Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, gynėjai advokatei Audronei Neniškienei, nukentėjusiajai A. V., mažametės nukentėjusiosios E. V. atstovei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei V. Š., ekspertei L. A., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Ž. P. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, o būtent: 2015 metais tiksli data bei laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, t. y. kambaryje ir verandoje tyčia sudavė smūgius mediniu pagaliu tris kartus savo mažametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), į šoną, kojas ir rankas, tęsdamas savo nusikalstamą veiklą 2016 vasaros metu, tiksli data bei laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose pririšo virve savo mažametę dukrą E. V. koridoriuje prie radiatoriaus, dėl ko E. V. jautė fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2017 vasaros laikotarpiu, tiksli data bei laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sen., sudavė smūgius diržu per dešinę koją ir kairę ranką, dėl ko E. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2017 lapkričio mėnesį tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka sudavė E. V. į šoną, taip sukeldamas mažametei nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui : 2017-09-02 apie 10 val. namuose (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia ranka sudavė sugyventinei A. V. per dešinę ranką, taip išmušdamas laikytą telefoną, pastūmė A. V., kuri atsitrenkdama į šalia stovintį dujų balioną susimušė kairės rankos alkūnę, po ko sugriebęs nukentėjusiajai A. V. už smakro, jį suspaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad Ž. P. yra jos dukros E.tėvas. Dukra, grįžus jai iš darbo, vis skųsdavosi, kad tėtė ją mušė, tai kirto per veidą, tai per koją. Ž. P. apie tai sakė, tačiau jis patylėdavo ir nieko neatsakydavo. 2015 m. Ž. P. turėjo lazdą, ji skirta kopūstams mušti, Ž. P. lazda trenkė dukrai, ji matė pas dukrą mėlynę ant kojos. Vieną kartą Ž. P. užsivijo dukrą, ji bėgo ir atsitrenkė į šašlykinę, nuo to liko randas. Dukra skundėsi, kai ji grįžo iš darbo, kad ją tėtė rišo prie radiatoriaus. Ž. P. atsakė, kad dukra neklausė, todėl ją pririšo. Dukra skundėsi, kad jai skaudėjo, kai buvo pririšta. Diržu Ž. P. dukrą mušė dažnai. Ž. P. pasiguldydavo dukrą ant kelių, numaudavo kelnes ir mušdavo diržu. Ji bijojo, ką sakyti, nes po to pati gaudavo mušti. Ji kiekvieną dieną dirba, o dukra jai, grįžusiai iš darbo, skundėsi, kad tėtė mušė. Ji apžiūrėdavo dukters kūną, matydavo mėlynes. Rugsėjo 2 d. Ž. P. atėjo jai iš už nugaros, kirto jai per ranką, stūmė į dujų balioną, telefonas iškrito iš rankų. Ž. P. kirto jai per ranką, per šoną, už smakro buvo paėmęs kitą dieną. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l. 82–84, 66–67) sutinka. D. B. yra jos draugas. Ž. P. dabar su ja jau negyvena. Ž. P. visada neigė, kad smurtauja prieš dukrą. Dukra bijodavo su juo likti. Ž. P. net neleidžia dukros jai vežti pas gydytojus, jam atrodo, kad dukrai bus blogai su ja. Ne kartą skambindavo ir kviesdavo policiją, atvažiuodavo įgaliotinis. Su D. B. pažįstama metus laiko. Ž. P. išleisdavo mergaitę į mokyklą, iškepdavo kiaušinį. Jokių kotletų Ž. P. dukrai nekepdavo. Su Ž. P. pragyvenus pusę metų, Ž. P. pradėjo ją stumdyti. Pradžioje Ž. P. buvo lėtas, atrodė užguitas tėvų. Pradėjo su juo gyventi nuo 2008 m., į policiją kreipėsi 2012 m. Dukrai visada buvo labai blogai su tėvu. Jai net buvo minčių išeiti, pasiėmus dukrą iš savo namų. Ž. P. triukšmaudavo, mergaitė neišsimiegojusi turėjo eiti į mokyklą.

A. V. papildomai apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad Ž. P.mažametę jų dukrą mušdavo diržu. Yra 4 kartus mačiusi kaip diržu, kabojusiu spintoje, Ž. P. mušė dukrą, tai buvo 2017 metų vasarą, tikslaus laiko negali pasakyti. Mažametė dukra yra sakiusi, kad tėtis ją muša diržu. matydavo, kad mergaitės sėdmenų srityje yra paraudimai. Šiuo metu diržo namuose nėra, Ž. P. jį išsivežė išsikraustydamas. Dukra sakiusi, kad Ž. P. dažniausiai muša lauko virtuvėje ir namuose. 2017 vasarą dukra jai rodė mėlynes ant rankos ir kojos ir sakė, kad tėtis mušė lauko virtuvėje, sakė, kad skaudėjo. Dėl atsiradusių mėlynių ant E. V. kūno į medikus nesikreipė, nes Ž. P. neleisdavo su dukra kur nors važiuoti. Prieš maždaug du metus dukra pasakojo, kad Ž. P. chalato diržu buvo jos ranką pririšęs prie vamzdžio koridoriuje, o po to atrišo. Dukra sakė, kad jai skaudėjo, rodė paraudimą ant riešo. Smurto atvejai buvo dažni (b.l. 69–71).

Nepilnametės E. V. atstovė VTAS atstovė V. Š. paaiškino, kad atstovauja E. V.. Jai nebuvo žinoma apie nusikalstamas veikas iki tol kol nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis pradėtas 2017 m. rudenį. Mergaitė lankė Sasnavos vidurinę mokyklą, jokių nusiskundimų nėra gavę nei dėl smurtavimo, nei dėl mergaitės nepriežiūros. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, specialistai lankėsi mažametės gyvenamoje vietoje. Mergaitė buvo bendraujanti, kalbanti, nesijautė, kad ji sutrikusi, išgąsdinta .Ji pasakodavo, kad tėtis gamina valgyti, laukia jos grįžtant iš mokyklos. Apie smurtą nepasakojo.

Mažametė E. V., 2017-12-05 apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjos, paaiškino, kad tėtė Ž. P. ant mamos rėkė ir ją mušė. Taip pat Ž. P. mušė ir ją (E. V.) namuose ir lauke ar kamaroje su juodu diržu. Praeitą vasarą kamaroje mušė per dešinę koją ir per kairę ranką, dėl ko jai skaudėjo, buvo mėlynės, ji verkė. Taip pat Ranka Ž. P. jai trenkė į šoną, kai ji brazdino kėdę, kai tėtė miegojo, tai įvyko praeitą vasarą kambaryje. Praeitais metais, kai buvo vasara, žydėjo gėlės, švietė saulė, kai Ž. P. su baltu batų šniūru pririšo jos ranką prie koridoriuje esančio šilumos vamzdžio, maždaug apie minutę laiko, jai skaudėjo. Kuomet jai buvo 6 metai, tėtė Ž. P. paimdavo už pilvo ir nusinešdavo į kambarį mušdavo su medine lazda, per visą kūną, į šoną, į kojas į rankas, dėl to, kad ji nenorėdavo pareiti namo iš lauko. Taip pat verandoje mušdavo ir su lazda, kuri gulėdavo verandoje po lova, dėl ko ant kojų ir šonų buvo mėlynės. Mama matydavo, kaip mušdavo, liepdavo nelįsti. Jis mušęs daug kartų, kiekvieną dieną (b.l. 96–97).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti mažametės E. V. apklaustos kaip liudytoja parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu : E. V. paaiškino, kad gyvena kartu su tėčiu ir mama. Tėtė vardu Ž. P., mama vardu V.. Mokosi Sasnavos pagrindinėje mokykloje, antroje klasėje bei būna prailgintoje grupėje iš jos į namus grįžta mokykliniu autobusu. Grįžtus iš mokyklos namuose būna tėtis Ž. P., nes mama būna darbe. Namai būna šilti ir padaryta valgyti. Tėtis bendrauja internete socialiniame tinklalapyje ,,Facebook", per ,,Facebook" rodo gražius vaizdus. Vakare, kada būna tamsu grįžta į namus mama, kuri taip pat rodo per ,,Facebook" gražius vaizdus. Mama žaidžia mažai, nes turi daug darbo namuose baigia siūti, tai ko nespėjo darbe. Su tėte būti nesmagu, nes tėtis dažnai mušasi, kerta į nugarą į šonus, į galvą ir į kojas, tačiau dėl ko muša nežino, nes tėtis nepaaiškina. Apie tai, kad tėtė muša, niekam nėra nesakiusi, nei mokytojai, nei močiutei, tik klasės draugei ir mamai, bet mama nieko nedarė. Ji dažnai verkia, nes tėtė ne tik rankomis, bet ir kojomis spardydavo bei keikdavosi negražiais žodžiais. Kai tėtis mušdavo, skaudėdavo. Tėtė mušdavo tuo metu, kai mama būdavo namuose arba darbe. Mama labai pykdavo ant tėčio ir sakydavo, kad negalima mušti, tačiau nesikeikdavo. Po tėčio smurto likdavo mėlynės ant kojų ir rankų. Namuose tėtė su mama sutaria blogai, nes mama nesitvarko, nebūna namuose, nes būna pas tokį vyrą, vardu Darius. Ji kartu su mama taip pat važiuodavo pas vyrą vardu Darius, kuriam yra sakiusi, kad tėtė namuose mušasi, tačiau dėdė Darius nieko nesakydavo. Tėtis mušdavo ir medžio šakomis, kurias nusiskindavo nuo medžio, ir diržu. Nematė, kad tėtė kada nors būtų stūmęs mamą (b.l. 83).

Ekspertė L. A. duotą išvadą palaikė, ją tvirtino. Ž. P. nustatyta paranojinė šizofrenija, jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, rekomenduoju priverčiamąsias gydymo priemones. Iš medicininių dokumentų matosi, kad Ž. P. nuo 1990 m. iki 2014 m. buvo gydytas 14 kartų psichiatrijos stacionare. Po gydymosi režimo nesilaikė namuose, buvo nustatyti agresyvaus elgesio epizodai. Nuo 2014 m. jis negydytas, pats pagalbos nesikreipė. Taigi galima daryti išvadą, kad jis neturi kritikos savo būsenai.

Liudytojas D. B. paaiškino, kad keletą kartų matė, kaip Ž. P. trenkė kuolu dukrai per strėnas, kartą trenkė šlanga. Praeitą rudenį mat, kaip Ž. P. savo dukrai trenkė lazda. Matė, kaip kambaryje sudavė dukrai ranka. Mergaitė pasakodavo, kad Ž. P. paimdavo ją už gerklės ir trenkdavo į sieną, vydavosi laukais. Pagaliu Ž. P. mergaitei sudavė lauke. Mergaitė šaukė šuniuką, kuris buvo po automobiliu, o Ž. P. priėjęs jai sudavė kuolu. Mergaitė suriko ir nubėgo. Kartą matė, kaip mergaitė pasislėpė, vėliau išėjo iš sandėliuko. Mergaitė pasakodavo, kad slėpdavosi nuo tėvo ir spintoje. Su A. V. kalbėjo telefonu, išgirdo triukšmą. Alma paprašė iškviesti policiją. Jis iškvietė policiją. Rytojaus dieną vėl kalbėjo su A., kuri pasakė, kad Ž. P. vėl namuose kažką rėkia. A. klausė, ką daryti, jis tą kartą vėl iškvietė policiją. Per telefoną išgirdo, kaip Ž. P. kažkaip isteriškai spiegia, kad užmuš nužudys. Kelis kartus sakė Ž. P. kad taip nesielgtų, bet Ž. P. jam atsakė, kad tai jo šeima ir jis žino kaip elgtis. Su A. V. yra draugai, nuo kada, pasakyti negali.

Liudytoja L. L. paaiškino, kad E. V. atėjo pas ją į pirmą klasę. Ji dirba Sasnavos pagrindinėje mokykloje mokytoja. Antroje klasėje po Naujų metų E. V. iš jų mokyklos išėjo. Pirmoje klasėje po pamokų mergaitę visada pasiimdavo tėtė. Antroje klasėje tėčio jau nematydavo. Į tėvų susirinkimus ateidavo ir tėtis, ir mama. Mama dirbdavo iki 16 val. ir pasiimti mergaitės negalėjo. Tėtis domėjosi dukros mokymuisi, jos pažangumu. Apie smurtą mergaitės atžvilgiu nieko nežino, mergaitė jai nieko nepasakojo. Smurto žymių ant mergaitės nematydavo. Pati mergaitė buvo daugiau uždaresnė, ji santūresnio būdo, nelinkusi plepėti. Mergaitė pakeitė mokyklą po Naujų metų. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, gal klausė, kodėl tėtė neateina, mergaitė pasakė, kad tėtė muša mamą ir ją.

Liudytoja M. P. paaiškino, kad Ž. P. yra jos sūnus. Niekada nežinojo, kad sūnus smurtautų prieš A. V. ar prieš savo dukrą. Su sūnumi bendraudavo 2017 m. jis kartu su A. V. ir E. V. atvažiuodavo pas ją. Sūnus ateidavo pas ją ir prašydavo pinigų telefono sąskaitai, sakydavo, kad iš jo atėmė šeimoje pinigus. Mergaitė jai sakydavo, kad jos mama nemyli, vadina mergše. Mama nuo savęs mergaitę vydavo. Mergaitė pasakojo, kad jai tėtis seka pasakas. Ji matė pas mergaitę mėlynę ant lūpos. Mergaitė pasakė, kad vijo mama ir mergaitė atsitrenkė į sofą. Jai niekas niekuo nesiskundė. Sūnus prieš ją niekada nebuvo agresyvus. Sūnus psichiatrinėje ligoninėje yra gydęsis. Sūnus jaunystėje buvo sumuštas, jam užeidavo negerai, jį sukaustydavo, atvažiuodavo medikai su policija ir išveždavo. Sūnus gerdavo vaistus nuo nervų. Sūnus sau nepripažindavo, kad serga. Sūnus yra nedarbingas, turi tik 20 procentų darbingumo.

Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje (2017-11-08 Nr. AL-3665 (21.2.) nurodyta, kad A. V. ir Ž. P. šeimoje auga E. V., gim. (duomenys neskelbtini), šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-45).

2017-12-07 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad patalpose rastas kirvis (b.l. 22–29).

Garso įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2017-09-01 22.05 val. vyras skambina bendruoju pagalbos numeriu ir prašo iškviesti moteriai policiją, kadangi jos sugyventinis labai agresyvus, su kirviais vaikosi, kad telefonas iškrito ar kas atsitiko ( b.l. 55–56).

Garso įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2017-09-02 10.48 val. vyras skambina bendruoju pagalbos numeriu ir prašo iškviesti policiją, nurodo, kad moters sugyventinis agresyvus, terorizuoja moterį ir jos dukrą ( b.l. 57–59).

2018 m. balandžio 17 - gegužės 15 d. Nr. 83TPK-271/2018 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad Ž. P. veikų, kurių padarymu įtariamas, metu nesuvokė savo veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu Ž. P. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20.0); jis nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymų. Ž. P. šiuo metu pagal pataloginę būseną yra pavojingas visuomenei, jam rekomenduojamos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės- stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b.l. 158–160).

Teisiamajame posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir sutinkamai su BPK 20 straipsniu yra įrodymai, todėl yra pakankama teismui konstatuoti, jog Ž. P. 2015 metais tiksli data bei laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sen., namuose, t. y. kambaryje ir verandoje, tyčia sudavė smūgius mediniu pagaliu tris kartus savo mažametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), į šoną, kojas ir rankas, tęsdamas savo nusikalstamą veiklą 2016 vasaros metu, tiksli data bei laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose pririšo virve savo mažametę dukrą E. V. koridoriuje prie radiatoriaus, dėl ko E. V. jautė fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2017 vasaros laikotarpiu, tiksli data bei laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius diržu per dešinę koją ir kairę ranką, dėl ko E. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2017 lapkričio mėnesį tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka sudavė E. V. į šoną, taip sukeldamas mažametei nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.

Šios aplinkybės įrodytos mažametės E. V. duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai parodymais. Nukentėjusioji A. V. patvirtino, kad Ž. P. yra smurtavęs dukters atžvilgiu.

Analizuojant mažametės E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, teismas neturi pagrindo jais netikėti, atsižvelgiant į mergaitės amžių ir veikų padarymo laiką. Mažametės parodymus patvirtina nukentėjusioji A. V., kuriai dukra skųsdavosi, kad tėtė naudoja prieš ją smurtą.

Ž. P. 2017-09-02 apie 10 val. namuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė sugyventinei A. V. per dešinę ranką, taip išmušdamas laikytą telefoną, pastūmė A. V., kuri atsitrenkdama į šalia stovintį dujų balioną susimušė kairės rankos alkūnę, po ko sugriebęs nukentėjusiajai A. V. už smakro, jį suspaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą.

Šios aplinkybės įrodytos nukentėjusiosios A. V., liudytojo D. B. parodymais, kuriuos patvirtina garso įrašų apžiūros protokolai ( b.l. 55–56, 57–59).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarytos ir jas padarė Ž. P..

Atsižvelgiant į esančią byloje ekspertizės išvadą bei ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog tiek baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo, tiek ir šiuo metu Ž. P. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas šis asmuo padarė būdamas nepakaltinamu, tokiu yra ir šiuo metu (BK 17 straipsnio 1 dalis), jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė –stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje- Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Paskirtos Ž. P. kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos (b.l. 175, 179–180, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus, 2 kompaktinės plokštelės su įrašais, esančios byloje ( b.l.54, 84), saugotinos byloje ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Ž. P. už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje

Paskirtas kardomąsias priemones, nutarčiai įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus, 2 kompaktines plokšteles su įrašais, esančias byloje, saugoti byloje ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.