- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-843-337/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimto įtariamojo M. G. gynėjos advokatės I. K. skundą dėl 2011-09-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. įtariamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 21 gramą narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai laikė savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Utenos miestas, o 2011-09-16 apie 21.30 val. Utenos mieste (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte ne mažiau kaip 20 gramų kanapių (ir jų dalių) už 250 litų ir dalį duodamas skolon pardavė J. S. ir V. Č., o likusias narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) neteisėtai laikė savo namuose kambaryje iki 2011-09-17 8.50 val., kol kratos metu šios medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
2011-09-17 M. G. BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas, o skundžiama 2011-09-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-09-17.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo M. G. gynėja advokatė I. K. prašo panaikinti 2011-09-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį. Teigia, kad ši nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir šališka, varžo jos ginamojo teises. Teismas nenurodė nei vieno BPK 122 str. įtvirtinto pagrindo, remiantis kuriuo būtų galima skirti suėmimą o tik beveik pažodžiui nurašė visus prokuroro pareiškime nurodytus motyvus, nors ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Teismas klaidingai konstatavo, kad pakankama sąlyga skirti jos ginamajam suėmimą yra tas faktas, kad jis yra padaręs sunkų nusikaltimą ir vien tos aplinkybės pakanka pagrįstam įtarimui, kad M. G. bėgs (slėpsis). Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad jos ginamasis nei karto nebuvo teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, jo socialiniai ryšiai yra stiprūs – jis turi rūpintis jaunesne seserimi bei padėti motinai tvarkytis ūkyje, jis yra Vilniaus pedagoginio universiteto antro kurso studentas, yra susiradęs darbą, taigi turės pastovų legalų pragyvenimo šaltinį, be to, turi pastovią draugę, su kuria ateityje ruošiasi tuoktis ir sukurti šeimą. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad M. G. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos pobūdis leidžia teismui manyti, kad įtariamasis galimai nusikalstamos veikos rezultatus naudojo savo turtinei gerovei gerinti ir vien tai leidžia manyti, kad mano ginamasis iki nuosprendžio priėmimo gali toliau daryti naujus labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Teismas priimdamas procesinį sprendimą negali vadovautis spėlionėmis ar prielaidomis, tačiau šiuo atveju teismas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad jos ginamasis iš tikrųjų darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, šiuo metu nėra įrodyta, kad jos ginamasis padarė jam inkriminuotą ar kitokią nusikalstamą veiką, kadangi šiuo metu nėra atlikta iš jo paimtos medžiagos ekspertizė, o įtariamųjų parodymai šioje ikiteisminio tyrimo byloje skiriasi. Be to, teismas, vadovaudamasis asmeninėmis spėlionėmis, padarė visiškai formalią išvadą kad pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima. Teismas visiškai nesigilino į ikiteisminio tyrimo medžiagą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatomis, BPK 122 str. nurodytais suėmimo skyrimo pagrindais ir sąlygomis, tuo pažeisdamas jos ginamojo teises.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Teismas, patikrinęs pateiktą medžiagą, mano, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis M. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šie duomenys yra gauti paties M. G., kitų įtariamųjų apklausų, kratų metu, taip pat jie nurodyti kitoje šioje byloje surinktoje medžiagoje. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad 2011-09-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas M. G. paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams bei sąlygoms.
Skundžiama nutartimi įtariamajam M. G. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ar daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Nors suimtasis anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, studijuoja, tačiau tyčinės veikos, kurios padarymu įtariamas M. G., pobūdis ir sunkumas – jis įtariamas padaręs vieną tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str.), taip pat gresiančios griežtos bausmės tikimybė bei tai, kad jis yra nesusaistytas glaudžiais šeimyniniais ryšiais, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje M. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Kardomoji priemonė – suėmimas M. G. pagrįstai paskirta ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, kad būdamas laisvėje jis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Įtariamasis M. G. nėra teistas, tačiau jis įtariamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, be to, jis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas rodo jį galimai pragyvenant iš nusikalstamais veiksmais gaunamų lėšų. Visa tai bei pats nusikaltimo pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Pagrįsta ir teismo išvada, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų nėra galimybės, o skunde nurodomos aplinkybės, jog įtariamasis neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, turi pastovią draugę, studijuoja, yra susiradęs darbą, teismo nuomone, išvados dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo pagrįstumo nekeičia bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų suėmimo pagrindų buvimo nepaneigia.
Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas M. G. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str. 1 d., 2 d.,
nutaria:
Įtariamojo M. G. gynėjos advokatės I. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2011-09-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.