Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskr. VPK Ignalinos r. PK) 2010 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. H067013/585 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Didžiasalio policijos nuovados (toliau – ir Utenos apskr. VPK Ignalinos r. PK DPN) tyrėjas N. K. 2010 m. gegužės 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R097017/585 (b. l. 4, 8) I. M. už tai, kad jis 2010 m. gegužės 13 d. (tikslus laikas nežinomas) ir 2010 m. gegužės 18 d. apie 14 val. 00 min., netinkamai prižiūrėjo jam priklausantį šunį, kuris, bėgiodamas palaidas (be antsnukio ir pavadėlio) papjovė J. A. priklausančias 6 (šešias) aveles, 41 (keturiasdešimt vieną) vištą ir sužeidė 2 (du) gaidžius. Bendra J. A. padaryta žala – 1750 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt litų). Savo veiksmais I. M. pažeidė Ignalinos rajono tarybos 2000 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių 2005 m. gruodžio 8 d. Nr. I-615 pakeitimo, 1.3. punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir LR ATPK) 110 str. 5 d.

Utenos apskr. Ignalinos r. PK DPN tyrėjas N. K. 2010 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. H067013/585 administracinio teisės pažeidimo byloje I. M. už administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyto pažeidimo padarymą, pagal LR ATPK 110 str. 5 d. paskyrė 500 Lt baudą (b. l. 3, 8 antra lapo pusė, 9).

Be to, I. M. neigia, kad jo šuo 2010 m. gegužės 13 d. sudraskė J. A.aveles ir vištas, kadangi tą dieną jo šuo visą dieną buvo voljere.

Teismo posėdyje I. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais (b. l. 22-26, 34-40). Papildomai paaiškino, kad paskirta bauda yra per didelė, nes nubaustas ne pagal tą straipsnį. Pripažino tą faktą, kad jo šuo lakstė neaptvertoje teritorijoje, nors ne nuolatos. Nėra pastebėjęs, kad jo šuo pultų kitus gyvūnus. Šuo reguliariai maitinamas du kartus per dieną. Nurodė, kad netiki, jog jo šuo galėjo papjauti 6 avis, 41 vištą ir suėsti 2 gaidžius. O tuo metu, kai buvo papjautos avys, šuo tikrai buvo voljere. Pasak I. M., neįtikėtina, kad jo šuo suėdė šitiek vištų, be to, jis grįžo neišsitepęs krauju, neaplipęs jokiomis plunksnomis.

Teismo posėdyje nukentėjusysis J. A. su skundu nesutiko (b. l. 22-26, 34-40). Paaiškino, kad gegužės 18 d. jis su žmona ir pažįstamu vaikinu – Pavelu – atvažiavo į namus, atidarė vartus ir pradėjo kilti automobiliu į kalną kai išgirdo, kad loja šuo. Privažiavę prie namo pamatė kaip I. M. šuo drasko vištas. Tai matė jis, jo žmona O. A. ir pažįstamas P. M. Beveik visos vištos jau buvo sudraskytos, o tuo metu šuo dorojo dar vieną vištą. Gyvos liko tik aštuonios vištos, kurias paskui rado pasislėpusias daržinėje. P. paėmė šakes ir ėmė tą šunį vytį į šalį, nes jis norėjo juos pulti. J. A. iškart nuvažiavo pas I. M. Jo šuns voljere nebuvo. Tada I. M. kartu su juo nuvažiavo į J. A. namus. Jie pamatė, kiek gulėjo sudraskytų vištų.

Nurodė, kad gegužės 13 d. Pavelas nakvojo pas J. A., o 6 val. ryto, kai ėjo dažyti avilių, pamatė, kaip šuo pjovė avis. P. tada paėmė kopėčias ir ėmė vyti šunį, tačiau tada dar nežinojo kieno tai šuo, bet kai po kelių dienų pamatė I. M. šunį draskantį vištas, Pavelas pasakė, jog tai tas pats šuo, kuris pjovė avis.

Pasak J. A., tuo metu, kai jis grįžo namo, buvo sudraskytos 39 vištos ir 2 gaidžiai. Svetimas šuo gali lengvai ateiti į jo namų teritoriją, kadangi ji nėra aptverta. J. A. šunys yra neagresyvūs, todėl jie negalėjo sudraskyti vištų.

Gegužės 13 d. buvo papjautas 1 avinas, 2 avys ir 3 maži ėriukai. Jie buvo pririšti netoli namo. Maži ėriukai nebuvo pririšti. Tai matė P. M.

Liudytojas A. B. parodė, kad gyvena apie 400 metrų atstumu nuo I. M. įmonės. Pavasarį buvo atėjęs I. M. šuo, nes jis taip pat turi šunį ir naktį jie neduodavo miegoti, kadangi abu šunys lodavo. Tada išsikvietė įgaliotinį, kuris pažadėjo atvažiuoti ir pažiūrėti, kas vyksta. Žino, kad seniau I. M. šuo atitrūkdavo nuo grandinės. I. M. šuo yra piktas. Jei žmonės eina pro šalį ar važiuoja automobiliu, girdisi, kaip tas šuo puola. Jis aplojo ir jo važiuojantį dviračiu sūnų, norėjo jį užpulti, nes važiavo šalia to saugomo objekto. Nematė, kad tas šuo pultų gyvūnus. Nebuvo tokių atvejų, kad I. M. šuo užpultų A. B. gyvulius. Šuo gali atbėgti iki jo karvių, bet nė karto nebuvo atbėgęs, tačiau buvo atvejų, kai I. M. šuo vejojo kaimyno ožkytes, bet kaimynas nuvijo jį šalin. I. M. pažadėjo šunį sutvarkyti ir jau kurį laiką jokių problemų dėl jo nekyla, nes jis laikomas aptvare. Paties J. A. šuo valgydavo kartu su vištomis, tad netiki, kad jis galėjo užpulti vištas.

Liudytojas T. V. parodė, kad pavasarį lakstė trys šunys, jis kaime laiko dvi ožkas su mažais ožkiukais. Na, ir tie šunys atbėgdavo, o ožkos šunų labai bijo, todėl, norėdamas jas apsaugoti, apie tai kelis kartus pasakė įgaliotiniui. Tuos šunis vis nuvydavo, bet jie vėl atbėgdavo, todėl įgaliotinis pažadėjo įspėti šunų savininkus. Jau praėjo pusę metų, kai tų šunų nebesimato, todėl daugiau jokių pretenzijų neturi. Prie jo ožkų atbėgdavo I. M. ir J. A. šunys. Kieno tas trečias šuo, nežino. Jis šunis nuvydavo, todėl jie ožkų nepuldavo. Pasak T. V., I. M. šuo nepuldavo jo. Nežino, ar I. M. šuo galėjo papjauti avis. Jis gyvena apie 1 km nuo I. M. įmonės.

Liudytojas N. K. (Utenos apskr. Ignalinos r. PK DPN tyrėjas) parodė, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą, jog gegužės 13 d. buvo papjautos jo avys, o 18 d. – vištos. J. A. sakė, kad I. M. šuo pastoviai lakstydavo palaidas. I. M. sutiko, kad jo šuo lakstė, bet nepripažino, kad išpjovė gyvulius bei vištas. Kai kurie gyventojai matė, kad jo šuo puldinėjo gyvulius, tačiau N. K. pats to nematė. Pasak N. K., dabar šuo prižiūrėtas. Jei šuns nepriežiūra nebūtų sukėlusi žalos, tai būtų kvalifikuota pagal kitą straipsnį.

Liudytojas P. M. (P. M.) parodė, kad jis yra J. A. vaikų draugas, gegužės 12 d. nakvojo pas J. A., kad padėtų nudažyti avilius. Prieš miegą pririšo avis. Atsikėlęs ryte, apie 7 val., pamatė, kad avių toje vietoje, kur buvo pririšęs, nėra. Nuėjo jų ieškoti ir pamatė, kad dvi gulėjo sudraskytos, sugraužtos prie kūdros, o šalia buvo šuo, kuris dar draskė vienos jų vidurius. Trys ėriukai taip pat gulėjo negyvi, bet jie buvo be kraujo, tarsi pasmaugti gulėjo, o avino išviso niekur nebuvo. Šuo pradėjo urgzti, bet jis paėmė šakes ir šunį nubaidė. Maždaug po 20 min. parėjo avinas, visas sudraskytas, pagyveno 1-2 val. ir nugaišo. Nežinojo kieno tas didelis šuo, bet paaiškino, kaip tas šuo atrodė.

Po kelių dienų atvažiavęs su J. A. ir O. A. į ūkį vėl pamatė tą patį šunį draskantį vištas. Gulėjo labai daug vištų ir sudraskytas gaidys. J. A. pasakė, kad žino kieno tai šuo ir nuvažiavo pas jį. Jie atvažiavo ir matė, kad gulėjo sudraskytos vištos ir gaidys. J. A. tarėsi tarpusavyje su tuo žmogumi. Sudraskyta buvo apie 40 vištų, nes jų buvo pilni 6 maišai ir 2 gaidžiai.

Parodė, kad nežino, kokia to šuns veislė, panašus į maišytą aviganį, pilkšvas, lyg būtų senas. Yra ir baltų, ir juodų šerių. Šuns negalėjo supainioti su kitu šunimi, nes gerai jį matė ir įsiminė, be to, J. A. iškart nupasakojo, kaip tas šuo atrodė.

Liudytoja O. A. parodė, kad atvažiavo iš darbo, kieme buvo didelis šuo, kuris graužė gaidį. Vyrai nuvijo šunį, kieme gulėjo vištos. J. A. pasakė, kad tai I. M. šuo, todėl jis nuvažiavo pas I. M. Kai jie atvažiavo, šuo jau ėjo keliu atgal į bazę. Kai papjovė avis, jos su vyru namuose nebuvo. Buvo papjauta apie 41 vištų. Ji su vyru turėjo aviną, 2 avis ir 3 ėriukus. Viena avis su dviem ėriukais liko gyva, nes ją buvo palikę daržinėje, kadangi ji buvo neseniai buvo susilaukusi ėriukų.

Liudytoja N. Š. parodė, kad I. M. yra jos darbdavys. Jam gegužės 18 d. darbo dienos pabaigoje pranešė, kad jo šuo sudraskė J. A. vištas. Direktorius važiavo pažiūrėti, o kai jis grįžo, šuo jau buvo teritorijoje. N. Š. su kitais darbuotojais apžiūrėjo šunį, jis buvo švarus, t. y. ant jo nebuvo nei kraujo, nei kažkokių plunksnų, nors pagal aiškinimus, jis sudraskė labai daug vištų, todėl manė, kad tikrai turėjo likti kažkokių žymių. Direktorius sakė, kad buvo papjautos 5 vištos, jis norėjo sumokėti, bet J. A. teigė, kad buvo papjauta 60 vištų. Tą gegužės 18 d. šuo buvo pabėgęs. O gegužės 13 d., pasak N. Š., ji su vienu darbuotoju atvyko į darbą taksi, nes direktorius negalėjo atvežti ir 7 val. ryto šuo buvo vietoje.

Liudytojas G. M. (G. M.) parodė, kad jam praeitais metais didelis laukinis šuo sudraskė 4 ožkas. Ten negalėjo būti I. M. šuo, kadangi prišertas šuo negali pulti gyvulių. Jo šuo geras, nesikandžioja, nepuola. Pasak G. M., kai jis važiavo į teismą, jam paskambino žmogus ir pasakė, kad jam taip pat laukiniai šunys sudraskė ožką. Gyvulius puola laukiniai šunys.

Liudytojas A. A. (A. A.) parodė, kad yra I. M. darbuotojas. Gegužės 18 d. darbo pabaigoje buhalterė pasakė, kad buvo atėjęs žmogus ir sakė, jog įmonės šuo sudraskė vištas, apžiūrėjo šunį, jis buvo visiškai švarus, ant snukio nebuvo nei kraujo, nei plunksnų. Tą dieną šuo buvo palaidas. Gegužės 13 d., pasak A. A., šuo buvo uždarytas voljere, nes tą dieną apie 7 val. ryto jis atvyko į darbą taksi, o direktorius tą naktį sargavo. Šuo nebadauja, jis yra didelis apie 1-2 m., nelaukinis, klauso. Kartais šuo lakstydavo, bet dabar jis visada pririštas, nepiktas. Nuo to įvykio šuo visada laikomas voljere. Negirdėjo kitų gyventojų skundų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. M. 2010 m. gegužės 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R097017/585 (b. l. 4, 8), dėl to, kad jis 2010 m. gegužės 13 d. (tikslus laikas nežinomas) ir 2010 m. gegužės 18 d. apie 14 val. 00 min., netinkamai prižiūrėjo jam priklausantį šunį, kuris, bėgiodamas palaidas (be antsnukio ir pavadėlio) papjovė J. A. priklausančias 6 (šešias) aveles, 41 (keturiasdešimt vieną) vištą ir sužeidė 2 (du) gaidžius. Bendra J. A. padaryta žala – 1750 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt litų). Savo veiksmais I. M. pažeidė Ignalinos rajono tarybos 2000 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių 2005 m. gruodžio 8 d. Nr. I-615 pakeitimo, 1.3. punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 110 str. 5 d.

Utenos apskr. Ignalinos r. PK DPN tyrėjas N. K. 2010 m. gegužės 31 d., už administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyto pažeidimo padarymą pagal LR ATPK 110 str. 5 d. priėmė nutarimą Nr. H067013/585 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo I. M. paskyrė 500 Lt baudą (b. l. 3, 8 antra lapo pusė, 9).

J. A. 2010 m. gegužės 21 d. pareiškime (b. l. 10) nurodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. apie 14 val. 00 min. atvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r. Prie namų pamatė didelį šunį, kurį jis pažino, t.y., kad šis šuo priklauso lentpjūvėje dirbančiam I. M. Kieme pamatė išpjautas vištas ir du labai sužeistus gaidžius. Į namus J. A. buvo atvažiavęs su savo darbuotoju – pažįstamu P. M., kuris viską matė.

J. A. nuvažiavo pas I. M. į (duomenys neskelbtini) k. Ignalinos r. išsiaiškinti aplinkybių. I. M. pasakė, kad jo šuo sudraskė 50 J. A. vištų ir gaidžių. I. M.sutiko ir pasiūlė sumokėti 300 Lt žalos atlyginimo. Su tokia siūloma suma J. A. nesutiko, nes jam buvo padaryta žymiai didesnė žala. Tada I. M. sutiko sumokėti J. A. jo prašomą 700 Lt sumą dalimis. Nuo tos dienos Jonas A. I. M. nematė. Atvažiavęs į namus J. A. tiksliai suskaičiavo, kad yra išpjauta 41 višta, kiekvieną įvertino po 17 Lt. Be to, nurodė, kad 2010 m. gegužės 13 d. nakties metu buvo išpjautos J. A. priklausančios šešios avelės ir jis įsitikinęs, kad jas išpjovė I. M. šuo. Dėl avių, vištų ir gaidžių papjovimo J. A.padaryta 1750 Lt žala.

I. M. 2010 m. gegužės 21 d. paaiškinime (b. l. 10a) nurodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. apie 15 val. 00 min., pas jį atvažiavo pažįstamas J. A. ir pasakė, kad bus bėdų, nes I. M. šuo išpjovė jo 50 vištų ir 6 aveles. Kartu nuvažiavę pamatė, kad lauke guli išpjautos 8 vištos ir 1 gaidys, avelių ten nebuvo. I. M. pasiūlė spręsti problemą taikiu būdu. Jis atvažiavęs apžiūrėjo šunį, kuris yra prie „(duomenys neskelbtini)“ įmonės ir laikomas sargauti, šuo buvo nekraujuotas ir be plunksnų, kurios galėjo likti draskant vištas.

I. M. su J. A., susitiko sekančią dieną ir I. M. J. A. pasakė, kad nesutinka, jog jo šuo galėjo sudraskyti vištas ir gaidį. J. A. jam tuomet pasakė, kad matė kaip I. M. šuo lakstė keliu, kuris veda netoli jo namų, todėl ir pamanė, kad jo šuo galėjo sudraskyti vištas ir šunį. Po to J. A. pasakė, kad atveš kažkokį darbuotoją, nenurodė jo nei vardo, nei pavardės, kuris pasakys kaip viskas buvo. Išvažiuodamas J. A. pasakė, kad jau pats matė kaip I. M. šuo draskė vištas ir gaidį. I. M. paaiškinime nurodė, kad sutinka, jog 2010 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) k. Ignalinos r. jo šuo lakstė palaidas be antsnukio ir pavadėlio, tačiau jis neigia, kad jo šuo galėjo sudraskyti J. A. vištas ir gaidį.

T. V. 2010 m. gegužės 25 d. paaiškinime (b. l. 11) paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) k. Ignalinos r. lentpjūvės „(duomenys neskelbtini)„ viršininkas I. M. netinkamai prižiūri savo šunį, kurį jis laiko sargavimui. Šuo pastoviai laksto po (duomenys neskelbtini) k. palaidas, be priežiūros, alkanas, todėl puldinėja naminius gyvūnus, t. y. aveles, ožkas, vištas.

A. B. 2010 m. gegužės 31d. paaiškinime (b. l. 11 antra pusė, 11a) nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvės direktorius I. M. netinkamai prižiūri savo šunį, kurį laiko sargauti. Jo šuo pastoviai laksto palaidas, t. y. be antsnukio ir pavadėlio, (duomenys neskelbtini) k. Ignalinos r., puldinėja naminius gyvūnus: ožkas, aveles, vištas. A. B. kelis kartus sakė I. M., kad prisirištų šunį, bet jis šuns nepririša, todėl šuo ir toliau laksto po kaimą, puldinėdamas gyvūnus, galbūt dėl to, kad I. M. nešeria savo šuns.

Utenos apskr. VPK Ignalinos r. PK DPN tyrėjo N. K. 2010 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010 m. gegužės 21 d. apie 12 val. 50 min., buvo gautas J. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Rimšės sen., Ignalinos r., pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. apie 14 val. 00 min., atvažiavęs į namus kieme pastebėjo šunį, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) k., Rimšės sen., Ignalinos r., dirbančiam I. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Visaginas, taip pat kieme pamatė savo vištas, kurias išpjovė minėtas šuo ir du gaidžius, kurie buvo smarkiai sužeisti. Buvo papjauta 41 višta. J. A. dėl išpjautų vištų ir sužeistų gaidžių padaryta 700 litų materialinė žala. Taip pat pranešime nurodyta, kad J. A.paaiškino, jog 2010 m. gegužės 13 d. nakties metu buvo papjautos jo šešios avelės, t. y. trys didelės ir trys mažos. J. A. yra įsitikinęs, kad jo aveles papjovė minėtas šuo, kuris priklauso I. M. J. A. dėl papjautų avelių padaryta 1050 litų materialinė žala. Bendra J. A. padaryta materialinė žala yra 1750 litų.

Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad I. M. paaiškino, jog nesutinka, kad jo šuo galėjo papjauti aveles, vištas ir sužeisti gaidžius, priklausančius J. A. Jis sutinka tik su tuo, kad jo šuo 2010 m. gegužės 13 d. ir 2010 m. gegužės 18 d. lakstė(duomenys neskelbtini) k., Rimšės sen., Ignalinos r., palaidas, be jokios priežiūros.

Pažymėta, jog pabendravus su (duomenys neskelbtini) k., Rimšės sen., Ignalinos r., vietiniais gyventojais, jie taip pat paaiškino, kad šuo priklausantis I. M., kurį jis laiko sargavimui, dažnai laksto po (duomenys neskelbtini) k. palaidas ir puldinėja naminius gyvūnus.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes buvo konstatuota, kad savo veiksmais I. M. pažeidė Ignalinos rajono tarybos sprendimu 2000 m. birželio 29 d. Nr. 38 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių 2005 m. gruodžio 8 d. Nr. T-615 pakeitimo 1.3. punkto reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 5 d. I. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R097017 ir priimtas nutarimas Nr. H067013. I. M. su padarytu pažeidimu nesutiko, o ant protokolo ir nutarimo pasirašyti atsisakė.

LR ATPK 110 str. 1 d. numatyta, kad Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. LR ATPK 110 str. 5 d. numatyta, kad LR ATPK 110 str. 1 d. numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į taisykles, reglamentuojančias gyvūnų įsigijimą, laikymą, veisimą, dresavimą, gabenimą ir prekybą jais.

Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T-615 „Dėl Ignalinos rajono tarybos 2000 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl gyvūnų laikymo Ignalinos rajone taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Gyvūnų laikymo Ignalinos rajone taisyklių pakeitimo (toliau – ir Taisyklės) III skyriuje reglamentuojami „Draudžiami veiksmai“, o šių Taisyklių 1.3. p. nustatyta, kad draudžiama laikyti palaidus šunis neaptvertose teritorijose.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. LR ATPK 256 str. 1 d. ir 2 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, 2010 m. gegužės 18 d. I. M. priklausantis šuo bėgiojo po (duomenys neskelbtini) k. Ignalinos r. be antsnukio ir pavadėlio, šios aplinkybės neneigia ir pats I. M., todėl laikytina, kad ši aplinkybė neginčytina ir įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Tačiau ginčytina ir įrodinėtina aplinkybė, kad 2010 m. gegužės 13 d. (tikslus laikas nenustatytas) I. M. priklausantis šuo bėgiojo palaidas (be antsnukio ir pavadėlio) ir papjovė J. A. priklausančias 6 aveles. Taip pat ta aplinkybė, jog 2010 m. gegužės 18 d. apie 14 val. 00 min. I. M. priklausantis šuo papjovė J. A. priklausančius 41 vištą ir 2 gaidžius.

Aplinkybes, kad I. M. priklausantis šuo 2010 m. gegužės 13 d. buvo užpuolęs J. A. priklausančias avis ir 2010 m. gegužės 18 d. išpjovė 40 vištų bei 2 gaidžius teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas P. M., parodęs, kad gegužės 13 d., apie 7 val. ryto pamatė, kad dvi avys gulėjo sudraskytos prie kūdros, o šalia buvo šuo, kuris dar vieną avį draskė. Taip pat gulėjo negyvi trys ėriukai. Pirma nežinojo kieno tas šuo, bet po kelių dienų vėl pamatė tą patį šunį, draskantį J. A. vištas, jų buvo apie 40 ir 2 gaidžiai.

Jis parodė, kad šuo buvo lyg senas, taip pat, kad šuns negalėjo supainioti su kitu, nes gerai jį matė ir įsiminė, nors pagal liudytojo A. A. šuo yra 1-2 m. amžiaus. Daugiau liudytojų parodymų ar kitų įrodymų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, kad 2010 m. gegužės 13 d. I. M. šuo buvo užpuolęs J. A. priklausančias avis, nėra. Be to, liudytojai A. A. ir N. Š. parodė, kad tą 2010 m. gegužės 13 d. rytą apie 7 val. šuo tikrai buvo voljere.

Tą aplinkybę, kad I. M. priklausantis šuo 2010 m. gegužės 18 d. išpjovė 40 vištų bei 2 gaidžius teismo posėdžio metu patvirtino pats J. A. ir liudytoja – jo žmona O. A.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis J. A. bei liudytojai – jo žmona O. A. bei P. M. – yra suinteresuoti, jų parodymai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje vertinami kritiškai.

Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad I. M. šuo buvo užpuolęs J. A. laikomus naminius paukščius ir gyvulius, ir būtent dėl to buvo padaryta J. A. žala, nėra. Taip pat byloje nėra ir žalą patvirtinančių įrodymų.

Kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai A. B. ir T. V. patvirtina tą aplinkybę, kad I. M. šuo lakstydavo palaidas, be antsnukio ir pavadėlio, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino, tame tarpe ir liudytojas N. K. (Utenos apskr. Ignalinos r. PK DPN tyrėjas), kad matė kaip I. M. šuo puldavo gyvulius. Be to, liudytojas G. M. parodė, kad apylinkėse gyvulius puola laukiniai šunys.

I. M. pats neginčija tos aplinkybės, kad 2010 m. gegužės 18 d. neužtikrino tinkamos savo šuns priežiūros ir pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 1 d. Dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje nekartoti pažeidimų, nes įmonėje yra įrengtas voljeras šuniui laikyti. Tačiau aplinkybė, kad I. M. šuo lakstė palaidas, taip pat ir 2010 m. gegužės 18 d., neleidžia padaryti išvados, kad būtent šis šuo papjovė J. A. priklausančias vištas.

Pažymėtina, jog įrodymais byloje gali būti tik tokie duomenys, kurie yra išsamūs, vieni kitus papildantys, neprieštaraujantys bei objektyvūs. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas negali padaryti išvados, kad būtent I. M. šuo 2010 m. gegužės 13 d. papjovė J. A.priklausančias avis ir 2010 m. gegužės 18 d. išpjovė vištas bei gaidžius bei kiek konkrečiai avių bei paukščių buvo išpjauta.

Kadangi faktine aplinkybe byloje laikytina tai, kad 2010 m. gegužės 18 d. I. M. šuo lakstė (duomenys neskelbtini) k. be antsnukio ir pavadėlio, darytina išvada, kad I. M. padaryto pažeidimo sudėtis atitinka LR ATPK 110 str. 1 d. dispoziciją, kurioje nustatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.

Pažymėtina, jog jeigu nagrinėjant administracinę bylą buvo netinkamai kvalifikuota padaryta veika, bet teisės pažeidimo padarymas yra įrodomas bylos medžiaga ir joks papildomas tyrimas yra nereikalingas, tai teismas šį trūkumą pašalina savo iniciatyva, kvalifikuoja padarytą teisės pažeidimą ir skiria už jį nuobaudą (LR ATPK 284 str. 2 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 124 str. 1 d. 3 p.).

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos LR ATPK IV skirsnyje. LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato LR ATPK 31 str. ir 32 str. Pagal LR ATPK 30² str. 1 ir 3 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Priimant naują nutarimą ir parenkant administracinės nuobaudos dydį bei vadovaujantis LR ATPK 30² str., atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, todėl Igoriui Maksimovičiui skirtina LR ATPK 110 str. 1 d. nustatyta vidutinio dydžio bauda sankcijos ribose – 100 Lt bauda.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad skundas tenkinamas ir panaikinamas Utenos apskr. Ignalinos r. PK 2010 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. H067013/585 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo I. M. už administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo padarymą, pagal LR ATPK 110 str. 5 d., paskirta 500 Lt bauda, o padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuojamas pagal LR ATPK 110 str. 1 d. paskiriant 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. M.– skundą.

Panaikinti Utenos apskr. Ignalinos r. PK 2010 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. H067013/585 administracinio teisės pažeidimo byloje, o padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal LR ATPK 110 str. 1 d. ir paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.