namuose, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios L. K., uždraudžiant M. M. per bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. M. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti M. M., kad asmuo nubaustas laisvės apribojimo bausme privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti M. M., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti M. M., kad paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Silva Plungienė