- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-387-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-000813-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. A. K., S. I. R., A. Ž., P. K.
- Atsakovas
- G. S., R. S., O. M., Varėnos rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų V. A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K. patikslintą ieškinį dėl statybos leidimo, jos sklypo plano patvirtinimo pripažinimo negaliojančiais, statinio ir jo servitutų naudotojų pripažinimo neteisėtais, servituto pripažinimo pasibaigusiu, atsakovams G. S., R. S., O. M., Varėnos rajono savivaldybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami (b. l. 3-5, 10-11):
pripažinti negaliojančiu 1977-09-30 statybos leidimą Nr. 100, išduotą garažui statyti ieškovams priklausančiame sklype, esančiame Varėnos seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);pripažinti negaliojančiu sklypo planą, skirtą garažui statyti ieškovams priklausančiame sklype, esančiame Varėnos seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliktą 1977 m. rugsėjo 30 d. Varėnos architekto;pripažinti atsakovus G. S. ir R. S. neteisėtais naudotojais dviejų blokų garažo ir jo servituto, esančių ieškovų sklype esančiame Varėnos seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti juos per protingą terminą iš minėto garažo išsikelti.pripažinti pasibaigusiu servitutą, nustatytą ieškovams priklausančiame sklype, esančiame Varėnos seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laikydamas, kad ieškinys (patikslinta ieškinio dalis) yra su trūkumais, 2014 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė 14 terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 13-15).
Šalindami teismo nustatytus trūkumus, ieškovai pateikė pareiškimą (b. l. 17-18).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi grąžino ieškinį su priedais ieškovams, nepašalinus ieškinio trūkumų (b. l. 36-38).
Teismas sprendė, kad ieškovai nurodydami, jog jų nuomone jokios papildomos šalys į procesą neturi būti įtrauktos, atsisakė šioje dalyje kaip nors tikslinti savo pareiškimą. Teismas buvo nurodęs, kad ieškovai nepateikė jokių dokumentų priedų. Šalinant trūkumus ieškovai pateikė tik paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą 1999-05-26, kuriuo notarė patvirtino, kad V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo jo dukros: R. S. ir L. N.; pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimus (nepatvirtintas kopijas), kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovams į buvusio savininko P. K. turtą; nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad įregistravę nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); sklypo ribų nustatymo abrisą ir 1977 m. kažkokios registracijos knygos kopijas, kurios taip pat nepatvirtintos (tai susiję su leidimo statyboms išdavimu) ir pateikė Vidaus reikalų ministerijos archyvinę pažymą, kurioje nurodoma, kad K. šeima buvo ištremta Permės srityje, Kočiovsko rajone. Laikė, kad ieškovai pateikdami ieškinius turi pateikti teismui įrodymus, kurių, šiuo atveju, nepateikė. Nebuvo pateikti prašomi pripažinti negaliojančiais statybos leidimas, sklypo plano, skirto garažui statyti, patvirtinimas, atliktas 1977-09-30 Varėnos architekto. Teismui turi būti pateikiami visi dokumentai, susiję su iškeltais reikalavimais. Ieškovai nepateikė jokių naujų paskaičiavimų, kaip jie skaičiuoja ieškinio sumą. Nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą, kad teismas galėtų vertinti jų turtinę padėtį ir spręsti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Laikė, kad ieškovai nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
Atskirojo skundo argumentai
Apeliantai (ieškovai) nesutinka su Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Dėl šalių įtraukimo į bylą ieškovai savo nuomonę pagrindė paaiškinime išdėstytais teisiniais argumentais ir teismo nurodymą apsvarstyti klausimą dėl jų įtraukimo ieškovai įvykdė. Motyvuose nurodo, kad visų įrodymų pateikimo klausimai sprendžiami pasirengimo bylą nagrinėti teisme proceso metu. Teismas įrodymų pakankamumo ir tinkamumo klausimą nepagrįstai ėmėsi spręsti ieškinio priėmimo metu ir šias aplinkybes laikė ieškinio trūkumais. Nesujungus šios bylos su Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-109-547/2014, buvo kreiptasis į teismą dėl teismo prašomų dokumentų kopijų išdavimo ir jos pateiktos į šią bylą. Dėl statybos leidimo Nr. 100 pateikimo teismui yra žinoma, kad ieškovams jį surasti nėra galimybių. Atsakovų naudojamą sklypo dalį ieškovai yra praradę ryšium su politinėmis represijomis, todėl ieškovai byloje nuo žyminio mokesčio atleidžiami. Be to, yra pagrindas teismui nesumokėtą žyminio mokesčio dalį atidėti CPK 84 straipsnio pagrindu (b. l. 40-42).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį ir formą, laikė, kad ieškovai nurodytų trūkumų nepašalino ir ieškinį su priedais grąžino ieškovams (laikė nepaduotu). Varėnos rajono apylinkės teismas nutartyje nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pažymėjo, kad svarstytina dėl įtraukimo į bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos instancijos Alytaus skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ar neturėtų dalyvauti procese L. N. (kaip V. P. įpėdinė). Pažymėjo, kad nepateikta ieškinio priedų, nepateikti ieškinį pagrindžiantys įrodymai, pasiūlė ieškovams sukonkretinti – kurį servitutą, ar abu – ieškovas prašo pripažinti pasibaigusiu ir pateikti pagrindžiančius įrodymus dėl nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (CPK 144, 135 str. 2 d.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Varėnos rajono apylinkės teismas iš esmės ieškinio trūkumus grindė proceso šalių, ieškinį pagrindžiančių įrodymų nepateikimo ir sumokėto žyminio mokesčio dydžio netinkamumu. Nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams. Taigi, šiuo atveju, vertinant 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties teisėtumą, vertintinas ir teismo 2013 m. spalio 13 d. nutartimi nustatytų trūkumų pagrįstumo aspektas.
Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų, t. y. koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu; ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Taigi, ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis iš esmės nepagrįsta, nes, įvertinus ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodytus reikalavimus (dalyką), pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog, esant pirmosios instancijos teismo nustatytiems trūkumams, ieškinys negali būti nagrinėtinas teisme.
Pažymėtina, kad reikšdami ieškinį ieškovai privalo nurodyti atsakovą – subjektą, pažeidžiantį jo teises ir teisėtus interesus ir taip pat išvardyti kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti jų procesinę padėtį (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Šiuo atveju, pareiškėjai reikšdami ieškinį nurodė atsakovus, laikydami, kad būtent šių asmenų veiksmai (neveikimas) liečia jų teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo pasiūlė ieškovams apsvarstyti dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos instancijos Alytaus skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ar L. N. įtraukimo į bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytas ieškinio trūkumas nustatytas nepagrįstai. Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai, kas reiškia, kad asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą yra klausimas, iš esmės svarstytinas ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Be to, teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo tik pasiūlė apsvarstyti dėl aukščiau nurodytų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, o ieškovai, kaip matyti, šalindami trūkumus bei atitinkamai įvertinę teismo pasiūlymus ir apsvarstę nurodytų asmenų dalyvavimo procese būtinumą, nusprendė (išreiškė valią), kad teismo nurodytos institucijos negali būti laikomos įtrauktinais į procesą dalyviais, o V. P. įpėdinės L. N. nėra pagrindo įtraukti į bylą, kadangi nėra reikalavimų, pagal kuriuos ji būtų tinkama ginčo šalimi.
Bylos duomenimis matyti, kad ieškovai, šalindami ieškinio trūkumus, pateikė tam tikrus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu ir kt. (b. l. 18-35). Teismas laikė, kad ieškovai, teikdami ieškinius turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovų išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitų įrodymų buvimo vietas, tačiau tokių įrodymų nepateikė, nepateiktas statybos leidimas Nr. 100, nepateiktas sklypo plano, skirto garažui statyti, patvirtinimas, atliktas 1977-09-30 Varėnos architekto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-181/2009 ir 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-494/2011). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti trūkumai įrodymų pateikimo aspektu nebuvo esminiai, iš esmės susiję su įrodymų pakankamumu nagrinėjamoje byloje, nesudarę pirmosios instancijos teismui pagrindo laikyti ieškinį nepaduotu.
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas laiko, kad ieškovas nepašalino trūkumų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovų nurodyto CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes ginčas kyla ne dėl nusavinto turto sugrąžinimo, o dėl sugrąžinto turto valdymo bei dėl esančių apribojimų panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla nėra dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kuriuo vadovaujantis šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos įstatymo pagrindu (neturi mokėti žyminio mokesčio). Tačiau pažymėtina, kad ieškovai, reikšdami ieškinį sumokėjo 50 Lt, nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies prašė atleisti vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi (atsižvelgiant į turtinę padėtį). Šalindami ieškinio trūkumus ieškovai nurodė, kad ginčas kilęs dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis, todėl prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neatleido nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi garažo ir kelio servitutui naudojama sklypo dalis ieškovai yra praradę ryšium su politinėmis represijomis. Taip pat nurodo, kad ieškovai yra senyvo amžiaus, pensininkai, pajamų išskyrus pensijas, neturi, sumokėti visą žyminį mokestį jiems sunku, todėl, vadovaujantis CPK 84 straipsniu, prašė žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ieškovų pozicija žyminio mokesčio klausimu iš esmės buvo nevienoda. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo nurodyti trūkumai dėl šalių tinkamumo ir įrodymų pateikimo nepagrįsti ir į aplinkybę, kad ieškovai nesumokėdami teismo nustatytos trūkstamos žyminio mokesčio dalies, t. y. 526 Lt prašė taikyti skirtingas žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias normas (žyminio mokesčio atidėjimas, atleidimas nuo žyminio mokesčio dėl turtinės padėties ar atleidimas nuo žyminio mokesčio įstatymo pagrindu) sprendžia, kad nebuvo pagrindo laikyti ieškovų ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovams, tokiu būdu apribojant teisę į teisminę gynybą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovų neaiškią poziciją dėl žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nurodytu aspektu turėjo pagrindą nustatyti papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne grąžinti ieškinį ieškovams kaip nepašalinus trūkumų.
Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovų V. A. K., P. K., S. I. R. ir A. Ž. ieškinio (patikslinto) priėmimo klausimui spręsti (337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovų V. A. K., P. K., S. I. R. ir A. Ž. ieškinio (patikslinto) priėmimo klausimui spręsti.