Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi įtariamojo R. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko prašymas dėl ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatyto termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 2 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ( toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.2015 m. birželio 27 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje.2015 m. liepos 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje.2015 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus ( toliau - ONKTS ) prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną, paliekant Nr. (duomenys neskelbtini).2016 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kurias galimai įvykdė R. M..Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog R. M. 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be atitinkamo leidimo laikė ir pervežė šaunamąjį ginklą (karabiną) Sauer 202, Nr. (duomenys neskelbtini) optiniu taikikliu Swarovski Z61 2,5-15x56 PHD ir duslintuvu VMAC-V8, tuo padarydamas nusikalstamą veiką pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 2 dalį. 2017 m. balandžio 5 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.2017 m. balandžio 6 d. priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą sujungti su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. Navicko prašymas dėl ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatyto termino pratęsimo. Teismas nutarė pratęsti ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti terminą dviem mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2017 m. gegužės 18d.Įtariamojo R. M. gynėjas advokatas R. Tilindis Panevėžio apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria pratęstas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminas ir nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu dėl pernelyg ilgos trukmės. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja S. Jakštienė išnagrinėjusi įtariamojo R. M. gynėjo V. K. skundą, įpareigojo prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą iki 2017 m. vasario 18 d. Šis terminas prokuroro prašymu 2017 m. vasario 21 d. teismo nutartimi pratęstas iki 2017 m. gegužės 18 d. Tačiau šioje konkrečioje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras pakartotinai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl termino pratęsimo ir 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi prokuroro prašymas patenkintas - ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminas nustatytas iki 2017 liepos 18 d.Pareiškėjas nesutinka, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas intensyviai ir užbaigtas nebuvo neva dėl objektyvių priežasčių, tačiau motyvuotos priežastys įvardytos nebuvo, taipogi teigia, kad prokuroras per pratęstą ikiteisminio tyrimo terminą jokių procesinių veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo užbaigimu, neatliko, bet tik taisė ikiteisminio tyrimo esminius trūkumus, o baudžiamosios bylos perėmimas iš Latvijos Respublikos dar labiau pailgino ikiteisminį tyrimą. Todėl pareiškėjo nuomone, ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, o terminas ikiteisminiam tyrimui atlikti pratęstas nepagrįstai.Atsiliepimų iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų į apeliacinį skundą negauta.Skundas atmestinas. Išnagrinėjus įtariamojo gynėjo skundą ir teismui pateiktą medžiagą, daroma išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro Aurelijaus Navicko prašymas dėl ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatyto termino pratęsimo, yra detaliai argumentuota, teisėta ir pagrįsta.BPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. To paties kodekso 215 straipsnio 5 dalis numato, kad per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Nors įtariamojo gynėjas tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas vilkinimas ir terminas ikiteisminiam tyrimui užbaigti pratęstas nepagrįstai, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia pozicija sutikti negali. Būtina, teismo sprendimo nutraukti tyrimą, priėmimo sąlyga yra teismo išvada, jog bylos tyrimas yra tyčia vilkinamas, t. y. kad bylos ikiteisminis tyrimas užsitęsė išimtinai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo, bet ne dėl objektyvių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo atlikimo trukmės pagrįstumo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant vien tik į laiką, praėjusį nuo tyrimo pradžios, bet būtina įvertinti kiekvienoje konkrečioje byloje egzistuojančių aplinkybių visumą, t. y. konkrečios bylos sudėtingumą, atliekamo tyrimo apimtį, specifiką, tyrimo institucijų elgesį bei proceso dalyvių skaičių proceso metu. Gynėjo skundo argumentai, kad dar iki ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, nebuvo atlikti privalomi ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai ir pratęsus ikiteisminio tyrimo terminą buvo pradėta taisyti ikiteisminio tyrimo trūkumai (A. ir J. A. ir A. L. pripažinti civiliais ieškovais tik 2017 m. kovo mėnesį, nebuvo imtasi priemonių civiliam ieškiniui užtikrinti, informaciją iš telekomunikacijų paslaugų tiekėjų buvo paimta tik po 2017 m. vasario 21 d. nutarties) bei kritiškas prokuroro, kuris vadovauja ikiteisminiam tyrimui, vertinimas, kad tyrimas atliekamas nepakankamai intensyviai, yra deklaratyvūs ir negali būti pagrindu ikiteisminį tyrimą nutraukti. R. M. pareikšti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį ir iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas, didelės apimties ir vienas iš galimai įvykdytų nusikalstamų veikų atliktas kitoje valstybėje. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nors gynėjas nurodė, jog A. ir J. A. ir A. L. pripažinti civiliniais ieškovais tik 2017 m. kovo mėnesį, tai nėra pagrįstas pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Būtent prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai, nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencija yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą. Iš to kas aukščiau išdėstyta, galima daryti išvadą, kad tik prokuroras, nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, šiuo nagrinėjamu atveju turi teisę spręsti, kada ir ką pripažinti civiliais ieškovais, kokius duomenis tirti pirmiausiai ir kada imtis priemonių civiliam ieškiniui užtikrinti. Atsižvelgiant į nurodytus faktus, teismas konstatuoja, kad prokuroro veiksmai nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir jų negalima vertinti kaip esminiais ikiteisminio tyrimo pažeidimais, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog tyrimas yra vilkinamas.Įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių R. M. pareikšti įtarimai, pobūdį, bylos specifiką įrodymų rinkimo ir tyrimo požiūriu, taip pat bylos apimtį, tyrimo metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei laiką, reikalingą šiems veiksmams atlikti, surinktos medžiagos kiekį, akivaizdu, jog atliekamas tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties. Po paskutinio termino ikiteisminiam tyrimui užbaigti pratęsimo, buvo atlikti šie ikiteisminio tyrimo veiksmai : perėmus baudžiamąjį persekiojimą iš Latvijos Respublikos dėl R. M. gautas bylos duomenų vertimas, 2017 m. balandžio 6 d. prokuroro nutarimu, gavus minėtą medžiagą, priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą sujungti su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo A. L. priimtas ieškininis pareiškimas, A. L. pripažintas civiliniu ieškovu, iš A. A. ir J. A. priimtas ieškininis pareiškimas, A. A. ir J. A. pripažinti civiliniais ieškovais, laikinai apribotos R. M. ir A. M. nuosavybės teisės, išnagrinėtas įtariamojo R. M. advokato R. Tilindžio prašymas dėl susipažinimo su tyrimo medžiaga ir advokatas supažindintas su nutarime nurodyta leista tyrimo medžiaga, išnagrinėti advokatų R. Tilindžio, V. K. skundai, daiktų pateikimo protokolu iš nukentėjusiojo A. A. paimtas vaizdo fiksavimo ir vaizdo įrašymo įrenginys, kuris pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centrui prie tyrimo užduoties atlikimo, gauta vaizdo tyrimo specialisto išvada, paskirtas ir atliktas balistinis tyrimas, po tyrimo atlikimo ginklas priduotas saugojimui į Panevėžio AVPK ginklų saugyklą, išsiųsti nutarimai ir gauti atsakymai iš telekomunikacijų tiekėjų, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Iš šių duomenų teismas daro pagrįstą išvadą, kad proceso veiksmai šioje byloje vyksta intensyviai ir aiškių vilkinimo požymių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Sutiktina, kad įgyvendinant BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį, teisėsaugos institucijos bei pareigūnai įpareigojami visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kiek įmanoma greičiau, tačiau tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat privalo surinkti ir kruopščiai ištirti visus tyrimui reikšmingus duomenis, o tai, taip pat reikalauja laiko. Prokuroras nurodė, kad dar reikalinga atlikti šiuos veiksmus: peržiūrėti informaciją, kuri buvo gauta vaizdo tyrimo metu, atlikti vaizdo įrašo, paimto iš parduotuvės, apžiūrą, priimti procesinius sprendimus kai kurių įtariamųjų atžvilgiu, suformuluoti ir pareikšti galutinius įtarimus įtariamiesiems, juos apklausti, proceso dalyviams paskelbti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, supažindinti juos su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei atlikti kitus baigiamuosius tyrimo veiksmus. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokie ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atliekami tik pakankamai apsvarsčius visus, bylai reikšmingus, faktus tam tikra eilės tvarka, o neatlikus vienų veiksmų negalima atlikti kitų, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pratęsti ikiteisminį tyrimą.

Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių skundo teiginį, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, o terminas ikiteisminiam tyrimui pratęstas nepagrįstai, todėl naikinti pirmos instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo R. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.