Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Plungės rajono savivaldybės administracija ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvas P. D. 36 metus dirbo Šateikių žemės ūkio bendrovėje. 1992 m. liepos 28 d. likviduojamos žemės ūkio bendrovės „Šateikiai“ žemės ūkio įmonių turto privatizavimo aktu už pajus buvo perduotas P. D. linų džiovyklos pastatas, kuriuo jis visą laiką nepertraukiamai naudojosi, nors pastatas nebuvo įregistruotas. (duomenys neskelbtini) mirus P. D., pareiškėja paveldėjo palikėjo turtą. Pareiškime nurodoma, kad įsigytą turtą valdo nuo 1998 m. rugsėjo nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų, tačiau minėto turto neįregistravo nekilnojamojo turto registre, niekas per tą laiką pretenzijų į šį pastatą nepareiškė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja prašymą palaikė.

Byloje suinteresuotais asmenimis įvardinti VĮ Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Registrų centras, 2016-01-06 protokoline nutartimi pašalinti iš bylos, į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta Plungės rajono savivaldybės administracija (b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (CK 4.68 str.).

Pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Apie iškeltą civilinę bylą buvo pateikta vieša informacija specialiame tinklapyje http://pranešimai.teismai.lt, naujų suinteresuotų asmenų neatsirado.

Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1992 m. liepos 28 d. pagal Šateikių bendrovės žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų priedus, P. D. dirbo Šateikių apylinkės agrarinės reformos tarnyboje ir įsigijo Šateikių apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizavimo objekto pajų. Pareiškėja nurodė, jog už pajus P. D. buvo perduotas linų džiovyklos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo pastatu P. D. nuosavybės teisės neįregistravo, tačiau nepertraukiamai pastatą valdė ir juo naudojosi.

(duomenys neskelbtini) mirus P. D., jo turtą testamentu paveldėjo pareiškėja R. L. Pareiškime R. L. nurodė, jog po tėvo mirties pastatu naudojosi nuo 1998 m. rugsėjo mėn., nors teisinės registracijos neatliko, tačiau nepertraukiamai, daugiau nei 10 metų, juo naudojosi, o dėl pastato valdymo niekas nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų.

Pareiškėjos dėstomas aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. M., buvęs ŽŪB „Šateikiai“ likvidacinės komisijos pirmininkas. Patikrinus Sodros duomenis nustatyta, jog A. M. nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo ŽŪB „Šateikiai“, pagal Juridinių asmenų registro informaciją, nuo 1994 m. rugsėjo 7 d. buvo paskirtas bendrovės likvidatoriumi. Teismo posėdžio metu A. M. parodė, jog sudaryta bendrovės likvidacinė komisija padalino bendrovės turtą pajus turintiems žmonėms. Likvidaus bendrovę, žmonės jungėsi į grupes, kad atitektų bendrovės didesnės vertės technika ir pastatai. Patvirtino, jog linų džiovyklos pastatas buvęs mažos vertės, juo ilgai niekas nesinaudojo, todėl jis atitekęs vienam P. D. Visi tai patvirtinantys dokumentai bei kiti likvidacinės komisijos privatizavimo dokumentai buvo perduoti savivaldybės archyvui.

Liudytojas, buvęs ŽŪB „Šateikiai“ likvidacinės komisijos narys, V. M. iš esmės patvirtino A. M. parodymus, paaiškino, jog pastatu ilgai nebuvo naudojamasi, todėl jis atiteko P. D., kuris vienas jį ir valdė.

Vertinant, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant visumai šių sąlygų: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įsigijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) yra visos LR CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymu laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą, darytina išvada, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės patenka į visumą išvardintų reikalavimų. Teismui patikrinus visas įstatymų nustatytas sąlygas, būtinas turtui pagal įgyjamosios senaties institutą įgyti, darytina pagrįsta išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos LR CK 4.68-4.71 str. tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į linų džiovyklos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1P1ž, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.