- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-07
- Bylos Nr.
- e2-7898-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00338-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 33,56 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. K., 2019 m. balandžio 28 d., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sugyventiniu A. T. metu, tyčia viena kartą dūrė jam peiliu į dešinę koją šlaunies srityje taip sukeldama jam fizinį skausmą). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokuroro 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas, nutraukti J. K. ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), jai su nukentėjusiuoju A. T. susitaikius. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis A. T. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 33,56 Eur. Ieškovas turi į žalą padariusį asmenį, tai yra į atsakovę, atgręžtinio reikalavimo teisę. Atsakovei buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai (el. b. l. 34), tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei nepateikus atsiliepimo, ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokuroro 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas, nutraukti J. K. minėtą ikiteisminį tyrimą, jai su nukentėjusiuoju A. T. susitaikius (el. b. l. 12-13). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sugyventiniu A. T. metu, tyčia viena kartą dūrė jam peiliu į dešinę koją šlaunies srityje taip sukeldama jam fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų A. T. buvo suteiktos 33,56 Eur vertės asmens sveiktos priežiūros paslaugos VšĮ Širvintų ligoninėje (el. b. l. 14). Minėtos suteiktų paslaugų išlaidos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Ieškovas 2019 m. gegužės 29 d. raštu ragino atsakovę atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (el. b. l. 15), tačiau atsakovė žalos neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.
Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovės veiksmų ir ieškovas, apmokėjęs už atsakovės veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovės 33,56 Eur žalą yra tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.
Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783796) naudai iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,56 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. K. 15 Eur žyminį mokestį.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.