- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 1-3247-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59468-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Biržų r. sav., vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą Estijos valstybėje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:
jis, laikotarpiu nuo 2010-04-22 iki 2013-06-06 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi bei dėl užimamų pareigų pagal 2011-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau ir – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikydamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turėdamas pareigą po atleidimo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigų perduoti šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus naujai išrinktam įmonės vadovui, neišsaugojo ir neperdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ direktorei J. S. (ankstesnė pavardė Č.) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra, apskaitos registrų (detalios didžiosios knygos, pirkimų, pardavimų, atsargų, pirkėjų, tiekėjų, kasos, banko), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, šiais veiksmais aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje;
be to, jis, laikotarpiu nuo 2010-04-22 iki 2013-06-06 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi bei dėl užimamų pareigų pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas, kad trečiųjų valstybių piliečiai 167 automobilius įsigijo savo lėšomis, tai yra, suprasdamas, jog automobiliai nėra įsigyti bendrovės lėšomis ir negali būti laikomi UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ turtu, juos VĮ “Regitra“ užregistravo vadovaujamos bendrovės vardu bei UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam apskaitininkui laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-06-06 pateikė šių automobilių pirkimo-pardavimo sutartis bei nurodė įtraukti į apskaitą šį turtą:
1. Nissan Bluebird, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
2. Opel Zefira, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5300,00 litų vertės;
3. Opel Astra, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
4. Toyota Avensis VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 900,00 litų vertės;
5. Nissan Suny, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
6. KIA Sorento, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3452,80 litų vertės;
7. Mercedes , VIN kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 litų vertės;
8. Nissan Priemiera, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
9. Honda Civic, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
10. Audi A4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1.000,00 litų vertės;
11. Peugeot 405, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 litų vertės;
12. Peugeot 206, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 800,00 litų vertės;
13. Mazda 323 , VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
14. VW Golf, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
15. Mitsubishi Galant, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
16. Hyundai Sonata, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
17. Nissan Bluebird, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
18. Audi A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3452,80 litų vertės;
19. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 litų vertės;
20. Opel Omega, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 litų vertės;
21. VW Passat, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8000,00 litų vertės;
22. VW Passat, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8200,00 litų vertės;
23. Jaguar X-type, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
24. Mercedes Benz 220, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3452,80 lito vertės;
25. Renault Espance, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
26. Mercedes Benz 270, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
27. Seat Alhamra, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3000,00 litų vertės;
28. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
29. Nissan Bluebird, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
30. VW Sharan, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4143,36 lito vertės;
31. Ford Galaxy, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
32. Mitsubishi Pajero Sport, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 13811,20 lito vertės;
33. Renault Scenic, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1726,40 lito vertės;
34. Ford Focus, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4200,00 litų vertės;
35. Fiat Ulysse, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
36. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
37. Ford Galaxy, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6900,00 litų vertės;
38. Nissan Primera, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
39. Ford Galaxy, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 7000,00 litų vertės;
40. VW Golf, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
41. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 700,00 litų vertės;
42. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 litų vertės;
43. Renault Megane, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 3452,80 lito vertės;
44. Honda Civic, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
45. Nissan Sunny, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 1150,00 litų vertės;
46. Nissan Micra, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 700,00 litų vertės;
47. Toyota RAV 4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 11000,00 litų vertės;
48. Ford Focus, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3452,80 lito vertės;
49. Suzuki Swift, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
50. Nissan Primera, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
51. VW Golf, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1726,40 lito vertės;
52. Mitsubishi Spacevagon, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
53. Toyota Camry, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 994,24 lito vertės;
54. Mercedes Benz A170, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2000,00 litų vertės;
55. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1200,00 litų vertės;
56. VW Golf, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1726,40 lito vertės;
57. Nissan Maxima, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3000,00 litų vertės;
58. Honda Accor, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1800,00 litų vertės;
59. Honda Civic, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
60. Nissan Sunny, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
61. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1200,00 litų vertės;
62. Mitsubushi Lancer, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 100,00 litų vertės;
63. Seat Alhambra, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3452,80 lito vertės;
64. Mercedes Benz, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4000,00 litų vertės;
66. Nissan Bluebird, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 litų vertės;
67. Toyota Carina, VIN kodas (duomenys neskelbtini),100,00 litų vertės;
68. Ford Transit, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
70. Mitsibushi Space Wagon, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
71. Audi A6 Avant, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2500,00 litų vertės;
72. Citroen C5, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6000,00 litų vertės;
73. Nissan Primera, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 10,00 litų vertės;
74. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 litų vertės;
75. BMW530, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3500,00 litų vertės;
76. Renault Laguna, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
77. Mitsubishi Lancer, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
78. VW Sharan, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4500,00 litų vertės;
79. VW Sharan, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 4000,00 litų vertės;
80. Nissan Maxima, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 900,00 litų vertės;
81. Nissan Sunny, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
82. Nissan Maxima, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3000,00 litų vertės;
83. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
84. Audi A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 690,56 lito vertės;
85. Seat Alhambra, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6905,60 lito vertės;
86. Mazda 626, VIN mkodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
87. Peugeot 206, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 900,00 litų vertės;
88. Nissan Pathfinder, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 14800,00 litų vertės;
89. Opel Astra, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
90. Mitsubishi Lancer, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
91. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
92. Opel Combo, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 litų vertės;
93. Chrysler Stratus, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
94. Toyota Avensis Verso, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1035,84 lito vertės;
95. Iveco 29L11, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2762,24 lito vertės;
96. Toyota Carina, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
97. Chrysler Voyager, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2762,24 lito vertės;
98. Peugeot 307, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3452,80 lito vertės;
99. Toyota Camry, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 835,40 lito vertės;
100. Peugeot 206, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3000,00 litų vertės;
101. Toyota Carina, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
102. VW Touareg, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5179,20 lito vertės;
103. Toyota RAV4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4833,92 lito vertės;
104. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 413,30 lito vertės;
105. BMW XS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6905,60 lito vertės;
106. VW Bora, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1700,00 litų vertės;
107. Ford Galaxy, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5.000,00 litų vertės;
108. Toyota Avensis Verso, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 10013,00 litų vertės;
109. Peugeot 307, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
110. Fiat Stilo, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1.000,00 litų vertės;
111. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 121,00 lito vertės;
112. BMW 318, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2416,96 lito vertės;
113. Ford Scorpio, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 550,00 litų vertės;
114. Peugeot 307, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4661,28 lito vertės;
116. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
117. Nissan Primera, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
118. Nissan Sunny, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
119. Ford Focus, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2300,00 litų vertės;
120. Nissan Terrano, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 10660,00 litų vertės;
121. Acura TSX, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1500,00 litų vertės;
122. Nissan Primera, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 800,00 litų vertės;
123. Nissan Bluebird, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 litų vertės;
124. Mercedes Benz, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
125. Mitsubishi Lancer, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
126. Opel Zefira, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3452,80 lito vertės;
127. Mitsubishi Lancer, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
128. Citroen C 5, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 800,00 litų vertės;
129. VW Passat, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 1200,00 litų vertės;
130. Audi A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 800,00 litų vertės;
131. Chrysler Voyager, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1500,00 litų vertės;
132. Chrysler Voyager, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1450,00 litų vertės;
133. Chrysler Voyager, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1700,00 litų vertės;
134. Chrysler Voyager, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1300,00 litų vertės;
135. Chrysler Voyager, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 2000,00 litų vertės;
136. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
137. Nissan Patrol, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 litų vertės;
138. Mitsubishi Lancer, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 650,00 litų vertės;
139. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 700,00 litų vertės;
140. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės;
141. Toyota Carina, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
142. Nissan Bluebird, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
143. Toyota Corola, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
144. Jeep Grand Cherokee, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6905,60 lito vertės;
145. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1726,40 lito vertės;
146. Volvo 850, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
147. Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
148. Toyota Carina, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 litų vertės;
149. Toyota Corolla, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
150. VW Pasat, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1500,00 litų vertės;
151. Nissan Sunny, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
152. Ford Galaxy, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4000,00 litų vertės;
153. Nissan Sunny, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 650,00 litų vertės;
154. Toyota Corola, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1600,00 litų vertės;
155. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 550,00 litų vertės;
156. Jeep Grand Cherokee, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 litų vertės;
157. Nissan Maxima, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 700,00 litų vertės;
158. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
159. Opel Combo, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 900,00 litų vertės;
160. Audi A4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2500,00 litų vertės;
161. Opel Kadet, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 litų vertės;
162. Nissan Bluebird, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 litų vertės
163. Ford Transit, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1750,00 litų vertės;
164. Mazda 323, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 litų vertės;
165. Audi A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3000,00 litų vertės;
166. Peugeot 405, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 litų vertės;
iš viso bendros 320791, 34 lito (92907, 59 euro) vertės. Taip į bendrovės apskaitą įtraukdamas realiai neįvykusias ūkines 167 automobilių pirkimo sandorių operacijas, A. G. pažeidė BAĮ 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-06, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. G. kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad iš dalies sutinka dėl jam pareikšto įtarimo dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir visiškai sutinka, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini) " turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio iki 2013-06-06 buvo vienintelis UAB “ (duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei vadovas. Bendrovė jo vadovavimo laikotarpiu užsiėmė automobilių remontu bei automobilių detalių prekyba, bendrovei priklausė vienas autoservisas, kuris tam tikrais laikotarpiais buvo įsikūręs Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėse bei Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo vadovavimo laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė UAB “A“, su kuria buvo pasirašyta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, kurią buvo sudaręs prieš jį buvęs bendrovės vadovas. Buhalterinius dokumentus kartą per mėnesį pateikdavo minėtos bendrovės buhalteriams J. R. bei buhalterei moteriai, kurios duomenų neprisimena. Jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Apskaitos dokumentus buhalteriams teikdavo jis pats, kartais tai galėdavo daryti ir kiti bendrovės darbuotojai M. M. ir L. A.. Po apskaitos sutvarkymo visi bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo saugojami UAB “A“ ofiso patalpose, jų neatsiimdavo, savo darbo vietoje turėdavo tik einamuosius dokumentus. Jo vadovavimo laikotarpiu bendrovės vardu buvo įgyti bei balanse apskaityti iki penkių automobilių, kiek pamena: Fiat Ducato, BMW 525 arba 530, kitų automobilių modelių neprisimena. Bendrovė nuosavo nekilnojamojo turto įsigijusi nebuvo, turėjo tik lizingu įsigytą autoservisui reikalingą įrangą. Minėtus automobilius bendrovė buvo įsigijusi savo reikmėms ir už bendrovės lėšas, tačiau jų bendros įsigijimo kainos neprisimena. Visi minėti automobiliai bendrovės pardavimo momentui buvo parduoti, o gautos lėšos panaudotos bendrovės veikloje. 2013 metų birželį, kiek prisimena, buhalteris J. R. pasakė, kad turi žmogų, kuris ieško įsigyti bendrovę ir pasiteiravo, ar jis nenori parduoti UAB “(duomenys neskelbtini) “. Kadangi bendrovės veikla jau prastai sekėsi, nusprendė parduoti bendrovę J. R. pasiūlytai pirkėjai J. Č. (S.). Už kokią kainą pardavė bendrovę, neprisimena, taip pat neprisimena, kokiu būdu buvo atsiskaityta. Su J. Č. susipažino iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, kalbėjosi dėl bendrovės pirkimo-pardavimo kelis kartus. Detaliai derybų dėl bendrovės perleidžiamo turto, piniginių lėšų, atsargų ir pan. nevedė, nes detales su ja, kiek žino, aptarė prieš sutarties pasirašymą buhalteris J. R. bei jo bendrovėje dirbusi buhalterė. Nurodyti, koks turtas akcijų pardavimo metu priklausė bendrovei, negali, nes neprisimena, prisimena tik, kad ruošiantis parduoti bendrovę, buvo atliktos turto, atsargų ir kt. inventorizacijos. Jų aktus jis kartu su bendrovės pagrindiniais veiklos dokumentais (įstatais, banko dokumentais sąskaitų valdymo generatoriais) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu perdavė naujai savininkei J. Č.. Ar tuo pačiu metu jis perdavė bendrovės apskaitos dokumentus, ar juos perdavė buhalteris J. R., neprisimena. Žino, kad dėl buhalterinių dokumentų perdavimo-priėmimo buvo surašyti aktai, kuriuos rengė, kiek pamena, buhalteris J. R.. Šių aktų originalų ar jų kopijų pateikti negali. Parduodamas J. Č. bendrovę, su pastarąja apie bendrovei priklausantį turtą, jos veiklos rezultatus kalbėjo abstrakčiai, ji nesidomėjo nei bendrovės turtu, nei esamų piniginių lėšų likučiais, nei turimais įsipareigojimais. Jam susidarė nuomonė, kad jai buvo reikalinga tiesiog veikianti bendrovė, su veiklos istorija. Šiandien neprisimena, todėl nurodyti negali, kokiu tiksliai turtu disponavo bendrovė jos pardavimo momentu, taip pat neprisimena, kokio dydžio įsiskolinimai buvo. Parduodamas bendrovę, iš J. Č. elgesio suprato, kad visą tą informaciją ji žino ir jai viskas tiko. Mano, kad visą informaciją apie bendrovę ji susižinojo dar prieš pasirašant sutartį iš bendrovės buhalterio J. R., nes, kiek žino, pastarasis bendraudavo su J. Č. atstove buhaltere, kurios duomenų nežino. Jo vadovavimo laikotarpiu UAB “(duomenys neskelbtini) “ vardu VĮ “Regitra“ buvo užregistruotas didelis kiekis – virš 200 vienetų lengvųjų automobilių, nes UAB “(duomenys neskelbtini) “ jo vadovavimo laikotarpiu užsiimdavo automobilių prekybos agento (tarpininko) veikla. Ši veikla būdavo organizuota su tikslu padidinti bendrovės autoservise atliekamų paslaugų kiekį bei papildomoms pajamoms gauti iš tų automobilių remonto darbų. Neprisimena, nuo kurių vadovavimo metų, jis, kaip UAB“(duomenys neskelbtini) “ vadovas, bendrovės vardu užregistruodavo arba leisdavo užregistruoti trečiųjų šalių (Moldovos, Ukrainos, Abhazijos) piliečių Lietuvoje įgyjamus automobilius. Šią paslaugą bendrovė teikė neatlygintinai, siekdama gauti papildomų pajamų iš tokių automobilių remonto. Trečiųjų valstybių piliečiai Lietuvoje už savo lėšas įsigydavo automobilius, kuriuos įregistravę bendrovės vardu, išgabendavo į savo kilmės šalis. Šių automobilių įregistravimui Lietuvoje jis išrašydavo įgaliojimus, kurie būdavo terminuoti, dažniausiai 1 mėnesiui. Įgaliojimais buvo suteikiama teisė jiems įregistruoti bei išregistruoti automobilį VĮ „Regitra“. Jų susitarimas būdavo toks, kad jie, įsigiję automobilius, įregistruodavo juos bendrovės vardu VĮ “Regitra“, o vėliau savo šalyse realizavę juos, turėdavo atvykti į Lietuvą šiuos automobilius išregistruoti. Kokią naudą jie iš to turėdavo, jis nežino, tačiau iš šios veiklos nei bendrovė, nei jis asmeniškai jokių pajamų neturėdavo. Vienintelė nauda buvo ta, kad minėti trečiųjų šalių piliečių perkami automobiliai būdavo remontuojami bendrovės autoservise. Nurodyti, kiek tokių trečiųjų šalių piliečių automobilių buvo įregistruota bendrovės vardu, negali, nes nežino. Taip pat nežino nei kokių modelių, nei kokios vertės automobilius šie asmenys pirkdavo ir registruodavo bendrovės vardu. Jokios šių automobilių apskaitos jis nevedė ir aktyviai šiame procese nedalyvavo, nes turėdavo labai didelį darbo krūvį ir tiesiog fiziškai nespėdavo to daryti. Dėl to nežino kiek automobilių bendrovės vardu buvo įregistruota ir kiek jo vadovavimo pabaigai dar nebuvo išregistruota. Šie automobiliai nebuvo įgyjami bendrovės lėšomis, todėl mano, kad jie nebuvo laikomi bendrovės turtu. Kokiems trečiųjų šalių piliečiams įgaliojimus buvo išrašęs, nurodyti negali, nes to niekur nefiksuodavo, ir jau nebeprisimena, jų kontaktų neturi. Kiek prisimena, asmeniškai bendrovės vardu yra registravęs keletą šių piliečių automobilių, tačiau nei jų modelių, nei kiekio neprisimena. Pats registruodavo tik tada, kai piliečiai palikdavo automobilius remontuoti, o patys išvykdavo namo. Tačiau kitų jokių veiksmų su tais automobiliais nebuvo atlikęs, automobilių savo žinioje neturėjo, jie nebuvo jam patikėti kitu būdu, jų nepasisavino, taip pat nežino, kur jie gali būti. Visų aplinkybių, susijusių su tarpininkavimo veikla, neprisimena, galimai įtarime nurodytas kiekis automobilių buvo įregistruotas bendrovės vardu be jo žinios, turint anksčiau minėtus įgaliojimus. J. Č. jokių automobilių pardavęs bendrovę, neperdavė, nes jų bendrovė neturėjo. Savo kaltę prisipažįsta tik dėl to, kad būdamas UAB “(duomenys neskelbtini) “ vadovu, neperdavė buhalterinę apskaitą vykdančiai bendrovei duomenų apie bendrovės vardu registruotas transporto priemones tam, kad jos būtų apskaitytos UAB “(duomenys neskelbtini) “ balansinėje sąskaitoje kaip bendrovės veikloje tiesiogiai nenaudojamas turtas. (11 tomas, 29-31 b. l.)
Papildomai apklaustas A. G. paaiškino, kad tiksliai nurodyti, kokius ir kokios vertės automobilius bendrovė jo vadovavimo laikotarpiu buvo įsigijusi už nuosavas lėšas negali, kiek pamena, tai buvo BMW 525 ir Fiat Ducato, kuriuos bendrovė įsigijo 2010 metais, maždaug po metų, galimai 2011-2012 metais, buvo įsigytas dar vienas BMW markės automobilis arba 525, arba 530 modelio, šių automobilių identifikavimo duomenų neprisimena, taip pat neprisimena jų įgijimo aplinkybių. Šie automobiliai dar jo vadovavimo laikotarpiu buvo parduoti, o gautos lėšos apskaitytos apskaitoje. Visi kiti bendrovės vardu “Regitroje” ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistruoti automobiliai buvo perkami už trečiųjų valstybių piliečių lėšas. Tiksliai nurodyti, kokiu principu jo vadovavimo laikotarpiu bendrovė apskaitydavo tų trečiųjų šalių piliečių įsigyjamus bei bendrovės vardu “Regitroje” registruojamus automobilius, negali, nes praėjo daug laiko, tačiau, kiek pamena, dalį tų piliečių perkamų automobilių registruodavo bei pirkimo pardavimo sutartis sudarydavo asmeniškai arba tai galėdavo padaryti bendrovėje dirbantys vadybininkai A. A. arba M. M.. Kitą dalį minėti piliečiai įsigydavo bei registruodavo patys pagal jo išduotus jiems įgaliojimus. Pastarieji įsigyjamų automobilių pirkimo dokumentus pateikdavo jam, kad galėtų juos įtraukti į apskaitą. Kai automobilius už jų lėšas pirkdavo, jis, A. arba L., tuos dokumentus, padarydami kopijas, perduodavo buhalteriui. Apskaitoje bendrovės vardu įgytus automobilius apskaitydavo kaip avansu įgytą turtą, nes kitaip apskaityti ne bendrovės lėšomis įgytą turtą nebuvo galimybių. Trečiųjų valstybių piliečių lėšomis įgyto turto įgijimas bendrovės apskaitoje buvo įforminamas per atskaitingų asmenų avansines apyskaitas. Realiai nei jis, nei anksčiau nurodyti vadybininkai iš savo lėšų neįgydavo tų automobilių. Kiek pamena, bendrovės pardavimo dienai Andriui ir Laurui dokumentaliai bendrovė neliko skolinga, o jam liko skoloje gana didelę sumą. Pripažįsta, kad ši skola buvo tik dokumentinė, nes jokių lėšų bendrovei nėra nei skolinęs, nei kitaip suteikęs, ar pirkęs automobilius. Šita bendrovės skola jam atsirado būtent dėl trečiųjų šalių piliečių automobilių pirkimo sandorių. Dėl jo vadovavimo laikotarpiu su trečiųjų valstybių piliečiais sudarytų panaudos sutarčių paaiškino, kad kiek pamena, tokios sutartys būdavo sudaromos būtent jų prašymu, nes kitaip jie negalėdavo išgabenti automobilių į savo šalis. Visi automobiliai pagal panaudos sutartis taip pat, kaip ir kiti bendrovės vardu užregistruoti automobiliai, buvo tik formaliai įregistruoti ir apskaityti bendrovės apskaitoje, jiems įsigyti nebuvo naudojamos bendrovės lėšos. Jo žiniomis, visi bendrovės vardu įregistruoti automobiliai buvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos į Moldovą, Ukrainą, galėjo būti ir į kitas šalis. Jokio bendrovės turto nepasisavino, visi minėti bendrovės apskaitoje ir jos vardu “Regitroje” įregistruoti automobiliai, išskyrus minėtus tris, buvo tik formaliai įtraukti į bendrovės apskaitą, nes jiems įsigyti nebuvo panaudotos bendrovės lėšos ir todėl jie negali būti ir nebuvo laikomi jos turtu. Dėl šių automobilių įregistravimo bei apskaitos paaiškino, kad jokios materialinės naudos nei sau, nei bendrovei, nei kitiems asmenims nesiekė ir jos neturėjo. Tokiais veiksmais siekė tik kuo daugiau pritraukti klientų vykdomai automobilių remonto veiklai. Įtraukdamas į bendrovės apskaitą realiai bendrovės vardu nevykusias ūkines operacijas ir apskaitydamas bendrovei nepriklausantį turtą, suvokė, kad nusižengė buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimams, tačiau tuo metu didesnį dėmesį skyrė automobilių remonto (techninės patikros) veiklai ir klientų paieškai. Suvokia savo padarytų pažeidimų reikšmę ir dėl to labai gailisi. Savo veiksmais nėra padaręs jokios žalos nei valstybei, nei kitiems asmenims, visos iš tų automobilių remonto darbų gautos pajamos buvo tinkamai deklaruotos, sumokėti visi mokesčiai. Dėl jam inkriminuojamos apgaulingos apskaitos tvarkymo kaltę pripažįsta visiškai, apie tai parodymus buvo davęs anksčiau, šiuos parodymus visiškai patvirtina. Dėl jam inkriminuojamo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, pasireiškusio tuo, kad buvo neišsaugoti kai kurie UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos registrai, savo kaltę pripažįsta iš dalies dėl to, kad kaip įmonės direktorius netinkamai kontroliavo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą naujai direktorei J. Č.. Jo vadovavimo pabaigoje visi (nuo bendrovės įkūrimo pradžios) bendrovės apskaitos dokumentai buvo laikomi pas bendrovės buhalterį J. R. UAB “A” ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Šią buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonę buvo pasirinkęs dar ankstesnis bendrovės vadovas. Realiai visas apskaitos dokumentų perdavimas įvyko buvusio buhalterio J. R. kabinete 2013 metų birželio pabaigoje, tikslios datos neprisimena. Jo klaida buvo, kad pasitikėdamas savo buhalteriu, paklausydamas pastarojo patarimo, pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktus tik tarp savęs ir buhalterio J. R.. Kiek tokių aktų buvo ir koks jų turinys, tai yra, kokio laikotarpio ir kokie konkrečiai dokumentai, neprisimena. Faktiškai jokių dokumentų iš J. R. negavo, kaip jam tapo žinoma iš J. R. ir J. Č. žodžių, realiai visų bendrovės apskaitos dokumentų, už kuriuos jis buvo pasirašęs J. R., perdavimas vyko tarp J. R. ir J. Č. naujos buhalterės, kurios duomenų nežino, jos nėra matęs. Kokius konkrečiai dokumentus J. R. perdavė J. Č. buhalterei, jis nežino, šiame procese nedalyvavo. Perdavimo procesas, iš J. Č. žodžių, vyko mažiausiai kelias savaites, dėl kokios priežasties užsitęsė šis dokumentų perdavimas, jis taip pat nežino, pastaroji nesakė. Kada, kokių apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktus jis pasirašė su J. Č., paaiškinti negali, nes neprisimena. Tačiau atsimena, kad tokie aktai dėl apskaitos dokumentų perdavimo buvo pasirašyti. Aktai galėjo būti pasirašyti Panoramos prekybos centre esančioje kavinėje, Vilniuje. Kokiu laiku ir kokioje būtent kavinėje pasirašė, neprisimena, tačiau prisimena, kad jų pasirašymo metu dalyvavo J. Č. draugas M. S.. Po šių aktų pasirašymo, apie metus laiko dar bendravo su J. Č. ir M. S., jiems tvarkė automobilius, bendravo dėl automobilių remontui skirtų detalių įsigijimo Lenkijoje ir pardavimų Lietuvoje. Visą jų bendravimo laikotarpį jokių pretenzijų dėl jiems neva neperduotų dokumentų jam nei žodžiu, nei raštu nereiškė. Taip pat jokių pretenzijų ar paklausimų dėl jo vadovavimo laikotarpio apskaitos dokumentų neperdavimo nereiškė ir bankroto administratorė. Iš pateikto pranešimo apie įtarimą mato, kad jis kaip įmonės direktorius tuo metu netinkamai organizavo bendrovės dokumentų perdavimą naujai direktorei J. Č., dėl ko dabar neaišku, kuriuo laikotarpiu ir kas atsakingas už pranešime apie įtarime nurodytų apskaitos dokumentų realų neišsaugojimą. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų konkrečių registrų sudarymo paaiškino, kad kategoriškai tvirtinti negali, jog visi tokie registrai buvo sudaryti, nes asmeniškai neturėjo jokių buhalterinės apskaitos tvarkymo žinių ir visiškai pasitikėjo profesionaliu buhalteriu J. R.. Buvo įsitikinęs, kad pastarasis buhalterinę apskaitą tvarko pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus. Jam pateikdavo visus apskaitos pirminius dokumentus, o kokius registrus J. R. pildydavo, jis nesidomėjo, pasirašydavo tik metines finansines ataskaitas, kurias parengdavo J. R. vadovaujama UAB “A”, kuri jas teikdavo Registrų centrui, nes turėjo prieigą. Negali pateikti jokių bendrovės dokumentų perdavimo-priėmimo aktų, nes jų nėra išsaugojęs, jokių apskaitos dokumentų neturi. (11 tomas, 77-78, 100-101 b. l.)
2019-10-17 ikiteisminis tyrimas J. S. (Č.) dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei M. S. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, bei A. G. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas jų veiksmuose nenustačius nusikalstamų veikų sudėties požymių (1 tomas, 1-17 b. l.).
Kaltinamojo A. G. kaltė grindžiama jo paties daliniu prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų M. M. (1 tomas, 80, 83-84 b. l.), A. V. ( 1 tomas, 90-93 b. l.), V. R. (1 tomas, 157-158 b. l.), J. R. (1 tomas, 141-142 b. l.), V. P. (1 tomas, 95-106, 108-138 b. l.), V. A. (1 tomas, 163-167 b. l.), L. A. (1 tomas, 169-170 b. l.), I. K. (1 tomas, 173-176 b. l.) parodymais, įtariamųjų J. S. (1 tomas, 193-195 b. l.), M. S. (2 tomas, 45-47 b. l.) parodymais, J. R. pateiktomis UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos perdavimo-priėmimo aktų kopijomis: 2012-04-26 Dokumentų perdavimo akto Nr. 18, kuriuo A. G. buvo perduoti 2010-2011 m. bendrovės apskaitos dokumentai ir registrai, 2013-05-31 Dokumentų perdavimo akto Nr. 26, kuriuo A. G. buvo perduoti 2012 metų bendrovės apskaitos dokumentai ir registrai, 2013-05-31 Dokumentų perdavimo akto Nr. 27, kuriuo A. G. buvo perduoti bendrovės 2013 metų sausio - gegužės apskaitos dokumentai ir registrai (1 tomas, 151, 154, 155 b. l.), 2017-05-05 specialisto išvada Nr. 5-1/41 (4 tomas, 14-189 b. l.), 2019-09-30 specialisto išvada Nr. 04/10-2-20-10017 (5 tomas, 54-67 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, tai yra, kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).
Teismas pažymi, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų ir juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.
Nagrinėjamu atveju, A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi nuo 2010-04-23 iki 2013-06-06, ir pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentų (detalios didžiosios knygos, pirkimų, pardavimų, atsargų, pirkėjų, tiekėjų, kasos, banko) ir jų neperdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ direktorei J. S. (ankstesnė pavardė Č.), taip pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Taip pat konstatuotina, jog A. G. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis turėjo žinoti aukščiau nurodytas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, dėl ko ir atsirado specialisto nustatytos minėtos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, tai yra, tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau dėl užimamų pareigų bendrovėje ir atitinkamai pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Darytina išvada, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. G. pripažinti kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšis nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, tai yra, kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).
Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.
Įmonės vadovas pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra, už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, tai yra, asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai). Byloje nustatyta, kad A. G. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikotarpiu įmonėje buhalteris buvo, buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi. Tačiau taip pat nustatyta, kad kaltinamasis A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi bei užimamų pareigų pagrindu, pagal 2011-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas, kad trečiųjų valstybių piliečiai 167 automobilius įsigijo savo lėšomis, tai yra, suprasdamas, jog automobiliai nėra įsigyti bendrovės lėšomis ir negali būti laikomi UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ turtu, juos VĮ “Regitra“ užregistravo bendrovės vardu bei UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam apskaitininkui laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-06-06 pateikė šių automobilių pirkimo – pardavimo sutartis bei nurodė įtraukti į apskaitą iš viso bendros 320791, 34 lito (92907, 59 euro) vertės turtą. Į bendrovės apskaitą įtraukdamas realiai neįvykusias ūkines 167 automobilių pirkimo sandorių operacijas, A. G. pažeidė BAĮ 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-06.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, A. G. yra laikomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu, nes, kaip prieš tai buvo minėta, jis, veikdamas ne per buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB “A”, pastarosios buhalterei V. R. į apskaitą nepateikdamas registruojamų automobilių duomenų, bendrovės vardu VĮ „Regitra“ užregistravo didelį kiekį lengvųjų automobilių, ir dėl tokio buhalterinės apskaitos tvarkymo kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-06-06 negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo A. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis A. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Nurodė, kad sutinka, jog už jam inkriminuojamą apgaulingą apskaitos tvarkymą būtų paskirta bauda, tačiau atsižvelgus į tai, kad jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą 2019 metais apie 2010-2013 metais apgaulingai bei aplaidžiai vykdytą bendrovės buhalterinę apskaitą, o ši bendrovė nuo 2014 metų dėl prasidėjusios bankroto procedūros jokios veiklos nevykdė, nuo 2017 metų bendrovė yra likviduota ir išregistruota, jokia žala nei valstybės biudžetui, nei bendrovės kreditoriams jo vadovavimo laikotarpiu padaryta nebuvo, tad, nors jam inkriminuojama veika formaliai ir atitinka nusikaltimo požymius, tačiau akivaizdu, kad ji yra nepavojinga ir gali būti vertinama kaip mažareikšme. Neprieštarauja dėl baudos dydžio, artimo įstatyme numatytos baudos minimumui, bet nesutinka su baudos dydžio skaičiavimu nuo baudos dydžio vidurkio, nes būtent tokį baudos dydžio skaičiavimą siūlo prokurorė. (11 tomas, 125 b. l.)
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) ir atsakomybę sunkinančių (BK 60 straipsnis) aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis A. G. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje) ir neatsargų nusikaltimą (nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje). Jis dirba, neteistas (11 tomas, 109-110 b. l.), baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau duomenų apie nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias nuobaudas, nėra (11 tomas, 116 b. l.), duomenys apie kaltinamojo psichikos ir priklausomybės ligas neteikiami; kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. įstatyme numatytą bausmę – baudą.
Bylos nagrinėjimas baigiamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir bausmė A. G. sumažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Nr. X-1710 redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“( „MGL“) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (toliau ir – BBND), tai yra 37,66 euro (nuo 2009-01-01 iki 2015-01-01 1 MGL buvo lygus 130 Lt, tai yra, 37,66 euro). BK 47 straipsnyje (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-04-28, galiojusi iki 2016-04-01), reglamentuojančiame baudos bausmę, baudos dydžiai buvo nustatyti: už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL dydžio (1 dalies 3 punktas), už neatsargų nusikaltimą – iki 225 MGL dydžio (1 dalies 5 punktas).
Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo A. G. nurodytos aplinkybės, kad bendrovė 2014 metais bankrutavo, kad 2017 metais išregistruota, kad jokia žala nei valstybės biudžetui, nei bendrovės kreditoriams jo vadovavimo laikotarpiu padaryta nebuvo, kad jo veika yra nepavojinga ir gali būti vertinama kaip mažareikšmė, vertintinos kaip neturinčios jokios įtakos sprenžiant bausmės rūšies ir dydžio nustaymo klausimą. Šiai bylai aktualu yra, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Kvalifikuojant veikas tiek pagal BK 222 straipsnį, tiek pagal 223 straipsnį kaip tų veikų padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens (ūkio subjekto) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgus į aukščiau aptartą BBND, prokurorės pareiškime prašomi baudų dydžiai yra pagrįsti ir adekvatūs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.
Tačiau nesutiktina su prokurorės prašomu bausmių subendrinimo būdu, nes pagal įstatymo reglamentavimą nagrinėjamu atveju bausmės turi būti bendrinamos ne pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį, o pagal šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalį, kadangi padarytas vienas neatsargus ir vienas apysunkis nusikaltimai.
Kaltinamajam 2019-03-04 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (11 tomas, 104-106 b. l.), kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį pagal 2019-10-23 kvitą serija BBB Nr. LS004405, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini BUAB ,, (duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriui UAB „B”.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (4519,20 euro) dydžio baudą.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 190 MGL (7155,40 euro) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. G. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirti 190 MGL (7155,40 euro) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 127 MGL (4782,82 euro) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti teismui.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje pagal 2019-10-23 kvitą serija BBB Nr. LS004405, perduoti BUAB ,, (duomenys neskelbtini) ” bankroto administratoriui UAB „B.”.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.