Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, našlė, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2016 m. birželio 28 d., apie 16.00 val., Geležinkelio g. 6, Vilniuje, atvirai, matant pačiam nukentėjusiajam D. J., iš jo piniginės pasikėsino pagrobti 20 zlotų (kas atitinka 4,50 Eur) ir 5 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais L. M. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad įvykio dieną buvo stotyje, Vilniuje. Pamatė ant suoliuko sėdintį vaikiną, nusprendė prieiti prie jo ir paprašyti pinigų. Vaikinas davė jai centų. Ji pamatė piniginėje 5 Eur ir paėmė juos. Kaip jos rankose atsidūrė 20 zlotų, paaiškinti negalėjo. Zlotus ji galimai paėmė kartu su 5 Eur kupiūra. Kai paėmė pinigus, liko sėdėti ant suoliuko. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir ją sulaikė. Pinigus, kuriuos paėmė iš vaikino, laikė rankose. Niekur nebėgo. Pagrobtus pinigus atidavė policijos pareigūnams. Dėl savo nusikalstamos veikos gailisi. (b. l. 27, 34)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2016 m. birželio 28 d., apie 15.50 val., atėjo į Vilniaus stotį. Jis sėdėjo ant suoliuko netoli „Medicinos“ banko, esančio Geležinkelio g. 6, Vilniuje, laukė tėvo. Prie jo priėjo romų tautybės moteris. Kai moteris priėjo, jis tuo metu rankoje laikė juodos spalvos piniginę, kuri buvo atidaryta, nes dėjosi į ją Vilniečio kortelę. Pamatęs, kad prie jo prieina moteris, suprato, kad kažkas gali būti negerai, todėl bandė įsidėti piniginę į kelnių kišenę, tačiau nespėjo to padaryti. Minėta romų tautybės moteris pradėjo jo prašyti pinigų, sakė, kad jis bus laimingas. D. J. nurodė, jog jis atsakė moteriai, kad ir taip yra laimingas. Tuomet moteris iš jo piniginės ištraukė 20 zlotų kupiūrą, po to 5 Eur kupiūrą, bandė ištraukti 20 Eur kupiūrą, tačiau jis staigiai užsegė savo piniginę ir moteris nespėjo ištraukti 20 Eur. Iš viso moteris iš jo piniginės ištraukė 5 Eur ir 20 zlotų. D. J. teigė, jog jis nuėjo nuo moters, o vėliau grįžęs pareikalavo atiduoti pinigus, tačiau moteris atsisakė tai padaryti. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Visi pagrobti pinigai priklauso jam, nes jis juos užsidirbo. (b. l. 9)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. birželio 28 d. 15.59 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prie buvusio banko „Parex“ ant suoliuko sėdi trys romų tautybės moterys ir kalbina vyriškį. Pranešėjas baiminasi, kad moterys neapgautų vyro. (b. l. 4)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. birželio 28 d. 16.05 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato stebėtojai užfiksavo, kaip romų tautybės moteris bando išvilioti pinigus. (b. l. 3)

Iš D. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. birželio 28 d., apie 16.00 val., jam sėdint ant suoliuko netoli „Medicinos“ banko, esančio Geležinkelio g. 6, Vilniuje, priėjo romų tautybės moteris ir jam matant iš jo piniginės paėmė 20 zlotų ir 5 Eur, padaryta žala 9,50 Eur. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 28 d., apie 16.00 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, buvo pastebėta romų tautybės moteris, kaip vėliau nustatyta L. M., kuri priėjo prie ant suolelio sėdinčio D. J., ėmė jį kalbinti, siūlė paburti. Kai D. J. ištraukė piniginę ir atsegė, L. M. dešine ranka pirštais ištraukė iš D. J. piniginės kelis daiktus, panašius į pinigų kupiūras. L. M. palaikė delnuose minėtus daiktus ir grąžino D. J. į piniginę tik vieną daiktą. Vaikinas pradėjo reikalauti, kad L. M. grąžintų jam visus paimtus pinigus, tačiau L. M. nurodė nueiti ir išsikeisti pinigus, kuriuos ji jam grąžino, kad „lydėtų sėkmė“. L. M. pasisavintus pinigus įsidėjo į baltos spalvos rankinės išorinę kišenę ir ją užsegė. L. M. buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą. (b. l. 17)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 20 zlotų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Eur kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 11-13)

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

L. M. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pareiškė, jog sutinka su siūloma bausme, tačiau prašė sumažinti jos dydį. (b. l. 47-48)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

L. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir išsamiai nurodė jos padarymo aplinkybes. Be pačios L. M. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo D. J. parodymai, D. J. protokole-pareiškime, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėse, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad L. M. 2016 m. birželio 28 d., apie 16.00 val., Geležinkelio g. 6, Vilniuje, atvirai, matant nukentėjusiajam D. J., iš jo piniginės pasikėsino pagrobti 20 zlotų (kas atitinka 4,50 Eur) ir 5 Eur. L. M. neužvaldė sve­ti­mo tur­to ir neįgi­jo ga­li­my­bės laisvai ne­tei­sė­tai val­dy­ti, naudo­tis ir disponuo­ti D. J. tur­tu pagal sa­vo valią, kadangi ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, t. y., jos nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog L. M. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą.

L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padariusi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

Skirdamas L. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (nusikalstami veiksmai buvo nutrūko nuo L. M. valios nepriklausančių priežasčių), taip pat į tai, kad L. M. anksčiau nėra teista, yra bausta administracine tvarka, nedirba. Įvertinus aptartas aplinkybes, L. M. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad L. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, L. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. birželio 28 d. 16.00 val. iki 2016 m. 29 d. 14.50 val. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę keturiems mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. birželio 28 d. 16.00 val. iki 2016 m. 29 d. 14.50 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje L. M. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;

8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.