Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo R. J. skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo R. J. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroro 2007 m. rugsejo 14 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo, ir

2007 m. rugsejo 7 d. pareiškejas R. J. skundu kreipesi i Vilniaus miesto apylinkes prokuratura, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima jo tevo N. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str., 155 str. Savo skunde pareiškejas nurode, kad N. J., siekdamas išvaryti iš buto, kuriame jie abu gyvena, nuolat ji ižeidineja, žemina jo garbe ir oruma, grasina susidorojimu ir psichologiškai terorizuoja. 2007 m. rugsejo 5 d., pareiškejui bunant namuose, N. J. del menkos dingsties eme ji ižeidineti, vadino necenzuriniais žodžiais ir grasino nužudyti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroras 2007 m. rugsejo 14 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima N. J. atžvilgiu. Nutarime konstatavo, jog 2007-09-05 tarp R. J. ir N. J. ivyko asmeninio pobudžio konfliktas, kurio metu išsakytas grasinimas susidoroti nebuvo realus. Tai tebuvo budas išreikšti emocijas ir neperženge baudžiamojo istatymo nustatytu ribu. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas del nusikalstamu veiku, numatytu BK 155 str. 2 d., neatliekamas, procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka.

Pareiškejas R. J., nesutikdamas su priimtu nutarimu, skundu kreipesi i Vilniaus miesto pirmaji apylinkes teisma, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroro 2007 m. rugsejo 14 d. nutarima ir ipareigoti prokuratura atlikti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str., 155 str.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmete pareiškejo R. J. skunda kaip nepagrista. Toki savo sprendima teismas motyvavo tuo, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str., požymiu buvimas nepatvirtintas objektyviais duomenimis, todel ikiteisminis tyrimas negalimas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o bylos del nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., nagrinejamos privataus kaltinimo tvarka.

Pareiškejas R. J. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima, nes N. J. veiksmuose yra nusikaltimu, numatytu BK 145 str. 1 d. ir BK 155 str. 2 d., sudetis.

Pareiškejas teigia, kad prokuraturos bei teismo išvada, jog 2007-09-05 ivykusio konflikto metu N. J. jo atžvilgiu išsakytas grasinimas nebuvo realus ir neperženge baudžiamojo istatymo ribu, prieštarauja tiek Europos Žmogaus Teisiu ir Pagrindiniu Laisviu Apsaugos Konvencijos (toliau – EŽTPLK), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, nes jo tevo išsakytas grasinimas nužudyti kelia pavoju jo gyvybei.

Pareiškejas nurodo, jog nepagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima ir del ižeidimo, nes N. J., turedamas tiksla išgyvendinti ji iš buto, nuolat ižeidineja ir taip žaloja jo sveikata bei traumuoja psichika, žemina ji giminaiciu ir aplinkiniu akyse. Be to N. J. žiauriai ir nežmoniškai su juo elgiasi – atima maista, gerimus, užrakina virtuve, tyciojasi iš jo. Del nuolatinio ižeidinejimo ir psichologinio spaudimo jis tapo neigalus, del nuolatinio streso progresuoja depresija. Atsižvelgiant i tai, prokuratura, kuria istatymas igalioja ginti pažeistas asmenu, negalinciu apginti savo teisetu interesu, teises, privalejo pradeti ikiteismini tyrima ir pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

R. J. pažymi, kad jo skundas del prokuroro 2007-09-14 nutarimo Vilniaus miesto pirmajame apylinkes teisme gautas 2007-10-03. Todel apylinkes teismas, priimdamas nutarti del jo skundo tik 2007-12-18, pažeide Lietuvos Respublikos BPK 64 str. 2 d. straipsnio nuostata, jog skundai del ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro proceso veiksmu ir nutarimu turi buti išnagrineti per penkias dienas nuo skundo ir jam išnagrineti reikiamos medžiagos gavimo. Be to, apylinkes teismas neužtikrino EŽTPLK 6 str. garantuotos teises i teisma, teismini bylos nagrinejima per imanomai trumpiausia laika, teisinga teisma bei vieša posedi.

N. J. atsiliepime i pareiškejo R. J. skunda nurodo, jog pats pareiškejas nuolat persekioja šeimos narius, tyciojasi, terorizuoja ir grasina. Be to tris kartus – 2007-06-08 apie 22 val., 2007-06-15 apie 22 val. ir 2008 m. sausio menesio pradžioje – R. J. sukele ne tik žodinius konfliktus, bet ir panaudojo fizine jega, stumdesi bei purške duju balioneliu jam i veida. Del šiu R. J. veiksmu kreipesi i policija, taciau ikiteisminis tyrimas pradetas nebuvo, pasiulyta kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka. Taip pat N. J. pateike dokumentus, iš kuriu matyti, kad jo darbingumo lygis del regejimo sudaro tik 20 % .

Teismo posedyje pareiškejas R. J. praše jo skunda tenkinti ir pradeti ikiteismini tyrima N. J. atžvilgiu del 2007-09-05 jo atžvilgiu išsakyto grasinimo nužudyti ir ižeidimo.

Prokurore praše pareiškejo skunda atmesti.

Pareiškejo R. J. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybe už grasinima nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Pagal istatyma toks grasinimas turi buti išsakytas konkreciam asmeniui ir buti realus, t. y. nukentejusysis pagal grasinimo išraiška ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai igyvendintas. Grasinimo nužudyti subjektyviosios puses požymis – kalte –pasireiškia tiesiogine tycia: kaltininkas supranta, kad grasinima nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata išsako taip, jog nukentejusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali buti ivykdyti, ir tokios nukentejusiojo busenos nori.

Iš teismui pateikto garso irašo matyti, jog 2007 m. rugsejo 5 d. tarp R. J. ir jo tevo N. J. ivyko eilinis žodinis konfliktas, kurio metu N. J. auklejo savo sunu ir priekaištavo del to, kad pastarasis rašo skundus ivairiomis institucijoms, bei del to, kad jis niekur nedirba ir nepadeda išlaikyti buto, kuriame jie abu gyvena, neprisideda prie buities salygu gerinimo, nemoka už komunalines paslaugas, nors naudojasi jomis ir t.t.

Teisme apklaustas liudytojas V. S. patvirtino, jog pažista R. J. ir iš pastarojo pasakojimu žino, kad tevas ji ižeidineja ir jam grasina. Del to jis pasiule R. J. daryti namuose vykstanciu konfliktu garso irašus bei išdave duju balionelius, kuriuos šis ne karta yra panaudojes konfliktu su tevu metu.

Ivertines pateikta rašytine medžiaga bei teismo posedžio metu duotus paaiškinimus ir išanalizaves garso iraša, skunda nagrinejantis teismas daro išvada, jog N. J. išsakyti grasinantys žodžiai, atsižvelgiant i konflikto aplinkybes bei turini, negali buti vertinami kaip realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikata. R. J. pagal grasinimo išraiška ir visas ivykio aplinkybes neturejo pagrindo bijoti, jog šis grasinimas bus realiai igyvendintas, o N. J. neturejo tycios ibauginti pastaraji. Tai patvirtina ir tos aplinkybes, jog po išsakytu grasinanciu žodžiu N. J. praše sunaus eiti i savo kambari ir nelisti jam i akis, tuo tarpu pats pareiškejas ir toliau provokavo konflikta.

Esant šioms aplinkybems, konstatuotina, jog nera požymiu, kad N. J. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., todel pradeti ikiteismini tyrima nebuvo teisinio pagrindo.

Pareiškejas skunde nurodo, jog prokuroras privalejo pradeti ikiteismini tyrima del ižeidimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., nes jis serga psichikos liga ir turi ribotas galimybes ginti savo pažeistas teises.

Kaip matyti iš VšI Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pažymos, R. J. gydesi šiame centre, jam diagnozuotas šizotipinis sutrikimas. Kita vertus, teismo posedyje apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, jog R. J. yra kvalifikuotas kompiuteriu specialistas, jis pats sugeba surašyti skundus ivairioms institucijoms ir žino, jog esant reikalui, gali kreiptis i advokata, ka ne karta jau yra dares. Atsižvelgiant i šiuos liudytojo paaiškinimus bei teismui pateikta medžiaga, skunda nagrinejantis teismas daro išvada, jog svarstyti klausima del baudžiamojo proceso pradejimo prokuraturos iniciatyva nera pagrindo, nes nenustatytos svarbios priežastys BPK 409 str. 1 d. prasme, del kuriu R. J. negali ginti savo interesu

Esant šioms aplinkybems, skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, jog apylinkes teismas pagristai paliko galioti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroro 2007 m. rugsejo 14 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal R. J. skunda.

Pareiškejo R. J. argumentai, jog buvo pažeistos jo teises i vieša posedi ir i teisinga teisma, nepagristi. Lietuvos Respublikos BPK 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog skundo del prokuroro proceso veiksmu ir nutarimu nagrinejimui ikiteisminio tyrimo teisejas gali surengti posedi, taciau tai daryti jis neprivalo. Ar toki posedi rengti ir i ji kviesti suinteresuotus proceso dalyvius yra butina, sprendžia pats ikiteisminio tyrimo teisejas. Taigi, R. J. skundas išnagrinetas nepažeidžiant BPK 64 str. 4 d. reikalavimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 4 d., 442 str. 1 d. 1 p., teismas

pareiškejo R. J. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.