- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- N-444-613-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Kelių policijos valdybos vyr. inspektoriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. F502259 (toliau – ir Nutarimas) L. J. skirtą administracinę nuobaudą (teisės vairuoti transporto priemones iki keturių mėnesių atėmimą) pakeitė į kitą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vieno mėnesio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį buvo paskirta už tai, kad šis 2009 m. lapkričio 25 d., apie 10.20 val., vairuodamas automobilį Vilniuje, Ukmergės-Žadeikos g. sankryžoje, įvažiavo ir pravažiavo reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog L. J. savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad važiuojamoji danga įvykio vietoje buvo drėgna, toje kelio atkarpoje judėjo daug automobilių, įsijungus geltonam šviesoforo signalui iki reguliuojamos perėjos buvo likę apie 10 m, dėl to trūko stabdymo kelio ir jis nebestabdydamas nuvažiavo. Konstatavo, kad L. J. veiksmai pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį yra kvalifikuoti tinkamai, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė KET pažeidimą. Nurodė, kad administracinio pažeidimo padarymo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pareigūno tarnybinis pranešimas, o byloje esantys įrodymai apie įvykio eigą nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, bei atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas faktines bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad KET numato, jog žalias mirksintis signalas įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas, todėl pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, važiuojant leistinu greičiu ir atidžiai stebint šviesoforą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo pradėti stabdyti ir, įsijungus draudžiamam šviesoforo signalui, sustoti. Pridūrė, jog laikantis šių reikalavimų, atsižvelgus į paties L. J. nurodytas aplinkybes (drėgna kelio danga, intensyvus eismas), nebūtų susidariusi situacija, reikalaujanti staigaus stabdymo. L. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Skirdamas nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad paskirtoji nuobauda labai apsunkins jo darbą vienoje viešojoje įstaigoje. Padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai L. J. atžvilgiu bus pasiekti, jeigu jam bus paskirta sankcijoje nustatyta minimali bauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones iki vieno mėnesio.
II.
L. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 31 – 33), kuriuo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos Nutarimą panaikinti bei priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų su jam paskirta nuobauda nesutinka. Pažymi, jog jis buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, kurioje daroma nuoroda į KET pažeidimą, tačiau jo situacija atitinka KET 36 punktą, kuriame įtvirtinta, jog vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesaforo signalui arba vairuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. Nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta remiantis tuo, jog jis panašų pažeidimą yra padaręs ir anksčiau, o tai yra sunkinanti aplinkybė, tačiau jis ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų iki protokolo surašymo padaręs nebuvo. Pabrėžia, jog į bylos nagrinėjimą Institucijoje atvyko 2009 m. lapkričio 27 d., 9 val. 33 min., tačiau byla jau buvo išnagrinėta be jo. Teigia, jog jį dėl atvykimo sąlygų ir laiko suklaidinę patruliai, nes jie informavo, jog tai ar jis atvyks truputėlį anksčiau, ar vėliau yra nesvarbu, be to, jie neinformavo apie šalia Institucijos daromą kelio remontą, dėl ko jis ir pavėlavo, todėl už akių priimtas Institucijos Nutarimas turi būti panaikintas. Pažymi, jog remiantis fizikiniais skaičiavimais (nurodo formules), jo situacijoje, jei jis būtų stabdęs, būtų sukėlęs pavojų pėstiesiems. Mano, jog būtent dėl to turėjo būti atsižvelgta į KET 36 punktą. Nurodo, jog atimta teisė vairuoti transporto priemones labai apsunkins jo darbinę veiklą, nes ji reikalauja nuolatinio vairavimo. Pažymi, kad dirba viešojoje įstaigoje generaliniu direktoriumi, dėl to tenka važinėti po visą Lietuvą, o samdyti vairuotoją ši įstaiga neturi lėšų. Mano, jog policijos pareigūnų motyvai yra paremti tik jų žodžiais, tačiau jokių kitų įrodymų nebuvo pateikta, nebuvo išreikalautas sankryžos, kuriame įvyko ginčijamas pažeidimas, vaizdo įrašas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į sąlygas, dėl kurių jis laikėsi KET 9, 170 ir 36 punktuose numatytų reikalavimų. Pažymi, jog vairavimas nėra vien tik žiūrėjimas į šviesoforą, o dėl intensyvaus eismo, kai jis pastebėjo iš žalios spalvos persijungusį geltoną šviesoforo signalą, jau nebebuvo įmanoma sustabdyti automobilio. Priduria, jog yra nesumokėjęs vienintelės 40 litų baudos, kurią yra apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl pirmosios instanijos teismo teiginys, kad baudos jo atžvilgiu nėra efektyvios, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į L. J. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog KET 78.7 punktas nustato, jog geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą, o KET 36 punktas leidimą važiuoti užsidegus geltonam šviesoforo signalui sieja tik su aplinkybe, kad vairuotojas galės sustoti minėtoje normoje nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. Pažymi, kad nors L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvažiavo į pėsčiųjų perėją degant geltonam šviesoforo signalui tik todėl, kad negalėjo staigiai stabdydamas sustoti, tačiau tokio jo paaiškinimo nepatvirtina teisės pažeidimą užfiksavusio pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad teisės pažeidimą įforminę pareigūnai, fiksuodami su pažeidimu susijusius faktus, buvo suinteresuoti pateikti neteisingus duomenis apie teisės pažeidimo užfiksavimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
L. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, kurioje inter alia numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, L. J. neginčija, jog į reguliuojamą pėsčiųjų perėją įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau mano, jog tą darė nepažeisdamas KET, nes staigus stabdymas būtų sukėlęs pavojų kitų eismo dalyvių ir pėsčiųjų saugumui.
Teisėjų kolegija su tokiais L. J. argumentais nesutinka ir jo paaiškinimą vertina kaip gynybinę poziciją. Pažymėtina, jog L. J. savo teiginių, jog ginčijamoje situacijoje jis laikėsi KET 9, 170 ir 36 punktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl jo veiksmuose nebuvo ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nesugebėjo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas kritiškai vertina apeliaciniame skunde L. J. pateiktas fizikines formules ir nemano, kad jos įrodo tai, jog jam nagrinėjamu atveju trūko stabdymo kelio, nes apeliantas nėra ekspertas (ATPK 277 straipsnis), o asmuo, suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu policijos pareigūnų pateikti duomenys ir parodymai yra išsamūs, sutampantys detalėse, pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, todėl laikytini objektyviais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo pateiktai išvadai, jog L. J. kaltė buvo įrodyta bylos duomenimis, be to, laikantis KET reikalavimų, nebūtų susidariusi situacija, reikalaujanti staigaus stabdymo, ir jos motyvų nekartoja.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nebuvo pažeistos ir L. J. procesinės teisės. Akcentuotina, jog su bylos nagrinėjimo Institucijoje data ir laiku (2009 m. lapkričio 27 d., 9 val. 30 min.) L. J. buvo supažindintas pasirašytinai administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 9), tačiau pats be objektyvių priežasčių pavėluotai atvyko į Instituciją. Tuo tarpu teiginys, jog policijos pareigūnai specialiai siekė suklaidinti apeliantą, neinformuodami jo apie greta Institucijos vykdomus kelio darbus neturi jokio pagrindo, nes tokius atvejus kelyje pagrįstai gali numanyti kiekvienas vairuotojas. Be kita ko, visus įrodymus, paaiškinimus ir prašymus L. J. galėjo teikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl naikinti be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priimto Institucijos Nutarimo šiuo aspektu nėra pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad L. J. savo apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog nėra per metus pakartotinai padaręs tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimo, ką apygardos teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008 ir kt.), vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad L. J. metų laikotarpyje buvo baustas už automobilio palikimą ant vejos, šaligatvio ir kitus pažeidimus, kurie patenka į dešimtąjį ATPK skirsnį „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“, todėl ši aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta kaip sunkinanti jo atsakomybę. Tuo tarpu tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga L. J. darbinėje veikloje, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), o L. J. paskirtoji administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota, todėl tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties nėra pagrindo. Dėl šios priežasties nepagrįstas ir apeliacinį skundą padavusio asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pasisakytina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimui šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo (ATPK 279 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.