Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

užsieniečiui E. Č. ( E. Č. ), jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo E. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad E. Č. ( toliau – ir užsienietis ) 2024-04-14 VSAT prie LR VRM pareigūnų buvo sulaikytas kai pėsčiomis perėjo per geležinkelio tiltą iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ne per pasienio kontrolės punktą. Užsieniečiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024-04-15 užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio prašymas buvo pradėtas nagrinėti, bet užsienis pateikė prašymą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir išreiškė norą sugrįžti atgal į kilmės šalį. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-04-16 priėmė sprendimą Nr. 24S101062, kuriuo nutraukė jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-04-29 baudžiamuoju įsakymu užsienietis buvo nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį. 2024-05-03 užsienietis pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris priimtas nagrinėti. 2024-05-15 užsienietis atlikęs bausmę buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo.

Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsieniečio asmenybė nustatyta.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonės – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024-08-15, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ( LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ( toliau ir Įstatymas ) 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas ( žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 41–42 p. ).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ( Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas ). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( iš lot. kraštutinė priemonė ) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Nagrinėjimu atveju užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ).

Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai ( siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ).

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis ). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio

1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsienietės atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

Kaip minėta, užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, pareiškėjo prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra pati griežčiausia iš įstatyme numatytų alternatyvių sulaikymo priemonių, ji teismų praktikoje priliginama sulaikymui. Užsieniečio asmenybė nustatyta, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad riboti užsieniečio judėjimo laisvę nėra nei proporcinga, nei būtina siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Esant tokioms aplinkybėms teismas patenkina pareiškėjo teikimą iš dalies ir taiko užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Taikyti Rusijos Federacijos piliečiui E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2024-08-15, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.