- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-10
- Bylos Nr.
- AN2-67-1121/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01277-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) G. V. (toliau – ir Institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad būtų iškelta administracinio nusižengimo byla uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ buvusiam vadovui J. S. už laiku neinicijuotą UAB „A“ nemokumo procesą. Institucija pareiškime taip pat prašė J. S. paskirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą (b. l. 1, 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį J. S. atžvilgiu dėl to, kad jis, būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir nevykdomus įsipareigojimus kreditorei (duomenys neskelbtini), t. y. žinodamas, kad jo (J. S.) valdoma bendrovė yra nemoki, o jos mokestinė nepriemoka (duomenys neskelbtini) duomenimis – 15 374,58 Eur, ir turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šio pareiškimo nepateikdamas, pažeidė kreditorės (duomenys neskelbtini) interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „A“. Tokiais savo veiksmais J. S. galimai pažeidė kreditorės (duomenys neskelbtini) interesus ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 21-22).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. nutarimu nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį J. S. atžvilgiu. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta J. S. kaltė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tyčia (tyčiniais savo veiksmais), suprasdamas, jog privalo pradėti UAB „A“ nemokumo procesą, nevykdė savo pareigos pateikti pareiškimą teismui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. pareiškimo teismui neteikė, būdamas užtikrintas, kad bendrovė gali toliau vykdyti savo veiklą, grąžinti turimas skolas, vykdyti kitus įsipareigojimus. Nustačius šias aplinkybes, negalima konstatuoti, kad J. S. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina (b. l. 49-52).
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
4. Institucijos atstovė apeliaciniame skunde (b. l. 54, 55-56) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – J. S. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirti sankcijoje nustatytą administracinės nuobaudos vidurkį, t. y. 2 200 Eur dydžio baudą.
5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame neišsamiai ir neteisingai įvertinta šios bylos medžiaga, neteisingai taikytos ir aiškintos teisės normos. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime neįvertino to, kad UAB „A“ yra nemoki ir veikia nuostolingai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Institucijos atstovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad J. S. siekė atkurti UAB „A“ veiklą ir ją tęsti. Vilniaus miesto apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio metu pats J. S. nurodė, kad UAB „A“ įrangą perpirko kita bendrovė, t. y. UAB „A“, vykdanti (duomenys neskelbtini), pardavė savo įrangą, kuria vykdė veiklą. Tai patvirtina, kad UAB „A“ neturėjo galimybės toliau vykdyti veiklą.
Šalies argumentai
7. J. S. teiginiai, kad po pandemijos pabaigos bandė atgaivinti bendrovės veiklą, jog kartu su juo bendrovėje dirba trys darbuotojai, o esant poreikiui trūkstami darbuotojai dirbo pagal darbuotojų nuomos sutartį, vertintini siekiu suklaidinti teismą. Nuo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ nedirbo nei vienas darbuotojas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje konstatuota, kad bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) nėra apdraustų asmenų, taip pat nebuvo duomenų, jog UAB „A“ būtų mokėjusi (galėjusi mokėti) darbo užmokestį (nuomos mokestį) samdomiems ir (ar) nuomojamiems darbuotojams arba juos išnuomoti sutikusiam kitam verslo subjektui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Be to, J. S. teiginys, kad (duomenys neskelbtini) su dviem užsakovais buvo pasirašytos (duomenys neskelbtini) sutartys (viso 68 885 Eur sumai) ir tokiu būdu buvo siekiama atgaivinti bendrovės veiklą, paneigtas paties J. S. paaiškinimais bei UAB „A“ buvusia situacija, t. y. bendrovėje nebuvo darbuotojų ir įrangos veiklai vykdyti, todėl UAB „A“ sutartyse sutartų darbų atlikti neturėjo objektyvių galimybių. Svarbu ir tai, kad mokestinės nepriemokos dalį Institucijai sumokėjo ne pati bendrovė savo lėšomis, o su ja per valdymo organus susijusi kita bendrovė (past. – ta pati, kuri nupirko techniką). Tikėtina, kad UAB „A“ mokestinės nepriemokos dalį padengė ne iš veiklos generuojamų pajamų, bet susijusio kito juridinio asmens pasiskolintomis lėšomis.
9. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „A“ nevykdė veiklos ir J. S., kaip bendrovės vadovas, nesiekė jos atgaivinti. J. S., būdamas bendrovės vienasmeniu akcininku ir vadovu, žinojo apie finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui. Taip pat J. S. buvo žinoma, kad įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, kadangi UAB „A“ nuo (duomenys neskelbtini) realiai veiklos nebevykdė. J. S., suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti bendrovės mokumą, savo vadovaujamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų Institucijos pareikštiems reikalavimams patenkinti, nesiėmė aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, nesikreipė dėl UAB „A“ bankroto iškėlimo. J. S. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė bendrovės kreditoriaus interesus.
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
III. Išvados ir argumentai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
11. Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
12. Institucijos atstovės įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuriuo nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną J. S. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nenustatyta tyčia. Institucijos atstovė pažymi, jog J. S. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „A“ vadovu, suvokdamas, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo pažeis UAB „A“ kreditorių teises ir norėjo taip veikti. J. S., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Institucijai bei kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė.
13. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) iki 3 000 (trijų tūkstančių) eurų.
14. JANĮ 5 straipsnio 1 dalis juridinio asmens vadovui nustato pareigą inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
15. Byloje nustatyta, kad UAB „A“ kreditorė yra Institucija. (duomenys neskelbtini) bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 15 374,58 Eur. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, mokestinės prievolės valstybės biudžetui atsirado iš Gyventojų pajamų mokesčio už 2022 m. gegužės – gruodžio mėnesius, taip pat už 2021 m. rugsėjo mėnesį ir 2022 m. kovo mėnesį, be to, ir iš Pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesius bei už 2022 m. sausio mėnesį. Byloje taip pat nustatyta, kad Institucija, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, UAB „A“ atžvilgiu atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, kadangi įsiskolinimas valstybės biudžetui padengtas nebuvo. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini); teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „A“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau ne pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S., o pagal Institucijos pareiškimą (past. – bankroto bylos iškėlimo metu J. S. buvo UAB „A“ vadovas).
16. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, vertinant jas su kitomis svarbiomis aplinkybėmis (nuo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ nedirbo nei vienas darbuotojas; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje konstatuota, kad bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) nėra apdraustų asmenų), suteikia pagrindą išvadai, kad J. S. veiksmai iš tiesų atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius. Kita vertus, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių būtina nustatyti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai pažeidžia kreditorių teises nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
17. Institucijos atstovės apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju J. S. veiksmuose nenustatyta tyčia, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė asmens atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. S. savo aktyviais veiksmais bandė atgaivinti UAB „A“ veiklą ir toliau ją tęsti, t. y. (duomenys neskelbtini) su dviem užsakovais pasirašė (duomenys neskelbtini) sutartis (iš viso 68 885 Eur sumai), bendrovei debitoriai yra skolingi 31 328 Eur. J. S. nurodė, kad nors UAB „A“ finansinė padėtis iš tiesų buvo sunki, tačiau bendrovė turėjo galimybę atsigauti ir toliau tęsti veiklą, kadangi skolos nebuvo labai didelės. Be to, Institucija pareiškime Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodė, kad tuo metu, kai buvo pareiga J. S. inicijuoti nemokumo procesą, UAB „A“ skola Institucijai buvo 24 957,04 Eur. Pažymėtina, kad ši skola sumažėjo iki 15 374,58 Eur, t. y. dalis mokestinės skolos buvo grąžinta, kas laikytina J. S. ne tyčiniais veiksmais nesikreipti į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekiu susitvarkyti su bendrovę užklupusiais finansiniais sunkumais bei atkurti UAB „A“ veiklą ir ją toliau sėkmingai tęsti.
19. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos galima spręsti, kad J. S. neinicijavo nemokumo procedūros UAB „A“ ne dėl to, jog turėjo susiformavusią tyčią pažeisti kreditorių teises, tačiau būdamas užtikrintas, kad bendrovė gali (yra pajėgi) tęsti savo veiklą, susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, kam yra reikalingas laikas. Be to, J. S. įsitikinimu, bendrovė turėjo perspektyvą ir galėjo toliau vykdyti savo veiklą. Tai įvertinus, darytina išvada, kad šie J. S. veiksmai negali patvirtinti, jog buvo susiformavusi asmens tyčia nesikreipti į teismą dėl UAB „A“ bankroto bylos iškėlimo, kadangi J. S. visais įmanomais adekvačiais veiksmais bandė išvengti bendrovės bankroto. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju J. S. administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį galėtų kilti tik tuomet, jeigu asmuo, žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, iš esmės nebevykdomą veiklą, turimus įsipareigojimus kreditoriams būtų šioje situacijoje veikęs pasyviai, t. y. palikęs viską taip, kaip buvo. Priešingai, byloje nustatyta, kad J. S. savo aktyviais veiksmais siekė toliau vykdyti bendrovės veiklą, grąžinti turimas skolas, vykdyti kitus įsipareigojimus.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, todėl jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti (duomenys neskelbtini) G. V. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.