Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P., būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal 1999 m. sausio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą nuo 1999 m. sausio 7 d. mokėti lėšas – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio, kas mėnesį nepilnametei dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės (2016 m. gegužės 7 d.), nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2015 m. balandžio 21 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką, jam neteikė kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. kaltė įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

R. P., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad I. P. yra buvusi jo žmona, su kuria buvo susituokęs lygtai 1998 metais, o išsiskyrė 1999 metais. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Po skyrybų jam Pakruojo rajono apylinkės teismas priteisė alimentus, tai yra ¼ dydžio visų rūšių uždarbio. Nuo priteisimo datos jis sąžiningai mokėjo alimentus dukros išlaikymui, būdavo atvejų, kad mokėdavo net didesnėmis sumomis. Paskutinį kartą mokėjo alimentus 2008 metais kovo mėnesį. Dukrą A. matė tik 2007 metais. Tada davė leidimą buvusiai žmonai išsivežti dukrą į užsienį, nes galvojo, kad joms ten geriau bus. Paskutinį kartą realiai kalbėjosi su dukra, kai jai buvo 4 metai. Iki 2007 metų jis važiuodavo į R. ir su buvusios žmonos tėvų priežiūra galėjo bendrauti su dukra. Iki kol A. sukako 4 metai, jis dukrą pasiimdavo savaitgaliui, bet kai atsirado jo kiti vaikai, A. buvo nuteikinėjama prieš jį ir jo vaikus vadindavo benkartais. Jis visada rodė iniciatyvą susitikti, bendrauti su A., bet dukra buvo nuteikinėjama prieš jį ir nebekalbėdavo su juo ir su jo tėvais bei kita gimine. Nuo 2008 metų jis nebemokėjo alimentų A. išlaikymui, nes jos motina sulaužė susitarimą, - jis buvo davęs leidimą išsivežti A. į užsienį 1,5 metų laikotarpiui ir buvo susitarę, kad praėjus šiam laikotarpiui, I. A. parveš ir apsilankys pas jį, bet jos negrįžo ir dingo iki šios dienos. Todėl, kad I. sulaužė susitarimą, jis nebemokėjo alimentų dukros išlaikymui, nors ir turėjo iš ko mokėti, be to, prarado I. banko sąskaitos numerį. Galvojo, kad ji grįš ir pasakys banko sąskaitos numerį. Jis buvo pas antstolę ir gavo I. P. banko sąskaitą ir I. P. 2015 m. birželio 4 d. pervedė 50 eurų A. išlaikymui. Nuo šios dienos jis periodiškai kas mėnesį mokės lėšas A. išlaikymui. Savo kaltę pripažįsta pilnai (67 b. l.);

nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. P., apklausta liudytoja, parodė, kad nuo 2008 metų balandžio mėnesio iki šios dienos, tai yra 2015 m. balandžio 21 d., jos buvęs vyras R. P. nemoka jam priteistų alimentų jų bendros dukros A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Kiek buvo tiksliai prisikirta mokėti kiekvieną mėnesį, ji neatsimena. R. P. anksčiau pervesdavo po 200 litų per mėnesį. Jei skaičiuojant po 200 litų, tai šiuo metu jis nėra sumokėjęs apie 4865 eurus (9 b. l.);

iš I. P. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008 11-15 matyti, kad paskutinį kartą alimentai pagal vykdomąjį raštą išlaikyti iš R. P. 2008 m. sausio ir vasario mėnesių darbo užmokesčio (14-15 b. l.);

iš 1999 m. sausio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad juo nutarta iš R. P. išieškoti alimentus I. P. dukters I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį (36 b. l.);

iš antstolės Irmos Ežerskienės rašto Nr. S-6809 su priedais matyti, kad skolininko R. P. išieškotojos I. P. naudai skola 2015 m. gegužės 1 d. yra 3945,16 Eur (38 b. l.).

Kaltinamojo R. P. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis, esant 1999 m. sausio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarčiai, be jokių objektyvių priežasčių vengė pareigos mokėti lėšas dukros A. P. išlaikymui.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, kaltinamąjį R. P. siūlė nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje arba dirbti visą laisvės apribojimo laiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje arba dirbti visą laisvės apribojimo laiką.

Kaltinamasis R. P. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu taip pat sutiko.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis R. P. neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ar pagal laidavimą (48 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka nebaustas (49 b. l.), priklausomybių ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (51, 52, 53 b. l.), nedirba (58 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (60 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) R. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, prokurorės siūlomo dydžio bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje arba dirbti visą laisvės apribojimo laiką (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 3 p.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

r. p. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje arba dirbti visą laisvės apribojimo laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje arba dirbti visą laisvės apribojimo laiką.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.